- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 2-3413-674/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00161-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- B. S.
- Atsakovas
- V. S., Raseinių rajono savivaldybės administracijos, Švietimo, R. M.
- Kategorijos
Raseinių rajono savivaldybės administracijos, Švietimo ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus atstovei L. Laugalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. S. ieškinį atsakovams V. S., R. M. dėl išlaikymo priteisimo iš pilnamečių vaikų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iš atsakovų V. S. ir R. M. priteisti išlaikymą po 100 Eur iš kiekvieno kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jo gyvenimo pabaigos.
Ieškovas paaiškino, kad atsakovai - R. M. ir V. S. yra jo vaikai. Jie yra pilnamečiai. Daugiau vaikų neturiu. Jis neterminuotai pripažintas neįgaliu, daug metų serga stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies kalkėjimu su radikuliopatija, lėtine smegenų išemija su kraujotakos nepakankamumu, aukšto kraujospūdžio liga. Buvo gydytas stacionare dėl sunkios depresijos ir dėl demielinizuojančios polineuropatijos. Pastoviai naudoja vaistus skirtus psichiatro ir nuo aukšto kraujospūdžio. Taip pat nuolatos priverstas lankytis gydymosi įstaigose. Jis pragyvena iš 272,37 Eur netekto darbingumo pensijos ir 125,76 Eur netekto darbingumo kompensacijos. Visos gaunamos pajamos šiuo metu yra 398,13 Eur kas mėnesį. Turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), esantis sodo namelis, kuriame gyvena, 0.0620 ha žemės sklypu ir ūkiniu pastatu , taip pat bei (duomenys neskelbtini) esantis 1.1000 ha žemės sklypas. Gaunamų pajamų jam užtenka tik pragyvenimui - maistui, drabužiams, avalynei, kurui bei komunalinėms paslaugoms apmokėti. Lėšų nelieka vaistams, vizitams pas gydytojus. Jo du suaugę vaikai nei finansiškai, nei moraliai neremia. Kadangi atsakovai yra jauni, sveiki, dirbantys, todėl gali teikti jam reikalingą išlaikymą po 100 Eur iš kiekvieno kas mėnesį. Jis yra išsituokęs. Jį keturis kartus vežė į Žiegždrius, o kai grįžo tada išsiskyrė. Jis vaikus išaugino ir dabar nori iš vaikų prisiteisti išlaikymą. Šiuo metu pajamos padidėjusios ir yra virš 400 Eur. Turimų pajamų nepakanka, nes žiemą reikia pirkti malkas, daug[pinigų išleidžia vaistams. Jam trūksta pinigų drabužiams, kitiems poreikiams. Apie vaikų pajamas nieko nežino, nežino iš ko jie pragyvena, tačiau mano, kad vaikai jam turėtų mokėti po 100 Eur kiekvienas. Su vaikais jokių santykių nepalaiko, savo anūko iš viso nepažįsta. Kai vaikai buvo maži, su vaikais santykiai buvo geri, jis juos išlaikė, augino. Kai jis tapo neįgalus, tada santykiai pablogėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jis dirba, turi išlaikyti nepilnametį sūnų, atlyginimas minimalus. Turi vieną bendrabučio tipo kambarėlį. Pinigų visai nelieka. Jei dar 100 Eur reiktų mokėti tėvui, tai visai nieko neliktų šeimai. Žmonos atlyginimas taip pat minimalus. Vaikas šešių metų, ruošiasi rudenį eiti į mokyklą. Nuosavybės teise turi pusantro hektaro žemės, kurią padovanojo po skyrybų su tėvu mama. Gauna kartą per metus išmokas už tą žemę 100 Eur. Už tuos pinigus susimoka tik už komunalines paslaugas ir nieko nebelieka. Su tėvu nebendrauja. Po tėvų skyrybų jis pareikalavo pinigų ir mama paėmusi paskolą reikalaujamą sumą atidavė . Tada tėvas išėjo gyventi į Raseinius. Kai jis buvo nepilnametis tėvas iš dalies prisidėjo prie išlaikymo, nes jie kartu su mama ūkininkavo. Su tėvu susipyko todėl, nes jis jį koneveikia, mieste susitikęs prie jo „kabinėjasi“. Pagal savo turtinę padėtį jis negali teikti materialinio išlaikymo tėvui. Taip pat mano, kad tėvui ir nereikia paramos, nes jo pajamos kaip vienam asmeniui didesnės nei atsakovo pajamos visai trijų asmenų šeimai. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovė R. M. pateikė teismui atsiliepimą, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes ji išvykusi į užsienį. Savo atsiliepime nurodė, kad su pareikštų ieškiniu nesutinka, tėvui išlaikymo mokėti nesutinka. Ji pati yra išlaikoma. Ieškovas, jos tėvas B. S. gauna geras pajamas, turi žemės, nekilnojamojo turto. Jis turi gyvenamąją vietą, nėra benamis. Iš žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), jis gauna valstybines išmokas. Ji neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, gyvena pas mamą G. S.. Ji bedarbė, nes negali dirbti sėdimo darbo pagal savo specialybę, nes sirgo vėžiu, o tėvas nei finansiškai, nei morališkai nepadėjo. Ji turėjo dvi stuburo operacijas. Dabar važinėja pas draugą į užsienį, kuris ją išlaiko. Ji turi nepastovias pajamas dirbdama atsitiktinius darbus. Su tėvu B. S. nebendrauja, nes jis pats nenori, nurodė, kad pamatęs mieste bėga į kitą gatvės pusę. Kai ji buvo ligoninėje ir sėdėjo invalido vežimėlyje, tėvas ją pamatęs nuleido galvą ir praėjo pro šalį. Ji su tėvu sveikinosi, o jis praėjo pro šalį ir nieko nesakė. Tėvas apie juos visus blogai šneka, jau jiems būnant mažiems žadėjo prisiteisti išlaikymą; prieš paduodant ieškinį sakė, kad jam pinigų tai užtenka, bet iš principo paduos į teismą dėl alimentų. Būnant vaikais tėvas jiems išlaikymo neteikė. Juos išlaikė ir į mokslus išleido mama. B. S. savo pinigus išleisdavo sau ir važinėjimams pas moteris. Prasidėjus darbams , tėvas išvažiuodavo ir niekas nežinodavo kur. Jos tėvas prie šeimos išlaikymo finansiškai neprisidėdavo. Tėvas vogdavo iš namų, mušdavosi, triukšmaudavo, koneveikdavo.. Jos tėvams skiriantis G. S. dalį turto norėjo duoti vaikams, bet B. S. nesutiko. Po tėvų skyrybų ji dar norėjo bendrauti su tėvu, bet tėvas nepanoro. Taip pat nurodė, kad B. S. yra problemiškas žmogus, linkęs konfliktuoti, daug ką yra padavęs į teismą: savo brolį, V. S., taip pat ne kartą rodytas per ,,TV pagalbą“.
Liudytoja G. S. paaiškino, kad ieškovas jos buvęs vyras, o atsakovai – vaikai. Mano, kad vaikai neturėtų ieškovo išlaikyti. Jos pajamos – pensija 117 Eur, tai ją turėtų vaikai išlaikyti. B. S. turtinę padėtį žino – jis turi 1,1 hektarą žemės, 400 arų prie namo pardavė ir pasiėmė žemės. Skiriantis kad iš jos nepaimtų ūkio, ji pamokėjo buvusiam vyrui pinigų. B. S. nelaiko invalidu. Jų dukra R. M. yra užsienyje. Ji sirgo vėžiu, du kartus jai daryta stuburo operacija. Gali dirbti pavienius darbelius užsienyje. Daugiausia gyvena Vokietijoje, kai grįžta gyvena pas ją. R. M. šeimos neturi. V. S. dirba, bet sunkiai suduria galą su galu. Jis turi vieną vaiką. Turto turi vieną mažą kambarėlį bendrabutyje, taip pat 1,5 hektaro žemės, kurią ji padovanojo po skyrybų. Jai pačiai iš savo pajamų pragyventi sekasi sunkiai – kartais būna valgius, kartais nevalgiusi. Gyvena vienkiemyje. Parduotuvė atvažiuojanti, tai ir prekės brangesnės, todėl kartais tenka imti maistą į skolą. Vaikai ją gindavo kai B. S. ją mušdavo. Dukra buvo nuėjusi aplankyti tėvo, bet jis išvijo ją. Jai atrodo, kad B. S. materialinė parama nereikalinga. Mano, kad jis nori tik geriau gyventi, jam reikia išlaikyti drauges, kurių turi daug. Ji viską apie buvusį vyrą žino, nes papasakoja kaimynai. Savo vaikų jis neišlaikė. Kai gyveno šeimoje, kur jis išleisdavo pinigus nežinia, jų nematydavo. B. S. gaudavo neįgalumo pensiją, bedarbio pašalpą. Net prie maisto nepridėdavo. Kai reikdavo atlikti kokius darbus jis išvažiuodavo ir negrįždavo. Vaikams išlaikymo prisiteisusi nebuvo, manė, kad gėda būti išsiskirusi. Kai ji gulėdavo ligoninėje, vaikus prižiūrėdavo G. S. mama, kuri gyveno namo antram gale.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos, Švietimo ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus atstovė nurodė, kad jie neprieštarauja, kad teismas išanalizavęs vaikų ir pareiškėjo finansines galimybes bei nustatęs, kad pareiškėjas nevengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, priimtų sprendimą priteisti B. S. išlaikymą iš vaikų. Paaiškino, kad jis gyvena vieno aukšto sodo namelyje, kuriame yra vienas kambarys, virtuvė ir vonia. Namuose šilta, kuro parūpinta visam šildymo sezonui. Jo gyvenimo sąlygos geros.