Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo B. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. S. ieškinį atsakovams V. S., R. M. dėl išlaikymo priteisimo iš pilnamečių vaikų, valstybinė institicija teikianti išvadą Raseinių rajono savivaldybės administracijos, Švietimo ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų V. S. ir R. M. priteisti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pat jo mirties, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Jo du suaugę vaikai nei finansiškai, nei moraliai jo neremia. Paaiškino, kad jis neterminuotai pripažintas neįgaliu, daug metų serga stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies kalkėjimu su radikuliopatija, lėtine smegenų išemija su kraujotakos nepakankamumu, aukšto kraujospūdžio liga. Buvo gydytas stacionare dėl sunkios depresijos ir dėl demielinizuojančios polineuropatijos. Pastoviai naudoja vaistus skirtus psichiatro ir nuo aukšto kraujospūdžio, nuolatos lankosi gydymosi įstaigose. Turi nekilnojamojo turto, kuriame gyvena, bei žemės sklypą. Visos jo gaunamos pajamos yra 398,13 Eur kas mėnesį. Gaunamų pajamų jam užtenka tik pragyvenimui. Lėšų nelieka vaistams, vizitams pas gydytojus. Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jis dirba, turi išlaikyti nepilnametį šešių metų sūnų, jo ir sutuoktinės gaunami atlyginimai minimalūs, pagal savo turtinę padėtį jis negali teikti materialinio išlaikymo tėvui. Turi vieną bendrabučio tipo kambarėlį, moka komunalinius mokesčius. Nuosavybės teise turi pusantro hektaro žemės, kurią padovanojo po skyrybų su tėvu mama, už žemę į metus gauna išmokas 100 Eur. Su tėvu nebendrauja. Kai jis buvo nepilnametis tėvas iš dalies prisidėjo prie išlaikymo, nes jie kartu su mama ūkininkavo. Su tėvu susipyko todėl, kad jis jį koneveikė, mieste susitikęs priekaištavo jam dėl likusių daiktų po skyrybų. Teigė, kad tėvui nereikia paramos, nes jo pajamos kaip vienam asmeniui didesnės nei atsakovo pajamos visai trijų asmenų šeimai.Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas gauna geras pajamas, turi žemės, nekilnojamojo turto, turi gyvenamąją vietą, nėra benamis. Iš turimo žemės sklypo jis gauna valstybines išmokas. Ji neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, gyvena pas mamą ir yra bedarbė. Negali dirbti sėdimo darbo pagal savo specialybę, nes sirgo vėžiu, o tėvas nei finansiškai, nei morališkai nepadėjo. Su tėvu nebendrauja, nes jis pats nenori. Būnant vaikais tėvas jiems išlaikymo neteikė.Raseinių rajono savivaldybės administracijos, Švietimo ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus atstovė nurodė, kad neprieštarauja, jog teismas išanalizavęs vaikų ir pareiškėjo finansines galimybes bei nustatęs, kad pareiškėjas nevengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, priimtų sprendimą priteisti ieškovui išlaikymą iš pilnamečių vaikų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismo vertinimu byloje pateikti įrodymai ir teismo metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas yra nedarbingas, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 400 Eur. Jam neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Atsakovo V. S. vardu yra įregistruota nekilnojamojo turto – butas ir žemės sklypas. Atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, kurios sudaro vidutiniškai 379,16 Eur kas mėnesį. Atsakovas susituokęs, turi vieną nepilnametį vaiką (išlaikytinį). Teismas iš atsakovo V. S. paaiškinimų sprendė, kad jo pajamos trijų asmenų šeimai yra mažesnės, apie 379 Eur, nei ieškovo pajamos, kai jis gyvena vienas. Taip pat teismas vertino, kad atsakovė R. M. gyvena su mama G. S., atsakovė pastovių pajamų