Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-07 · Administracinė byla Nr. A-822-1534-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-07
Bylos Nr.
A-822-1534-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A822-1534/2009Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTAR T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja)

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas A. B. skundu (b.l. 4-6) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjo naudai priteisti:

1) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaitymo laiką nuo 2006 m. birželio 5 d. iki 2008 m. spalio mėnesio, t.y. už 28 mėnesius 50 680 Lt;

2) 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, jog 2006 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-TE-86 buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsakovas atleidimo iš darbo dieną su juo neatsiskaitė už viršvalandinį darbą, darbą naktimis ir švenčių dienomis, todėl jis kreipėsi į teismą. Pažymi, jog 2008 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-480-386/2008 skundas buvo patenkintas iš dalies ir jo naudai buvo priteista 2 039,22 Lt už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis. Teismas minėtu sprendimu pripažino, jog Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kaltas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies – 2 039,22 Lt. Mano, jog darbdavys neįvykdė pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.

Pažymėjo, jog Vidaus tarnybos statutas nenustato atsiskaitymo su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu tvarkos bei įstaigos vadovo atsakomybės dėl uždelsimo atsikaityti su pareigūnu. Mano, jog turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio normos, kurio 3 dalyje nustatyta pareiga darbdaviui sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsisakyti su atleidžiamu darbuotoju laiką. Nurodo, jog atsakovas, atleidžiant jį iš tarnybos, privalėjo visiškai atsiskaityti atleidimo dieną, o atsakovo nurodytos priežastys dėl lėšų trūkumo yra nepagrįstos. Pažymi, jog atsakovas tik 2008 m. spalio 26 d. visiškai atiskaitė su juo pagal minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d.sprendimą.

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovas Romualdas Mačiulaitis prašė skundą tenkinti iš dalies, priteisiant pareiškėjui tik neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 2 039,22 Lt, o kitoje dalyje skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Pažymėjo, kad nors atsakovas atsiliepime (b.l. 18-19) prašė skundo netenkinti, tačiau keičia savo poziciją. Pareiškėjui atleidimo metu buvo neišmokėta tik dalis darbo užmokesčio, todėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką būtų neproporcinga ir neadekvati sankcija.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui A. B. 2 039,22 Lt (du tūkstančius trisdešimt devynis litus dvidešimt du centus) ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą – 2039,22 Lt – nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2006 m. birželio 5 d. iki 2008 m. spalio mėnesio, t.y. už 28 mėnesius 50 680 Lt bei 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas iki 2006 m. birželio 5 d. dirbo Klaipėdos miesto 1-ajame policijos komisariate tyrėju, t.y. buvo statutinis valstybės tarnautojas. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-TE-86 iš tarnybos jis atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl 2 397,98 Lt darbo užmokesčio dalies, neišmokėtos pareiškėjui nuo 2005 m. liepos mėnesio iki 2006 m. birželio 5 d., priteisimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu skundą iš dalies patenkino: priteisė pareiškėjui 2 039,22 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą (b.l. 8-11). Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad pareiškėjui A. B. už viršvalandinį darbą nebuvo sumokėta dėl lėšų stygiaus. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Vidaus tarnybos statutas (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538) (toliau – ir Statutas) nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus. Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymą su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu. Minėto straipsnio pirmoji dalis numato, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsikaityta jo atleidimo dieną. Tačiau šiame straipsnyje nenumatyta atsiskaitymo su atleidžiamu pareigūnu tvarka bei pareiga mokėti už uždelstą laiką atsiskaityti. Statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, jų statusą, pareigūnų socialines ir kitas garantijas, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 straipsnio 2 dalis). Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-855) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Minėtas įstatymas, kaip ir Statutas, neaptaria pareigos mokėti už uždelstą atsiskaityti laiką, todėl, sistemiškai aiškinant aptartą teisinį reglamentavimą, taikomos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios ginčo teisinius santykius.

Darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo dieną.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjui, atleidžiant jį iš vidaus tarnybos, darbo užmokesčio dalis už viršvalandinį darbą nebuvo sumokėta dėl lėšų stygiaus, t.y. ne dėl pareiškėjo kaltės. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis). Tai yra šis sprendimas nagrinėjamoje byloje turi res iudicata galią tuo aspektu, jog minėtame sprendime konstatuota, kad atsakovas – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas uždelsė atsiskaityti su atleidžiamu iš tarnybos pareiškėju ne dėl pareiškėjo kaltės. Lėšų stygius negali būti pagrindas darbdaviui neatsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Atsakovo atstovo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad negali teismui pateikti jokių įrodymų, jog buvo svarbios priežastys, nepriklaususios nuo darbdavio valios, dėl kurių negalėjo visiškai atsiskaityti su pareiškėju jo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės. Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei atsakovo atstovo paaiškinimu nustatyta, kad su pareiškėju jo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną nebuvo visiškai atsiskaityta (neišmokėtas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą) ir uždelsta atsikaityti ne dėl darbuotojo kaltės, o dėl lėšų stygiaus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėjo, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams.

Teismas konstatavo, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Taigi, nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas 2006 m. birželio 5 d., o į teismą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi tik 2008 m. liepos 4 d., t.y. praėjus ilgam laiko tarpui, ir į tai, kad pareiškėjui jo atleidimo iš tarnybos dieną nebuvo sumokėta tik dalis išmokų, susijusių su darbo santykiais – 2 039,22 Lt už viršvalandinį darbą, todėl už uždelstą atsiskaityti laiką pareiškėjui teismas priteisė neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 2 039,22 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymo priteisti vidutinį darbo užmokestį – 50 680 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2006 m. birželio 5 d. iki 2008 m. spalio mėnesio teismas netenkino, kadangi priteisus reikalaujamą sumą, t.y. vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsiskaityti nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui akivaizdžiai būtų pritaikyta neproporcinga, neadekvati sankcija, prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis minėta teisės norma pareiškėjui teismas priteisė penkių procentų metinių palūkanų sumą nuo priteistos 2 039,22 Lt sumos nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.

Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Mano, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje 3K-3-82/2008, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, 2006 m. spalio 2 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2006).

Pažymėjo, kad teismas nenustatė neišmokėto darbo užmokesčio dalies, už kokį laikotarpį ji susidarė.

Vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsniu Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto 38 str. l d.3 punktu Pareigūnams mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Priedai už viršvalandinį darbą pagal savo pobūdį priskirtini prie išmokų, susijusių su darbo santykiais. Tai, kad į pareigūno vidutinį darbo užmokestį įskaitoma ir priedai už viršvalandinį darbą, o ne tik pareiginė alga, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3.3 punktas. Apelianto darbo užmokestis atleidimo diena buvo 1810 Lt (1375 lt pareiginė alga, priedas už stažą – 82.50 Lt, priedas už laipsnį – 215 Lt, priedas už kategoriją –137.50 ).Vadinasi neišmokėto darbo užmokesčio dalis viršijo pareiškėjo pareiginės algos dydį.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad apeliantas, bandydamas savaip aiškinti ir interpretuoti suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis 3K-3-82/2008 ir 2008-05-12 nutartis 3K-3-267/2008), tuo siekdamas neteisėtos ir nepagrįstos materialinės naudos, elgiasi nesąžiningai. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimu priteista 2039,22 Lt suma yra skirtumas tarp A. B. atlyginimais nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2006 m. birželio mėn. 5 d. išmokėtos ir sumos, kuri turėjo būti išmokėta. Tai yra, apeliantui, kaip atleidžiamam darbuotojui, nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio. Atleidžiant iš darbo A. B. 2006 m. birželio mėnesį pareiškėjui už atidirbtą paskutinį mėnesį nebuvo išmokėta tik 10,62 Lt suma, tai yra tik nedidelė dalis nuo priskaičiuoto atlyginimo. Tuo tarpu, atitinkamai už 2006 m. birželio mėnesį atlyginimo lapelyje priskaičiuota suma sudarė 1873,68 Lt. Per visą ginčijamą laiko periodą A. B. išmokėtas atlyginimas sudarė žymiai didesnę pinigų sumą, negu neišmokėta atlyginimo dalis, todėl nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 141 str. 3 dalyje įvardytą sankciją pilnoje apimtyje darbdaviui taikyti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už laiką, per kurį buvo uždelsta pilnai atsiskaityti su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu.