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas išsituokęs, gyvena vienas, jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, 60 procentų netektas darbingumas (b. l. 6, 7, 8, 11). B. S. daug metų serga stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies kalkėjimu ir radikuliopatija, lėtine smegenų išemija su kraujotakos nepakankamumu, aukštas kraujospūdis. Kelis kartus gydytas psichiatrijos stacionare dėl sunkios depresijos. Pastoviai naudoja vaistus skirtus psichiatro ir nuo aukšto kraujospūdžio (b. l. 9). B. S. mėnesio vidutinės pajamos yra 398,13 Eur – netekto darbingumo pensija 272,37 Eur ir žalos atlyginimo periodinė netekto darbingumo kompensacija 125,76 Eur (b. l. 13-15). Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)su ten esančiais statiniais: gyvenamuoju namu UN (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu UN (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais UN (duomenys neskelbtini); 1,1000 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 16-19). Ieškovas turi du pilnamečius vaikus R. M., kuri yra išsituokusi ir V. S., kuris yra susituokęs ir turi nepilnametį sūnų E. S. (b. l. 20, 21, 23, 24, 25) Atsakovas V. S. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jo vidutinės mėnesio pajamos 379,16 Eur (b. l. 26, 27). V. S. vardu yra registruota nekilnojamojo turto: butas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,5000 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-30). Iš LITEKO teismų informacinės sistemos duomenų (Sodros išrašo) matyti, kad atsakovė dirba VšĮ ,,LIESL“ nuo 2018-03-06, per laikotarpį nuo 2018-03-06 iki 2018-03-31 gauta 445,32 Eur. Iki tol ji nedirbo, ilga laiką iki 2009 m. sausio mėnesio gavo išmokas iš VSDFV. Iš buities tyrimo akto matyti, kad B. S. gyvenimo sąlygos geros, gauna pensiją ir kitų pajamų, kurios bendrai yra 441,91 Eur. Jam rūpyba nenustatyta, turi sodo namą ir žemės, kilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 41). Ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. (b. l. 31-32)
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų R. M. ir V. S. priteisti jam išlaikymą po 100 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki kol ieškovas gyvens. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Ginčas byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus. Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.162 straipsnyje įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą.
CK 3.205 straipsnis, reglamentuojantis pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus, nustato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.206 straipsnyje numatyti atvejai, kai teismas gali atsisakyti priteisti tokį išlaikymą, atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.
Sutinkamai su aukščiau nurodytomis įstatymo normomis, sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Ir galiausiai būtina nustatyti ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.
Šalies argumentai
Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir teismo metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog jis yra nedarbingas, jo pajamos per mėnesį apie 400 Eur. Jam neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 8). Tai, kad atsakovas nedarbingas ir yra senatvės pensininkas laikoma įrodytu pagal ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Taip pat nustatyta, kad ieškovas turi gyvenamąjį būstą, žemės.
Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams atsakovams. CK 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis); tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, ieškovo, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, ieškovas turėjo pareigą atsakovus auklėti, prižiūrėti, jais rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas visapusiškai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaikų išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.