neturi, dirba atsitiktinius darbus. Nuo 2009 m. iki 2018 m. kovo 6 d. nedirbo, negavo pajamų, o dirbdama nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. kovo 31 d., gavo 445,32 Eur draudžiamųjų pajamų. Sprendė, kad atsakovės pajamos šiek tiek didesnės nei ieškovo, tačiau kokios bus tolimesnės atsakovės pajamos nėra aišku, nes atlyginimas gautas tik vieną kartą. Be to, vertino liudytojos G. S. parodymus, jog atsakovė sirgo vėžiu, jai darytos dvi stuburo operacijos.Taip pat, teismas vertino, atsakovų ir liudytojos parodymus, kad pats ieškovas vengė bendravimo su vaikais, juos ignoravo, yra naudojęs psichologinį ir fizinį smurtą namuose, jog ieškovas nuolat „koliojasi“ ir kabinėjasi, linkęs smurtauti. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad jis gražiuoju prašė vaikų jam padėti finansiškai, nežino kaip atsakovai gyvena ir iš ko pragyvena. Ieškovas ir gyvenant santuokoje turėjo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas padarė išvadą, kad nors ieškovas ir atitinka įstatymo numatytą kriterijų išlaikymui iš pilnamečių vaikų gauti, tačiau sprendė, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, neteikė materialinės paramos, neprisidėjo prie jų auklėjimo, priežiūros. Atsižvelgdamas, kad tėvo pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, ir ieškovas turėjo pareigą atsakovus auklėti, prižiūrėti, jais rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jiems visapusiškai vystytis, nors to nepadarė, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atleisti pilnamečius atsakovus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą tėvą. Be to teismas nustatė, kad ieškovo pajamos yra didesnės nei kiekvieno iš atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, priimdamas sprendimą neteisingai vertino įrodymus. Išimtinai rėmėsi atsakovų bei liudininkės duotais parodymais, visiškai ignoruodamas ieškovo parodymus, o taip pat pateiktus dokumentus. Teiginiai, jog ieškovas neprisidėjo prie šeimos ir vaikų išlaikymo niekuo nepagrįsti, kadangi atsakovai jokių įrodymų teismui nepateikė, jog ieškovas neteikė nepilnamečiams vaikams materialinės paramos, neprisidėjo prie jų auklėjimo, priežiūros. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kol buvo gyvenama santuokoje, ieškovo kaip tėvo valdžia vaikų atžvilgiu nebuvo apribota, išlaikymas nebuvo priteistas, nes to nereikėjo. Jokių institucijų priekaištų, įspėjimo dėl nesirūpinimo vaikais niekada nebuvo pareikšta. Santuokos nutraukimo metu abu vaikai jau buvo pilnamečiai. Santykiai su vaikais pablogėjo nutraukus santuoką, nutolo vieni nuo kitų, taip įvyko dėl abiejų pusių kaltės. Tačiau tai negali būti pagrindas vengti pareigos išlaikyti savo nedarbingą ir paramos reikalingą tėvą. Iš atsakovų prašė priteisti po 100 Eur bet pirmosios instancijos teismas nespendė ir dėl mažesnės sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tik atsakovų ir liudytojos paaiškinimus neatskleidė bylos esmės, todėl bylą išsprendė neteisingai.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovo tvirtinimai, jog atsakovė dirba užsienyje yra melas. Teigia, kad pati yra silpnos sveikatos, gydosi psichoneurologiniame centre. Išlaiko savo mamą, kurios pensija sudaro 117,85 Eur. Tvirtina, kad ieškovas išlaikymo neteikė, o bendravimas nutrūko tik dėl ieškovo kaltės.