- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-25
- Bylos Nr.
- I-480-386/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., jo atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, atsakovo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovui Romualdui Mačiulaičiui, 2008-09-15 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio dalies 2397,98 Lt priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. prašo teismo priteisti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2397,98 Lt darbo užmokesčio dalį, kuri nebuvo išmokėta nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2006-06-05 atleidimo iš vidaus tarnybos dienos.
Skunde (b.l. 5-7, skundas gautas 2008-07-04) nurodoma, kad 2006-06-05 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 1 p. A. B. iki atleidimo dirbo Klaipėdos m. 1-ojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju. Dirbdamas minėtose pareigose bei vykdydamas Klaipėdos m. 1-ojo PK viršininko bei Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko nurodymus, pareiškėjas budėdavo Klaipėdos m. 1-ojo PK Operatyvinėje grupėje, vykdydamas savo tiesiogines pareigybes funkcijas - nusikalstamų veikų tyrimą bei atskleidimą. Budėjimo trukmė būdavo 24 val. per parą, nuo 9 val. dienos iki 9 val. kitos dienos. Skunde teigiama, kad atsakovas darbo apskaitos žiniaraščiuose mažindavo darbo bei naktinių valandų skaičius, atžymėdavo 20 val. darbo dienos trukmę bei 6 naktines valandas. Pažymima, kad iki 2005 m. lapkričio mėn. atsakovas atžymėdavo 24 val. darbo dienos trukmę, iš jų 8 naktines valandas. Jam tekdavo budėti naktį, taip pat švenčių dienomis. Klaipėdos m. 1-ojo PK viršininkas bei Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas nesuteikdavo sąlygų pavalgyti bei pailsėti budėjimo metu, poilsio metu palikti darbo vietos (Tilžės g. 34, Klaipėda), jis negalėdavo savo nuožiūra panaudoti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, visada privalėdavo nedelsdamas išvykti į įvykio vietą, todėl galimybė pavalgyti bei pailsėti, vykdant pareigybės funkcijas, negali būti kvalifikuojama kaip pietų pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžia, pabaiga ir kitos sąlygos nebuvo nustatytos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike. Budėjimai Operatyvinėje grupėje buvo organizuojami be Klaipėdos m. VPK viršininko įsakymo, pagal Klaipėdos m. PK rašytinį nurodymą, sudarant darbo operatyvinėje grupėje, grafikus.
Tiek Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje, tiek Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta 40 val. savaitės darbo laiko norma.
LR Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 990 bei Klaipėdos miesto VPK vidaus tvarkos taisyklių 31 p. nustato, kad Klaipėdos m. VPK dirbama pirmadienį - ketvirtadienį nuo 8 valandos iki 17 valandos, o penktadienį - nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti - nuo 12 valandos iki 12 valandos 45 minučių. Šeštadienis ir sekmadienis - poilsio dienos.
Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 31 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. lapkričio 1 d., t.y. tuo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti darbo užmokestį, buvo nustatyta, kad „Pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Už 32 budėjimo valandas kompensuojama suteikiant papildomą poilsio dieną." Budėjimo operatyvinėje grupėje ir faktiškai dirbto laikas sumuojamas. Jeigu dirbama po darbo, tarnybos vadovas ( policijos komisariato viršininkas) privalo taip organizuoti darbą ir budėjimą operatyvinėje grupėje, kad bendra darbo laiko ir budėjimo trukmė neviršytų aštuonių valandų, o budėjimo trukmė operatyvinėje grupėje poilsio ir švenčių dienomis negalėtų viršyti aštuonių valandų per parą“.
2005-09-16 Klaipėdos miesto VPK viršininkas įsakymo Nr. 30-V-209 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių statutinių pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo pradžios ir pabaigos nustatymo" 1.1 p. nustatė pamaininį darbą vykdančių Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato padalinių sąrašą, 1.2 p. - padalinių, išvardintų 1.1 punkte, pareigūnų dirbančių pamainomis sąrašą. Kriminalinės policijos pareigūnai nebuvo įtraukti į minėtą sąrašą.
Nuo 2005 m. vasario iki 2006 m. gegužės mėn. faktiškai dirbtų valandų skaičius viršijo tų mėnesių darbo laiko normas, o atsakovas už mėnesio apskaitinį laikotarpį šių viršvalandžių nekompensavo, mažino jų skaičius, ne visiškai atsiskaitė už atidirbtas operatyvinėje grupėje valandas. Viso nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. gegužio mėn. atsakovas neatsižymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose 130 atidirbtų val. bei neapmokėjo už juos 1916, 98 Lt.
2003 m. liepos 25 d Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-431 patvirtintų „Priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių" 9.1.punktu nustatyta, kad už darbą švenčių ir poilsio dienomis mokamai priedai - ne mažiau kaip 1 pareiginės algos (darbo dienos arba valandos atlygio). Jeigu darbas švenčių ir poilsio dieną nenumatytas grafike, pareigūno pageidavimu už šią dieną gali būti kompensuojama suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Pagal minėtų Taisyklių 9.6 punktą už papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą (viršvalandžiai) mokama ne mažiau kaip 0,5 pareiginės algos (darbo dienos arba valandos atlygio). Pareiškėjo pareiginė alga 2005-2006 m buvo 430 Lt bei 3,5 tyrėjo koeficientas statutinio valstybės tarnautojo, B pareigybės lygis, 6 kategorija, todėl tai sudaro 1505 Lt. Viso atsakovas liko pareiškėjui nesumokėjęs už darbą naktimis, išeiginėmis dienomis bei už viršvalandžius 2397,98 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 26-28) nesutinka su skundu. Nurodo, jog Vidaus tarnybos statuto 29 str. 2 dalis Klaipėdos m. VPK viršininkui suteikia teisę pavesti pavaldiems pareigūnams dirbti poilsio bei švenčių dienomis. Statuto 30 straipsnis ir Darbo kodekso 155 straipsnis suteikia teisę pavesti pavaldiems pareigūnams budėti įstaigoje ar namuose.
Nurodo, kad viršvalandinis darbo laikas kai kuriais atvejais Klaipėdos m. VPK valstybės tarnautojams negalėjo būti apmokamas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Klaipėdos m. VPK administracijos valios, t. y. dėl lėšų stygiaus atlyginimams. Atskirais atvejais buvo suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas, arba, pareigūnų pageidavimu, šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų. Atsakovas teigia, kad už išdirbtą darbo laiko normą, naktines valandas, dirbtas valandas išeiginėmis bei šventinėmis dienomis, Klaipėdos m. VPK su A. B. atsiskaitė visiškai. Atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į policijos operatyvinę veiklą vykdančių pareigūnų darbo pobūdį ir specifiką, į nenuspėjamą nusikaltimų laiką, iš anksto numatyti, griežtai apibrėžti ar nustatyti tikslų poilsio laiką šiems pareigūnams nėra įmanoma. Registruojamų nusikaltimų ir išvykimų į įvykių vietas statistinis vidurkis kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo padalinių pareigūnams budėjimų metu nuolat sudaro sąlygas pavalgyti bei pailsėti, tik šio laiko neįmanoma iš anksto numatyti. Būtent šis laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra žymimas kaip atidirbtas. Policijos veiklą reglamentuojantys norminiai aktai įpareigoja policijos užduotis ir funkcijas vykdyti nepertraukiamai. Tuo pačiu policijos pareigūnams garantuojama ilgesnė atostogų trukmė, galimybė ankščiau gauti pensiją ir kitos socialinės garantijos. Atsakovo nuomone, skunde išdėstyti teiginiai, jog atsakovas darbo apskaitos žiniaraščiuose mažindavo atidirbtus darbo bei naktinių valandų skaičius, nesuteikdavo sąlygų pavalgyti bei pailsėti budėjimo metu, neatitinka tikrovės.
