- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2-1792-868/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27124-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- UAB „L&A Solutions“
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Remigijus Volikas
dalyvaujant ieškovės UAB „L&A Solutions“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus MB „Ad legem“ atstovėms K. S., I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L&A Solutions“ ieškinį atsakovei L. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „L&A Solutions“, atstovaujama nemokumo administratoriaus MB „Ad legem“ (toliau – ieškovės), kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama 2019 m. birželio 7 d. ieškovės UAB „L&A Solutions“ ir atsakovės L. S. sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją, grąžinant lengvąjį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „L&A Solutions“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (bylos Nr. eB2-1078-258/2021), kuri įsiteisėjo 2020 m. spalio 29 d. Nemokumo administratoriumi paskirta MB „Ad legem“. Pažymėjo, jog ieškovės direktoriumi nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo A. M.. Nurodė, kad 2019 m. birželio 7 d. ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), buvo perleistas atsakovei L. S.. 2019 m. birželio 7 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje (toliau – Sutartis) nurodyta pardavimo kaina 4 000 Eur, kai analogiško automobilio vertė 2019 m. birželio mėn. pagal EMPREKIS žinyną buvo 8 298 Eur. Pažymėjo, kad patikrinus ieškovės dokumentus nustatyta, kad nėra jokio dokumento, patvirtinančio apmokėjimą už automobilį, t. y. į ieškovės banko sąskaitą tokia pinigų suma sumokėta nebuvo, taip pat nėra kasos pajamų orderio, kuris patvirtintų, kad mokėjimas už automobilį buvo atliktas. Atsakovė nuo 2019 m. liepos 18 d. yra UAB „Vivaeura“ akcininkė, kurios direktoriumi nuo 2019 m. liepos 18 d. yra buvęs ieškovės direktorius A. M.. Iš UAB „Mototoja“, kuri teikė automobilio techninio aptarnavimo paslaugas iki šio automobilio perleidimo atsakovei, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ir po automobilio perleidimo atsakovei sąskaitos faktūros už automobilio techninio aptarnavimo paslaugas yra išrašytos ieškovei, t. y. 2019 m. birželio 14 d., mokėtina suma – 140,48 Eur, 2019 m. liepos 31 d., mokėtina suma – 12,22 Eur, 2019 m. rugsėjo 3 d., mokėtina suma – 276,69 Eur, 2019 m. rugsėjo 23 d., mokėtina suma – 270,69 Eur. Nurodyti pirkimai yra įtraukti į ieškovės buhalterinę apskaitą, t. y. į ieškovės buhalterinę sąskaitą 4489 „Mokėtinos sumos atskaitingiems asmenims nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31“, atskaitingas asmuo A. M.. Pažymėjo, jog, nepriklausomai nuo to, kad automobilis buvo perleistas atsakovei, išlaidos už automobilio techninio aptarnavimo paslaugas ieškovės buhalterinėje apskaitoje yra priskirtos ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad minėtus pirkimo dokumentus administratoriui atsiuntė UAB „Mototoja“, kadangi tarp ieškovės vadovo A. M. perduotų ieškovės dokumentų administratoriui nėra jokių ieškovės 2019 m. pirkimo dokumentų.
Atsiliepimas
Atsakovė L. S. (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad įsigytas automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), jo įsigijimo metu – 2019 m. birželio 7 d., turėjo daugybę defektų, atsižvelgiant į kuriuos ir buvo suderėta automobilio kaina. Atsakovė nurodė, kad neveikė keturių ratų važiavimo režimas, netinkami eksploatacijai buvo amortizatoriai, neveikė atbulinio vaizdo kamera ir kiti trūkumai, kurie dėl jų kiekio buvo nurodyti ne pirkimo–pardavimo sutartyje, o atskirame automobilio techninės apžiūros akte, kurį pasirašė sandorio šalys. Pažymėjo, jog 4 000 Eur kaina atitiko perkamo automobilio stovį. Atsakovė nurodė, kad sumokėjo ieškovei už įsigytą automobilį 4 000 Eur sumą grynaisiais pinigais: 2 000 Eur sumokėjo 2019 m. birželio 7 d. prieš dokumentų įforminimą ir gavo kasos pajamų orderį CPO Nr. 201906-1, likusius 2 000 Eur sumokėjo 2019 m. birželio 7 d. po dokumentų įforminimo ir gavo kasos pajamų orderį CPO Nr. 201906-2. Pažymėjo, kad automobilis nuo 2019 m. birželio 7 d. priklauso atsakovei ir yra naudojamas jos asmeniniams poreikiams tenkinti visą šį laikotarpį. Nurodė, kad automobilis nuo 2019 m. birželio 7 d. yra remontuotas ir daugiau kartų, yra tvarkyta važiuoklė, elektros instaliacija, nupirktos ir pakeistos padangos ir t. t., tačiau atsakovė negalėjo