Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas R.Prašmuntas Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00114-2012-8

2013 m. birželio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir nuteista laisvės atėmimu 3 (trejiems) metus ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas P. R., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

S. Ž. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdama tikslą jas platinti, o būtent:

2009-12-31 savo namuose, adresu Gatvė 18-1, Vilniuje, laikė narkotinę medžiagą metamfetaminą, turėdama tikslą ją parduoti ir 2009-12-31 dienos metu 1,847 g metamfetamino už 70 litų pardavė pas ją į butą, adresu Gatvė 18-1, Vilniuje, atvykusiam P. R., t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d.

2013-04-12 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistosios S. Ž. apeliacinis skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu.

Tokiu būdu, apeliantės manymu, byloje nesurinkta, jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių jos kaltę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, viešame teismo posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su teisiamajame posėdyje pateikta jos versija, kad P. R. ją apkalba. Teismas, įvertinęs šiuos argumentus kaip gynybinę S. Ž. poziciją, pagrįstai jais nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. Ž. teismui nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kodėl ji galėtų būti P. R. apkalbama ir šmeižiama. Kadangi tokių parodymų ji nebuvo davusi ikiteisminio tyrimo metu, teismas juos vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad S. Ž. parodymai prieštarauja P. R. parodymams, kuriuos iš dalies patvirtino liudytojai E. K. ir D. L., teismo posėdžio metu parodę, kad 2009-12-31 dienos metu automobiliu VW Passat kartu su P. R. jie buvo nuvažiavę į Naujininkų mikrorajoną kur prie parduotuvės Maxima laukė P. R., kuris buvo kažkur išėjęs. Be to, Liudytojas D. L. 2009-12-31 apklausos metu nurodė, kad draugas P. Vilniuje netoli geležinkelio stoties nusipirko narkotinės medžiagos – amfetamino.

Apeliantės argumentai, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, kadangi D. L. nurodė vietą Naujininkų mikrorajone, tačiau tikslios vietos negalėjo apibūdinti, o liudytojas E. K. parodė, jog P. R. buvo kažkur išėjęs Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima“, esančios prie geležinkelio stoties, todėl teismo išvada, jog abu liudytojai patvirtino, kad buvo nuvažiavę į Naujininkų mikrorajoną, kur prie parduotuvės „Maxima“ laukė P. R., apeliantės teigimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi liudytojų parodymai papildo P. R. duotus parodymus, kad S. Ž. 2009-12-31 jos bute, esančiame Gatvė 18-1, Vilniuje, dienos metu jam už 70 litų pardavė 1,847 g metamfetamino.

Pažymėtina, kad nuteistasis P. R. nuo pat sulaikymo neneigė, kad narkotinę medžiagą – 1,847 g metamfetamino – už 70 litų bute, esančiame Gatvė 18-1, Vilniuje, jis įgijo iš S. Ž.. Jo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. P. R. juos patvirtino 2012-05-04 akistatos metu su įtariamąja S. Ž. (t.2, b.l. 42-43) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2, b.l. 30-33), netikėti jais kolegija neturi jokio pagrindo, juos papildo ir patikslina kiti byloje esantys viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje P. R. parodė apie narkotikus sužinojęs per draugus. Daug kartų ten buvo ir pažinojo S. kaip savą, nes pas ją narkotikų pirko gal 20 kartų. Svarstykles vežiojosi, kad neapgautų. Tą kartą svėrė koridoriuke, S. padėjo maišiuką ir svėrė, trūko pusės gramo, ji papildė. Už narkotikus sumokėjo 70-80 Lt skolintais pinigais. Narkotikus pirkosi sau. Važiavo trise, kartu su D., E..

Liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti D. L. ir E. K. parodė, kad jie, dar būdami Vilniuje, P. R. prašymu nuvažiavo jo nurodytu adresu, P. išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo, jie laikė jo netoli geležinkelio stoties esančios „Maxima“ parduotuvės, vėliau grįžęs jis pasakė, kad buvo pas kažkokią moterį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. L. parodė, kad turėjo nusipirkęs automobilį VW Golf v/n P310710, kurio nebuvo persiregistravęs. 2009-12-31 dienos metu jis paprašė draugo E. K. nuvežti jį į Vilnių, kadangi pats negalėjo vairuoti, nes buvo išgėręs alkoholio. Vilniuje jis susitiko su draugu P., kurio pavardės nežino. Automobilio bagažinėje turėjo 20 blokų cigarečių „Winston“, kurias kartu su E. K. buvo nusipirkęs iš tolimųjų reisų vairuotojų. Vilniuje nuvažiavo netoli geležinkelio stoties P. nurodytu adresu. P. išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo. Grįžęs pasakė, jog buvo pas kažkokią moterį, kurios vardo neminėjo, nusipirko metamfetamino asmeniniam vartojimui. P. su savimi turėjo svarstykles narkotikams sverti. Jas padėjo salone prie pavarų perjungimo svirties. O į tuščią pakelį nuo cigarečių įdėjo vieną susuktą pakuotę metamfetamino, ir pakišo po pavarų perjungimo svirties medžiagine apdaila. Tuomet paprašė nuvežti jį į Elektrėnus, kur norėjo parduoti cigaretes, kurias jie turėjo. Elektrėnuose jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kurie surado P. vartojimui įgytus narkotikus bei cigaretes ( t.2, b.l. 53-54).

Apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teismo D. L. parodė, kad įvykis buvo prieš trejus metus, todėl visko tikslai neprisimena. 2009-12-31 jam paskambino P. R., kuris buvo skolingas pinigų, ir pasakė, kad atvažiuotų į Vilnių. Kadangi jis buvo išgėręs, paprašė vairuoti draugo E. K.. Pas P. važiavo į Lentvarį, po to pastarasis parašė nuvežti į Vilnių prie „Maxima“ parduotuvės, ten išlipo, o jie liko laukti automobilyje. Sakė, kad eina pas draugą, nesakė ko. Atėjęs P. atsisėdo į automobilio galą ir paprašė nuvežti į Elektrėnus prie „IKI“ parduotuvės, sakė, kad ten grąžins pinigus, kuriuos buvo skolingas už cigaretes. Jiems atvažiavus, prašė palaukti, kad ateis su pinigais. Laukė jo, jam skambino, tačiau jo telefonas buvo išjungtas, tuomet suprato, kad apgavo, kai išvažinėjo, juos sustabdė policijos pareigūnai. Kaip automobilyje po bėgių svirtimi atsirado narkotikai, nežino, mano, kad juos paliko P..

Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju E. K. parodė, kad 2009-12-31 mėn. jam paskambino automobilio VW Passat savininkas D. L. ir paprašė nuvežti jį į Vilnių, kur jis turi susitikti su draugu, kuris jam buvo skolingas pinigų, paaiškino, jog pats vairuoti negali, kadangi iš vakaro gėrė alkoholį.

Vilniuje D. susitiko su savo draugu P. R.. Pastarajam paprašius, nuvežė jį iki Maximos parduotuvės, prie geležinkelio stoties. Pats jis gyvena Utenoje, todėl Vilniaus gerai nežino, mano, jog tai buvo Naujininkų „Maxima“. P. kažkur išėjo, o jiedu su D. jo laukė apie valandą. Jam grįžus, išvažiavo į Elektrėnus, kur buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Automobilyje pareigūnai surado narkotikų ir svarstykles, visa tai, jo manymu, paliko P., nes draugas sakė, kad tai ne jo.

Pažymėtina, jog viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad P. R. 2009-12-31 Vilniuje dienos metu jo prašymu buvo nuvežtas tik vienu jo nurodytu adresu – Gatvė 18-1, kur jis iš S. Ž. už 70 litų įgijo 1,847 g metamfetamino. Byloje nenustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną P. R. dar kur būtų vežamas, išskyrus Elektrėnų m. Iš 2009-12-31 automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad automobilio salone, priekyje, virš pavarų svirties, aptiktos juodos spalvos elektroninės svarstyklės DIGITAL SILVER. Po pavarų svirties medžiagine apdaila, aptiktas pakelis cigarečių WINSTON SILVER, kurio viduje yra permatomo plastiko susukta pakuotė, kurioje yra dvi pakuotės baltos spalvos miltelių. Automobilio bagažinėje aptikta 20 blokų cigarečių WINSTON, su rusiškomis banderolėmis (t.1, b.l. 3-8).

Kad E. K. vairuojamame automobilyje rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, patvirtina 2010-01-12 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(23)-IS1-206, iš kurios matyti, kad baltos spalvos miltelių iš dviejų bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, 2009-12-31 rastų apžiūrint automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 1,847 g. (t.1, b.l. 12-13).

Taigi, viešame pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai, papildydami vienas kitą, sudaro loginę grandinę ir neginčijamai įrodo, kad S. Ž., veikdama tiesiogine tyčia, tai yra suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdama taip veikti, 2009-12-31 savo namuose, adresu Konduktorių g. 18-1, Vilnius, laikė narkotinę medžiagą metamfetaminą, turėdama tikslą ją parduoti ir 2009-12-31 dienos metu 1,847 g metamfetamino už 70 litų pardavė pas ją į butą, adresu Gatvė 18-1, Vilniuje, atvykusiam P. R., t.y. tokiais savo veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d.

S. Ž. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota, S. Ž. kaltė neginčijamai įrodyta, paskirta jai bausmė, būdama ženkliai mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutar ė:

Nuteistosios S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.