Šis darbo laikas apskaičiuotas Klaipėdos m. VPK 2008-07-28 pažymoje Nr. PAZ1-204. A. B., jo sutikimu (Darbo kodekso 155 str. 3 d), buvo suteikiamas poilsio laikas, prilygstantis viršytam darbo laikui, Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašant sutartinį žymėjimą (Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos priedas) „V" - Papildomos poilsio dienos, suteiktos už darbą virš kasdieninio darbo laiko trukmės, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Informacija apie pareiškėjo darbą poilsio dienomis bei už tai jam suteiktas papildomas poilsio dienas, pateikta Klaipėdos m. VPK 2008-07-28 pažymoje Nr. PAZ1-212. Iš to darytina išvada, kad Klaipėdos m. VPK su A. B. yra atsiskaitęs pilnai. A. B. skunde apskaičiuota darbo užmokesčio dalis sumoje 2397,98 Lt yra neteisinga.
Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo padalinių pareigūnų budėjimų operatyvinėje grupėje grafikai sudaromi išskirtinai Operatyvaus valdymo padalinio pareigūnų tarnybiniam naudojimui ir suinteresuotų pareigūnų žiniai. Jie naudojami ir saugomi tik einamąjį mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja.
Pareiškėjas A. B. iki 2006-06-05 dirbo Klaipėdos miesto 1-me policijos komisariate tyrėju. Atsakovas neginčija fakto, kad jis būdavo skiriamas budėti Klaipėdos miesto 1-jo policijos komisariato Operatyvinėje grupėje.
Vidaus tarnybos pareigūnų socialines ir kitas garantijas, tarp jų, pareigūnų darbo laiką ir atostogas, reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538.
Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 2 dalis, 30 straipsnis Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkui suteikia teisę pavesti pavaldiems pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą.
Pareigūnų budėjimo ypatumus reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinama, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų; pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui; už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Atsakovas pripažįsta, kad už tam tikrą pareiškėjo A. B. dirbtą viršvalandinį darbą pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nebuvo sumokėta dėl lėšų stygiaus. Iš atsakovo 2008-07-28 pažymos Nr. PAZ1-204 matyti, kad pareiškėjui už dirbtą viršvalandinį darbą ir darbo poilsio dienomis nesumokėta 2039,22 Lt (b.l. 32).
Įvertinęs faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Kita vertus, teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog atsižvelgiant į policijos operatyvinę veiklą vykdančių pareigūnų darbo pobūdį ir specifiką, į nenuspėjamą nusikaltimų laiką, iš anksto numatyti, griežtai apibrėžti ar nustatyti tikslų poilsio laiką šiems pareigūnams nėra įmanoma. Registruojamų nusikaltimų ir išvykimų į įvykių vietas statistinis vidurkis kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo padalinių pareigūnams budėjimų metu nuolat sudaro sąlygas pavalgyti bei pailsėti, tik šio laiko neįmanoma iš anksto numatyti. Būtent šis laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra žymimas kaip atidirbtas. Policijos veiklą reglamentuojantys norminiai aktai įpareigoja policijos užduotis ir funkcijas vykdyti nepertraukiamai. Tuo pačiu policijos pareigūnams garantuojama ilgesnė atostogų trukmė, galimybė ankščiau gauti pensiją ir kitos socialinės garantijos. Teismas atmeta pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos, nesuteikiamos pertraukos pailsėti bei pavalgyti. Taip pat pažymėtina, kad teismui pateikti A. B. algalapiai (b.l. 34-45) patvirtina, jog jam buvo mokama už naktines ir šventines valandas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies, priteisti A. B. iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2039,22 Lt (du tūkstančius trisdešimt devynis Lt 22 ct) darbo užmokesčio dalį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.