numatyti, kad bus ginčijamas sandoris ir asmeninio automobilio remonto bei eksploatacines išlaidas pagrindžiančių čekių specialiai nesaugojo. Pažymėjo, jog tai, kad automobilis yra eksploatuojamas, patvirtina ridos skirtumas nurodytas pirkimo dokumentuose ir realiuose parodymuose prietaisų skydelyje. Atsakovė pažymėjo, jog jokių sutartyje nenumatytų sąlygų nėra ir nebuvo suderinusi su automobilio pardavėju UAB ,,L&A Solutions“ ir su šia įmone neturėjo jokių santykių po sandorio. Atsakovė nurodė, kad automobilis atsakovei buvo perduotas po sandorio ir tik tada sumokėta antra sumos dalis – 2 000 Eur, automobilis registruotas atsakovės vardu ir naudojamas jos poreikiams tenkinti nuo sandorio dienos. Pažymėjo, jog ieškovė nuo sandorio dienos negalėjo ir negali naudotis automobiliu. Nurodė, kad neatmestina tikimybė, jog automobilis buvo remontuojamas toje pačioje įmonėje ir PVM sąskaitose faktūrose buvo automatiškai įrašyti ankstesnio savininko duomenys pagal automobilio numerį. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad turėjo galimybę eksploatuoti automobilį nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. spalio 4 d. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji nuo 2019 m. birželio 7 d. eksploatavo automobilį, nepateikė nei eksploatacinių išlaidų, apmokėjimų už draudimo polisus, draudimo sutarčių ir techninės apžiūros talonų pan., tik nepagrįstai teigia, kad juo naudojosi. Atsakovės teigimu, automobilio pirkimo–pardavimo sandoris yra realus, sukėlęs teisines pasekmes ir visiškai neturi jokių tariamo sandorio požymių, reikalavimas dėl restitucijos taikymo taip pat yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „L&A Solution“ ir atsakovė L. S. sudarė transporto priemonės „Toyota RAV4“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Toyota RAV4) 2019 m. birželio 7 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal sutartį automobilio pardavimo kaina buvo 4 000 Eur. 2020 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 29 d. Nemokumo administratoriumi paskirta MB „Ad legem“. Ieškovės direktoriumi nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki bankroto bylos ieškovei iškelimo buvo A. M. (trečiasis asmuo).
Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti 2019 m. birželio 7 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodė, kad šis sandoris yra ydingas, jis yra arba tariamas, arba apsimestinis, o teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti pareikšto reikalavimo santykius.
Atsakovė atkerta, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes sandoris yra realus, sukėlęs teisines pasekmes ir visiškai neturi jokių tariamo sandorio požymių. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl restitucijos taikymo taip pat yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Vienas tariamojo sandorio požymių yra tas, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-9-684/2017 ir jos 43, 44 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-288/2009).
Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės, teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ir po automobilio pardavimo sutarties sudarymo remontuoja šį automobiliį už ieškovės lėšas. O būtent, į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad nurodytas automobilis buvo remontuojamas UAB „Mototoja“, o sąskaitos už nurodyto automobilio remontą buvo išrašomos ieškovei. Be to, išrašytos PVM sąskaitos už automobilio remontą yra įtraukiamos į ieškovės buhalterinę apskaitą, kaip įmonės išlaidos. Nors atsakovė teigia, kad tai galėjo būti UAB „Mototoja“ klaidos dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, o atsakovė negali atsakyti už ieškovės galimai neteisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau atsakovės teiginiai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Tai yra tik atsakovės samprotavimai bei jos gynybinė pozicija.
Tai, kad ir po automobilinio pardavimo šiuo automobiliu toliau naudojosi įmonės direktorius A. M., iš dalies neneigė ir atsakovė bei trečiasis asmuo. Tai irgi patvirtina duomenis iš įmonės, teikiančios techninę apžiūrą, bei advokato Mikalopo el. laiškas, kuriame jis rašė, kad į teismo posėdį kitoje civilinėje byloje trečiasis asmuo A. M. atvyko automobiliu „Toyota RAV4“. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji faktiškai neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl ji kartais leidžia šiuo automobiliu naudotis A. M., arba ją kartais paveža jos kaimynas.
Teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių ir jų atstovų paaškinimus, sprendžia, kad 2019 m. birželio 7 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra tariamas sandoris, nes faktiškai ir po sandorio sudarymo ginčo automobilis liko pas ieškovą, už šio automobilio remontą mokėjo ieškovė, transporto priemonę techninei apžiūrai pristatydavo ieškovės direktorius A. M., ir, kaip teismo posėdžio metu nurodė pati atsakovė, jau 2019 m. vasarą, kai atsakovė pirko automobilį iš ieškovės, A. M. atsakovei nurodė, kad greitai jo įmonė, t. y. ieškovė, bankrutuos. 2019 metų vasarą buvo sprendžiamas klausimas dėl naujos įmonės įsigijimo, t. y. atsakovė nupirko įmonę UAB „Vivaeura“, o šios įmonės direktoriumi tapo A. M. (trečiasis asmuo). Taip pat teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, kad atsakovė faktiškai už įsigytą automobilį sumokėjo ieškovei 4 000 Eur, nes ieškovės įmonėje tokių duomenų nėra, ir tik atsakovė teismui pateikė kasos pajamų orderius, kuriuos teismas vertina kritiškai. Kasos pajamų orderis gali patvirtinti tam tikrą piniginių lėšų operaciją, tačiau šiuo atveju, kai tokių dokumentų nėra ieškovo įmonėje, o šis mokėjimas nėra atsispindėtas ieškovės buhalterinėje apskaitoje, teismas sprendžia, kad pateikti pajamų orderiai nepatvirtina faktinio piniginių lėšų sumokėjimo už automobilį „Toyota RAV4“. Todėl teismas sprendžia, kad jau 2019 m. vasarą A. M. buvo žinoma, kad greitu laiku įmonė UAB „L&A Solution“ (ieškovė) bankrutuos, todėl jis siekė sudaryti automobilio perleidimo sutartį, t. y. pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove, nors faktiškai šis automobilis liko įmonėje. Todėl iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šalių valia buvo tokia, kad tik formaliai buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, nes faktiškai jis liko įmonėje, ir juo naudojosi įmonės direktorius A. M.. Teismas sprendžia, kad formaliai buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, siekiant sumažinti ieškovės turtą, nes netrukus ieškovė bankrutavo, o apie tai kad ieškovė greitai bankrutuos A. M. jau buvo žinoma 2019 metais, vasarą, kai jis sudarinėjo ginčo sutartį su atsakove.
Taip pat teismas sutinka, su ieškovės teiginiais, kad ginčo automobilis buvo parduodamas už palyginus žemę kainą, nes, pagal EMPREKIS duomenis, tokios markės ir tokių metų automobilio kaina yra apie 8 tūkstančius eurų. Ir nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad automobilio pagaminimo metai yra ne 2013 m., o 2012 m., tačiau teismas dėl to nurodo, kad tokių įrodymų, kad automobilis yra pagamintas 2012 metais, o ne 2013 metais, byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp 2012 ir 2013 metų yra tik vienerių metų skirtumas, todėl ir pagal EMPREKIS duomenis tokio automobilio kaina ženkliai nepasikeistų. Ir nors atsakovė į bylą pateikė 2019 m. birželio 7 d. Lengvojo automobilio techninės apžiūros aktą, kuriame išvardinti automobilio trūkumai, tačiau šį Aktą teismas vertina kritiškai, nes toks aktas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, šį aktą pateikė su atsiliepimu tik atsakovė, todėl neaišku, kada jis buvo parengtas, taip pat teismas kritiškai vertina atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, kad autoservise buvo nurodyta, kokie yra automobilio trūkumai, nes nei atsakovė, nei trečiasis asmuo tiksliai nenurodė, kokiame jie autoservise buvo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ar atsakovė, ar trečiasis asmuo yra transporto priemonių remonto darbų specialistai, kad galėtų tiksliai nurodyti automobilio trūkumus.
Todėl teismas sprendžia, kad 2019 m. birželio 7 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra tariamas sandoris, nes faktiškai po sutarties sudarymo automobilis liko įmonėje, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento tenkinti (civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnis, civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Dėl restitucijos taikymo.
Pripažinus 2019 m. birželio 7 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, taikytina restitucija ir ieškovei grąžintinas nuosavybėn automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.86 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė, pateikdama ieškinį, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovės priteisiama 90 Eur žyminio mokesčio ir 16,12 Eur pašto išlaidų, iš viso 106,12 Eur (CPK 96 str., 80 str.).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, šios išlaidos neviršija Rekomendacijoje nurodyto priteistino dydžio, todėl priteistinos (CPK 93 str. 1 d., Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. birželio 7 d. 2019-06-07 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L&A Solutions“ ir atsakovės L. S. sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį.
Taikyti restituciją – grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L&A Solutions“ transporto priemonę „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L&A Solutions“ naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 106,12 Eur (vienas šimtas šešis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.