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą Raseinių rajono savivaldybės administracijos, Švietimo ir socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus atstovė nurodo, kad iš dalies sutinka su pareikštais reikalavimais, iškeltais ieškovo apeliaciniame skunde ir neprieštarauja, jog teismas, išanalizavęs vaikų ir pareiškėjo finansines galimybes bei nustatęs, kad pareiškėjas nevengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, priimtų sprendimą priteisti ieškovui išlaikymą iš pilnamečių vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl vaikų pareigos teikti paramą tėvui, teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo iš vaikų, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – kolūkiečio darbo knygelės kopijas, nurodydamas, kad visą laiką dirbo, gavo pastovias pajamas, kurias skyrė šeimos išlaikymui. Jo buvusi sutuoktinė niekur nedirbo. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 ). Konkrečiu atveju įvertinus apelianto argumentus, kad jis papildomus duomenis pateikė atsižvelgdamas į atsakovų ir liudytojos paaiškinimus, kad jis nesirūpino šeima, neteikė išlaikymo, teismas sprendžia, kad siekiant įvertinti bylos duomenis tikslinga priimti ir įvertinti apelianto pateiktus papildomus dokumentus.Taip pat pažymėtina, kad atsakovė R. M. su atsiliepimu į ieškinį pateikė papildomus duomenis dėl G. S. mokėtinų mokesčių, gaunamos 117, 85 Eur pensijos, duomenis, kad ji nuo 2018 m. kovo 6 d. dirba, jos darbo užmokestis 521 Eur. Pateikė medicinines pažymas dėl 2007-06-11 operacijos, gydymosi trukmės, sveikatos būklės bei reikalingo tolimesnio gydymo. Atsiliepimas su priedais priimtas, išsiųstas šalims. Dėl papildomų dokumentų prieštaravimų negauta, nors atsakovė nenurodė, kodėl minėtų dokumentų nepateikė pirmosios instancijos teismui, tačiau įvertinus ginčo esmę, spręstina, kad pteikti papildomi dokumentai priimtini ir vertintini su kitais dokumentais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad apeliantas yra atsakovų V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Apeliantas išsituokė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuo 2005m. gegužės 10 d. nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, 65 procentų netektas darbingumas. 2017m. spalio 18 d. medicininėje pažymoje nurodoma, kad daug metų serga stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies kalkėjimu ir radikuliopatija, lėtine smegenų išemija su kraujotakos nepakankamu, aukštu kraujospūdžiu. Gydytas psichiatrijos stacionare dėl sunkios depresijos. Naudoja vaistus skirtus psichiatro ir nuo aukšto kraujospūdžio. 2017m. vasario 1d. nustatytas lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamums, lėtinis svaigimas, jutiminė polinauroptija, lėtinis klausos pažeidimas. Apeliantas yra senatvės pensininkas. Pensija ir netekto darbingumo, invalidumo pensija sudaro 441,91 Eur sumą. Duomenų, jog apeliantui būtų nustatyta rūpyba, nėra. Gyvena vienas jam nuosavybės teise priklausančiame sodo name. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina apie jo vardu įregistruotą sodo pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), 0, 0620 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 1,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. S. yra susituokęs ir turi nepilnametį sūnų, gim. 2011m. spalio 10 d. Atsakovo vardu įregistruotas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,5000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys nekslebtini). Jo vidutinės mėnesio pajamos sudaro 379,16 Eur, domenų apie santaupas nepateikta. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė R. M. yra išsituokusi (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto neturi. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2018 m. kovo 6 d. dirba (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. kovo 31 d. gauta 445,32 Eur atlyginimo, o iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 29 d. pažymos matyti, kad jos mėnesinis darbo užmokestis sudaro 521 Eur sumą.