Šį reikalavimą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-TE-86 buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. pareiškėjas iki jo atleidimo iš tarnybos turėjo vidaus tarnybos pareigūno statusą. Vidaus tarnybos teisinius santykius, visų pirma, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas bei kiti valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir pan.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, tačiau Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nėra nuostatų, kurios numatytų vidaus tarnybos pareigūnų garantijas, o atitinkamai ir sankcijas vidaus tarnybos institucijoms, kai yra uždelsiama pilnai atsiskaityti su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu. Tokių nuostatų, kurios būtų analogiškos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme bei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybą.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatos, įgalinančios byloje nagrinėjamų teisinių santykių atžvilgiu taikyti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančius įstatymus.

Darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams sureguliuoti taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos.

DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos yra taikomos, materialinio - teisinio pobūdžio reikalavimams, kurie kyla iš darbo teisinių santykių, pasireiškiančių – neišmokėjimu darbuotojui jo atleidimo dieną visų jam priklausančių piniginių sumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A - 662-1078/2009). Šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2235/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008).

Jeigu darbuotojas reikalauja, tai darbdaviui taikomos DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalis nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Tai, kad DK neįtvirtina aptariamos išmokos sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, DK 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir uždavinius, nepripažintina teisės spraga. Aptariamosios išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – nustatytas įstatymu ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“ Nr. 3K-3-305/2009, 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-400/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-523/2006). Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sankciją, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. UAB „Mitnija“ Nr. 3K-3-284/2009, 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“ Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“ Nr. 3K-3-267/2008).

2006 m. birželio 5 d., tai yra pareiškėjo atleidimo iš darbo dieną, atsakovas su juo nebuvo atsiskaitęs už viršvalandinį darbą, darbą naktimis ir švenčių dienomis ir įsiteisėjusiu 2008 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-480-386/2008 pareiškėjui buvo priteista 2 039,22 Lt už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas, t. y. kad atsakovas ne dėl pareiškėjo kaltės su juo (pareiškėju) iki galo neatsiskaitė įstatyme nustatytu laiku ir kad atsakovas įstatyme nustatytu laiku neišmokėjo pareiškėjui 2 039,22 Lt už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, atsižvelgė tik į minėtą įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą sumą ir nenagrinėjo, ar ši pareiškėjui atleidimo iš darbo dieną nesumokėta suma yra mažesnė, ar didesnė lyginant su pareiškėjo gautu vieno mėnesio vidutiniu darbo užmokesčiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesurinkęs įrodymų apie pareiškėjo gautą atlyginimą ir nenustatęs pareiškėjo gauto vidutinio darbo užmokesčio, negalėjo nustatyti pareiškėjui priteistinos sumos DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, būtina surinkti ir įvertinti naujus įrodymus. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiasis teismo praktika, suformuota DK 141 straipsnio 3 dalies atžvilgiu.

Pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. numatytas palūkanas. Pareiškėjo skundu taip pat prašoma priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaitymo laiką, t.y. ginčas kilęs plačiąja prasme iš valstybės tarnybos ar darbo teisinių santykių. Pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo negali būti patenkintas, nes tarp pareiškėjo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato teisių perėmėjo), iš kurio reikalaujama priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaitymo laiką, turint omenyje, kad iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista 2 039,22 Lt suma už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis, neatsiranda civiliniai teisiniai santykiai, nurodyti CK 1.1 str. 1 d. (CK 1.136 str.). Todėl pareiškėjas, gindamas savo teises nepagrįstai siekia jas ginti taip pat ir CK numatytų teisės normų pagrindu. Be to, DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos laikytinos specialiomis nuostatomis, kurių tikslas apginti buvusio (jau atleisto) darbuotojo teises, darbdaviui nustatytu laiku neatsiskaičius su atleidžiamu darbuotoju, tuo tarpu kitų teisės nuostatų, taikytinų konkrečiu atveju nėra, todėl reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis DK 141 straipsnio 3 dalies prasme apskaičiuotinas pagal šioje nutartyje nurodytas taisykles.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje (86 str. 2 d.). ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtinta teisėjo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Konstatavus, kad nenustatytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, kad jas tiriant būtina surinkti ir įvertinti naujus įrodymus, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimas naikintinas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė