Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. Z., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Natalijai Bereznajai, nedalyvaujant atsakovui D. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui D. Z., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas D. Z. į teismo posėdį neatvyko, šiuo metu atsakovas atlieka bausmę Vilniaus PN (b.l. 9), bausmės vykdymo pabaiga – 2013 m. vasario 9 d. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovui įteikti asmeniškai per laisvės atėmimo vietos administraciją (CPK 125 str. 2 d.). Teisme 2011-12-16 gautas atsakovo prašymas (b.l. 30), kuriuo atsakovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, su ieškiniu jis sutinka, pastabų ar pretenzijų nereiškia. Byla nagrinėtina atsakovui D. Z. nedalyvaujant.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (b.l. 26), kurioje nurodė, kad ieškinį palaiko. Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku, seserimi K. K. ir motina R. K. gyvena ieškovės motinai priklausančiame trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei kartu su vaiku bute yra skirtas atskiras kambarys, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. D. Z. šiuo metu nedirba, augina mažametę dukrą, jos pajamos – socialinė pašalpa ir išmoka vaikui – apie 630 Lt. Dukra A lanko vaikų l/d „(duomenys neskelbtini)“, už kurį ieškovė moka 50 Lt. Ieškovės paaiškinimu, ji su atsakovu negyvena kartu jau metus laiko, nes atsakovas nuo 2010-11-09 atlieka bausmę. Nuo bausmės paskyrimo pradžios atsakovas visiškai nesirūpina šeima, išlaikymo vaikui neteikia. Paskutinį kartą atsakovas su vaiku bendravo telefonu 2011 m. liepos mėn. Išvadą teikiančios institucijos atstovė N.Bereznaja teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovas vaiku nesirūpino net ir tuo metu, kai jis buvo laisvėje. Prašo ieškinį tenkinti, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina, o išlaikymą priteisti iš atsakovo atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatoma, kad D. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (Z) a.k. (duomenys neskelbtini) susituokė 2008 m birželio14 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 108 (santuokos liudijimas AA Nr.252811; b.l. 6). Santuokoje šalims gimė duktė A. Z. gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15), kuri yra nepilnametė. Ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2010 m. pabaigos, kai atsakovui buvo paskirta atlikti teismo nuosprendžiais jam paskirta bausmė - 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Ieškovės paaiškinimu santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus be to nuo bausmės atlikimo pradžios (2010-11-09) atsakovas visiškai nesirūpina šeima. Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei faktais sutinka.

CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra nustatyta, kad atsakovas D. Z. yra šešis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus (pagal LR BK (1961 m.) 271 str. 2 ir 4 d., 272 str. 3 d, LR BK 300 str. 2 d., 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 178 str. 2 d.). Paskutiniu Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme atliekant bausmę pataisos namuose. Bausmės vykdymo pabaiga – 2013 m. vasario 9 d. (b.l. 9). Teismui nustačius faktą, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus ir kad nuo bausmės atlikimo pradžios (nuo 2010 m. lapkričio 9 d.) jis paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo D. Z. kaltės, tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina (LR CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnametė dukra A. Z. gim. (duomenys neskelbtini), visą laiką gyvena kartu su motina, su tėvu bendrauja retai, šiuo metu tik telefonu. Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena jos motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Jonavoje. Jonavos VTAS išvadoje nurodyta, kad vaikui yra sudarytos tinkamos ir geros gyvenimo sąlygos. Jonavos VTAS neturi duomenų apie tai, kad ieškovė gyvena netvarkingą gyvenimą ar netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. reikalavimus nepilnamečio vaiko atžvilgiu. A. Z. šiuo metu lanko vaikų LD „(duomenys neskelbtini)“, yra tinkamai prižiūrėta ir visiškai išlaikoma motinos D. Z..

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, nepilnametės A. Z. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina D. Z..

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jų nepilnametei dukrai A. Z. materialinį išlaikymą – mokant po 400 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas D. Z. prieštaravimų dėl išlaikymo priteisimo fakto bei išlaikymo dydžio nepareiškė, su ieškiniu sutiko visoje jo apimtyje.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios gali būti priteistas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris bet kuriuo atveju neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 (Žin., 2007 Nr.137-5592) nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 800 Lt.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. R. A., byla Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009).

Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo sutikimą, konstatuoja, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad ieškovė nors ir yra darbinga, tačiau šiuo metu nedirba, jos vienintelės pajamos – socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (b.l. 19), kitų objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovė ėmėsi visų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, teismui ji nenurodė. Atsakovas, kaip jau buvo minėta, šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus PN, tačiau pažymėtina, kad atsakovo laisvė yra atimta dėl paties atsakovo kaltės, dėl padarytų tyčinių nusikaltimų, todėl vertinant atsakovo turtinę padėtį šiuo aspektu, tai yra nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą sumažinti priteistino išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui. Be to atsakovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi teisę ir pareigą dėti visas pastangas, kad jam būtų sudaryta galimybė dirbti laisvės atėmimo vietoje ir gauti atitinkamas pajamas LR Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Kitų išlaikytinių be ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko, šalys neturi. Todėl atsižvelgiant į LR CK 3.192 str. 3 d. nuostatas, laikytina, kad šiuo atveju tėvai privalo teikti vienodą išlaikymą savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui ji kas mėnesį išleidžia apie 880 Lt, iš jų: išlaidų dalis, tenkanti buto išlaikymui – 200 Lt, išlaidos vaikų darželiui – 50 Lt, išlaidos maistui – 300 Lt, higienos prekėms – 40 Lt, laisvalaikiui – 40 Lt, ugdymui – 40 Lt, drabužiams ir avalynei – 160 Lt, vaistams, vitaminams – 30 Lt. Tokios išlaidos vaikui šeimoje, turinčioje vidutines pajamas, laikytinos objektyviomis ir realiomis, tačiau šiuo atveju, kai nė vienas iš sutuoktinių nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, 880 Lt išlaidų dydis vienam vaikui yra laikytinas nepagrįstai per dideliu ir objektyviai neatitinkančiu šalių turtinės padėties. Kita vertus vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Todėl atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo D. Z. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai A. Z. po 300 Lt (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2012-02-17 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai D. Z..

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesirūpino šeima ir neteikė vaikui išlaikymo nuo 2010 m. lapkričio 9 d., nuo bausmės vykdymo pradžios. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.), todėl teismas, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo specifiką ir pasinaudodamas teismo teise viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai A. Z. už laikotarpį nuo 2010-11-09 iki 2012-02-17, t.y. už penkiolika kalendorinių mėnesių ir aštuonias dienas po 300 Lt/mėn., iš viso 4580 Lt.

Bendro registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris būtų dalintinas santuokos nutraukimo metu, šalys neturi (b.l. 11-14).

Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo sutuoktiniui ar turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str.).

Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad iki santuokos sudarymo abi šalys 2008 m. balandžio 1 d. su AB DnB NORD banku (dabar AB DNB bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 3900-2008-39072, kuria bankas suteikė šalims 30000 Lt vartojimo kreditą. Kreditoriui apie bylos iškėlimą tinkamai pranešta. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė pagal minėtą kredito sutartį atsirado iki santuokos sudarymo, nutraukus santuoką įsipareigojimai AB DNB bankui yra vykdytini toliau pagal sutarties Nr. 3900-2008-39072 nustatytas sąlygas.

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinama ikisantuokinė pavardė „K“ , o atsakovui, kadangi jis nenurodė savo valios dėl pavardės pakeitimo po santuokos nutraukimo, paliekama pavardė „Z“.

Ieškovei D. Z. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11T-2977-3999 ir vėlesniu 2011 m. lapkričio 7 d. jo papildymu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-2977-4362 (b.l. 7,8) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą (CPK 99 str. 2 d.). Teismo posėdyje buvo pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-10 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-251, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei iki 2012 m. vasario 10 d. sudaro: 240 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 160 Lt už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 80 Lt už taikos sutarties sudarymą ir 8,80 Lt kelionės išlaidos, iš viso – 488,80 Lt. Nors ieškovės reikalavimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo yra patenkintas dalinai, tačiau laikytina, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas, todėl vadovaudamasis LR CPK 96 str. 1 d., teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo valstybės naudai dalį – 408,80 Lt, turėtų valstybės išlaidų už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą, nes likusioje dalyje - 80 Lt, išlaidos už taikos sutarties sudarymą yra nepagrįstos (taikos sutartis byloje nebuvo sudaryta).

Iš atsakovo taip pat priteistina valstybei – 247 Lt nesumokėto žyminio mokesčio, bei 15,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 93 str. ir 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, įregistruotą 2008 m. birželio 14 d., Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr.108), tarp D. Z. gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, a.k(duomenys neskelbtini) ir D. K. (Z) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. Z. kaltės.

Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę „Z“, moteriai grąžinti ikisantuokinę pavardę „K“.

Nustatyti nepilnametės A. Z. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove D. K. (Z) a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. Z. gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 300 Lt (tris šimtus litų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. vasario 17 d. iki A. Z. pilnametystės, bei 4580,00 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt litų) materialinio išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2010-11-09 iki 2012-02-17, pavedant priteistomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise įstatyminiam vaiko atstovui – motinai D. K. (Z) a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad šalių įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2008 m. balandžio 1 d. Kreditavimo sutartį Nr. 3900-2008-39072 nutraukus šalių santuoką lieka bendri ir vykdomi toliau pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Z. a.k(duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus PN, 408,80 Lt (keturis šimtus aštuonis litus 80 centų) valstybės turėtų išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus Nr. TP-2-(2.2)-11T-2977-3999 ir Nr. TP-2-(2.2)-11-P-2977-4362) (mokėti į VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630; įmoka už antrinę teisinę pagalbą.).

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Z. a.k(duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus PN, 247,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt septynis litus) nesumokėto žyminio mokesčio, bei 15,13 Lt (penkiolika litų 13 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.