Dėl įrodymų vertinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o šio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 3.205 straipsnio taikymo ir aiškinimo, nurodė, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas. Kai ši pareiga nevykdoma savanoriškai, alimentai priteisiami teismo keliu. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir pan. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams, bei aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovai. Byloje esantis ištuokos liudijimas patvirtina, kad apelianto B. S. ir liudytojos G. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į atsakovų gimimo datas santuokos nutraukimo metu atsakovai jau buvo sulaukę pilnametystės. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, t. y. kolūkiečio darbo knygelės kopijos, kurioje nurodomi duomenys apie apelianto gaunamą darbo užmokestį, laikotarpiu iki santuokos nutraukimo su atsakovų motina, galima daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, jog apeliantui ir atsakovams gyvenant kartu apelianto gautas darbo užmokestis buvo skiriamas nepilnamečių vaikų išlaikymui, prisidedama prie visos šeimos išlaikymo, bendro ūkio. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas V. S. parodė, kad kai jis buvo nepilnametis, tėvas iš dalies prisidėjo prie išlaikymo, nes jie kartu su mama ūkininkavo. Liudytoja G. S. paaiškino, kad išgyveno kartu apie 20 metų, ieškovo ir jos vaikai, atsakovai neturėtų išlaikyti ieškovą, nes ieškovas turi 1,1 hektarą žemės, 400 arų prie namo pardavė ir pasiėmė žemės. Skiriantis, kad iš jos nepaimtų ūkio, ji sumokėjo buvusiam vyrui pinigų. Ieškovo nelaiko invalidu. Savo vaikų jis neišlaikė. Vaikams išlaikymo prisiteisusi nebuvo, manė, kad gėda būti išsiskyrusiai. Kai ji gulėdavo ligoninėje, vaikus prižiūrėdavo ieškovo mama, kuri gyveno namo antrame gale. Teigė, kad tai ją turėtų vaikai išlaikyti, nes jos pajamas sudaro 117 Eur gaunama pensija.Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, liudytojų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai yra viena CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis ( CPK 185 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad apeliantas (ieškovas) būtų piktnaudžiavęs savo kaip tėvo valdžia, daręs žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ar kitaip pažeidęs nepilnamečių vaikų interesus. Liudytoja nors ir nurodė, kad ieškovas vaikų neišlaikė, tačiau ji nepateikė duomenų, kad tik ji viena išlaikė vaikus, jais rūpinosi be to patvirtino, kad nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų buvęs baustas dėl netinkamo elgesio šeimoje ir pan. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. M. nurodė, kad vaikystėje sunkiai dirbo, tėvas mažai ja ir broliu rūpinosi, jos vertinimu netiesa, kad iš jo pinigų šeima maitindavosi. Nurodė ir kitas aplinkybes dėl netinkamo tėvo elgesio, tačiau pažymėtina, kad be paaiškinimų byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl nurodytų aplinkybių. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neteisingai vertino įrodymus, nagrinėdamas klausimą dėl apelianto (ieškovo) vykdytos pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, esant nepakankamiems įrodymams padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, neteikė materialinės paramos, neprisidėjo prie jų auklėjimo ir priežiūros. Todėl nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą tėvą, nes teismo vertinimu ieškovas turėdamas pareigą atsakovus auklėti, prižiūrėti, jais rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jiems visapusiškai rūpintis to nepadarė.

Dėl paramos reikalingumo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo pareigą atsakovus auklėti, prižiūrėti, jais rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas visapusiškai vystytis. Kad tėvui gauti iš vaikų išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.

Konstitucinės pareigos turinį sudaranti prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą apima išlaikymo teikimą maistui, vaistams įsigyti, bei kitų būtinų poreikių tenkinimui. Taigi konkrečioje byloje, sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turimas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas atitinka įstatymo leidėjo suformuotą sąvoką „nedarbingi tėvai“ nes yra pensininkas. ( CK 3.205 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas vertino apelianto pateiktus rašytinius įrodymus ir teismo metu duotus paaiškinimus, kurie patvirtina, kad jis yra nedarbingas, jam neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 441,95 Eur, nekilnojamojo turto, turi gyvenamąjį būstą, žemės. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo materialinės padėties, atsakovų galimybės teikti, kad ir mažesnę sumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovų turtinę padėtį ir sprendė, kad apelianto gaunamos pajamos yra didesnės nei kiekvieno iš atsakovų, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymo. Iš esmės apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors atsakovas V. S. savo vardu turi įregistruoto nekilnojamojo turto, jo vidutinės mėnesio pajamos sudaro 379,16 Eur, turi išlaikytinį nepilnametį sūnų E. S., gimusį (duomenys neskelbtini), atsakovo šeimą iš viso sudaro trys asmenys. Atsakovė R. M. yra išsituokusi. Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Nuo 2018 m. kovo 6 d. dirba (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. kovo 31 d. gauta 445,32 Eur suma, o iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 29 d. pažymos matyti, kad jos mėnesinis darbo užmokestis sudaro 521 Eur sumą. Iš papildomai pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės pajamos yra šiek tiek didesnės nei ieškovo, tačiau nors atsakovė nepateikė išsamių duomenų dėl jai reikalingų išlaidų gydymuisi, bet iš pateiktų medicininių dokumentų galima spręsti, kad gydymas yra reikalingas. Taip pat atsakovė pateikė duomenis apie mamos, liudytojos G. S. gaunamos pensijos dydį 117,85 Eur , kvitus apie atliktus mokėjimus už paslaugas, bei nurodė, kad padeda mamai. Teismo posėdžio metu liudytoja tai patvirtino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes labiau tikėtina, kad atsakovė teikia paramą savo motinai nei, kad jos neteikia. Nors atsakovė turi pareigą padėti savo tėvui, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes spręstina, kad jos gaunamos pajamos nėra didelės, jas išleidžia savo poreikių tenkinimui, gydymuisi bei padeda savo motinai.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina ( CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovei atsikirtimų faktinį pagrindą.