Atsakovo V. S. vardu yra įregistruota nekilnojamojo turto: butas ir žemės sklypas (b. l. 29, 30), liudytoja G. S. nurodė, kad atsakovė R. M. neturi nekilnojamojo turto. Ieškovo ir atsakovų motinos santuoka buvo nutraukta 2005 m. gegužės 4 d. Tėvams išsituokiant abu atsakovai buvo pilnamečiai. Tačiau kaip nurodo atsiliepimu atsakovė R. M., ir kaip posėdžio metu paaiškino liudytoja G. S., tėvas, ieškovas B. S., niekada finansiškai šeimos nerėmė, šeimą išlaikė mama, B. S. savo pinigus leisdavo savo reikmėms. Be to iš paaiškinimų matyti, kad ir prie tinkamo vaikų auklėjimo bei išmokslinimo ieškovas neprisidėjo. Atsakovė R. M. nurodė, kad ji gyvena su mama G. S., kad pastovių pajamų neturi, dirba atsitiktinius darbus. Tai patvirtino posėdžio metu ir liudytoja G. S.. Iš Sodros išrašo nustatyta, kad atsakovė R. M. nuo 2009 m. iki 2018-03-06 nedirbo, negavo pajamų , nuo 2018-03-06 iki 2018-03-31 vieną mėnesį dirbo, gavo 445,32 Eur draudžiamųjų pajamų. Nustatyta, kad iki tol ji nuo 2009 m. sausio mėnesio jokių darbinių santykių neturėjo, įsidarbino tik 2018-03-06. Ilgą laiką R. M. gavo išmokas iš VSDFV. Kaip nurodė liudytoja, R. M. sirgo vėžiu, jai darytos dvi stuburo operacijos. Atsakovas V. S. dirba, gauna pastovias pajamas, vidutinės mėnesio pajamos 379,16 Eur, turi nekilnojamojo turto: 1,5000 ha žemės sklypą ir butą. Jis susituokęs, turi vieną nepilnametį vaiką (išlaikytinį). Atsakovas V. S. nurodė, kad ir jo sutuoktinė gauna minimalų atlyginimą. Iš paaiškinimų matyti, kad jo pajamos trijų asmenų šeimai yra mažesnės (apie 379 Eur), nei ieškovo B. S. pajamos, kai jis gyvena vienas (apie 441 Eur). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės R. M. pajamos šiek tiek didesnės nei ieškovo. R. M. gautas 445 Eur atlyginimas gautas tik vieną kartą, kokios bus tolimesnės pajamos nėra aišku.
Nors ieškovas teigė, kad su juo atsakovai nebendrauja ir išlaikymo neteikia, tačiau kaip nurodo atsakovė R. M., pats B. S. vengė bendravimo su vaikais, juos ignoravo. Pasak atsakovės R. M., ieškovas yra naudojęs psichologinį ir fizinį smurtą namuose. Atsakovas V. S. nurodė, kad ieškovas nuolat ,,koliojasi“, kabinėjasi. Liudytoja taip pat nurodė, kad B. S. linkęs smurtauti. Ieškovas nurodo, kad vaikai jo finansiškai neremia, bet nėra pateikiama į bylą duomenų, kad jis gražiuoju prašė vaikų jam padėti finansiškai. Taip pat nurodė, kad šiuo metu su vaikais nepalaiko jokių santykių, kaip jie gyvena ir iš ko pragyvena nežino. Ieškovas ir gyvenant santuokoje turėjo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nes ši pareiga numatyta abiems tėvams. Nepilnametis vaikas dėl savo amžiaus ir nepatyrimo pats negali savimi pasirūpinti, todėl tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, tuo tarpu vaikų pareiga išlaikyti savo paramos reikalaujančius tėvus, yra vertinamojo pobūdžio, priklausanti nuo tėvų galimybės pasirūpinti pačiu savimi, gaunamų socialinių išmokų, vaikų šeiminės ir turtinės padėties, taip pat kitų svarbių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad nors ieškovas ir atitinka įstatymo numatytą kriterijų išlaikymui iš pilnamečių vaikų gauti (yra iš dalies nedarbingas ir paramos reikalingas), tačiau ieškovas netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, neteikė materialinės paramos, neprisidėjo prie jų auklėjimo, priežiūros. Kadangi tėvo pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, ieškovas turėjo pareigą atsakovus auklėti, prižiūrėti, jais rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jiems visapusiškai vystytis, nors to nepadarė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atleisti pilnamečius vaikus, atsakovus R. M. ir V. S. nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą tėvą. Tai pat nustatyta, kad ieškovo B. S. pajamos yra didesnės nei kiekvieno iš atsakovų.
Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo ieškinys yra atmestinas.
Kadangi ieškovo, kuris naudojosi valstybės garantuota antrine teisine pagalba, ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96¹ straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
B. S. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.