Apeliantas nurodė, kad jam parama, papildomos lėšos reikalingos sveikatos poreikiams tenkinti, vaistams, nuolatiniams vizitams pas gydytojus. Jo gaunamų pajamų užtenka tik pragyvenimui, maistui, drabužiams avalynei, kurui bei komunalinėms paslaugoms apmokėti. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ką patvirtina garso įrašas, ieškovas paaiškino, kad jam reikalingos papildomos išlaidos maistui, išleido malkoms 200 Eur, reikia pastoviai vykti atlikti tyrimus dėl sveikatos, lankytis pas gydytojus. Nurodė, kad gal ir buvo piktas, kai susirgo, kai jį vežė į ligoninę nes jam tai nepatiko. Bylos duomenimis Raseinių miesto seniūnijos buities akte nurodoma, kad ieškovas gyvena vienas, vieno aukšto sodo namelyje, kuriame yra vienas kambarys, virtuvė, vonia, namas iš lauko apkaltas, tinkamas gyventi, patalpos labai šiltos. Kūrena malkas, jomis yra apsirūpinęs. Namai pakankamai tvarkingi, gyvenimo sąlygos yra geros. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad iš pateiktų duomenų negalima spręsti, kad ieškovo gyvenimo sąlygos yra prastos, kad jam nepakanka lėšų savo poreikių tenkinimui, kad jam reikalinga socialinė globa, parama ir pan. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad ieškovui reikalinga lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus. Jis pateikė 2017-11-08 medikamentų paskyrimo lapą, kuriame nurodyti konkretūs vaistai. Tačiau šis gydytojos išduotas dokumentas nėra informatyvus, iš jo negalima spręsti apie konkrečių vaistų vartojimo kiekius, intensyvumą, jų kainą, ar vaistai yra kompensuojami. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie vaistų įsigijimą, taip pat nepateikė duomenų apie jo patiriamas išlaidas, ir reikalingų lėšų poreikį. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovas nurodęs konkrečias aplinkybes dėl jam reikalingo išlaikymo, paramos turėjo pareigą šias aplinkybes įrodyti ( CPK 178 straipsnis). Vertinant, kad apeliantas, gyvena vienas, turi nekilnojamojo turto, nuosavą gyvenamąją vietą, bei atsižvelgiant, kad apelianto vaikų, atsakovų turtinė padėtis bei gaunamos pajamos nėra didesnės nei apelianto, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui parama iš atsakovų nėra reikalinga. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms ieškovui neužkertamas kelias kreiptis pakartotinai dėl jam reikalingo išlaikymo ir paramos, be to neatmestina galimybė šiuos klausimus spręsti gera valia bendraujant tarpusavyje.

Dėl bylos baigties.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra teisinis pagrindas atleisti pilnamečius apelianto B. S. vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą tėvą, tačiau įvertinus visumą įrodymų šios teismo padarytos išvados nedaro teismo sprendimo iš esmės neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl ieškovo poreikių, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui parama nėra reikalinga. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių, liudytojos paaiškinimus, apeliacinio skundo, atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinus tai, kad ieškovas neįrodė, kad jam gaunamų pajamų neužtenka, neįrodė reikalingų papildomų lėšų poreikio, daroma išvada, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nepateikta duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas todėl jų klausimas nespręstinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims.