Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-06-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-4433-922/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
e2YT-4433-922/2018
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00342-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
J. K., valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai
Civilinė byla Nr. e2YT-4433-922/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00342-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 26 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K., valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos 1974-08-16 protokolu Nr. 12 buvo nutarta jo tėvui A. K. išskirti priesodybinį sklypą 0,07 ha (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje namo statybai, ką patvirtina pridedamas šio protokolo išrašas bei išskirto žemės sklypo planas. Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Darbo žmonių tarybos vykdomojo komiteto 1974-08-21 sprendimu Nr. 22 nuspręsta patvirtinti (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos 1974-08-16 protokolo Nr. 12 nutarimą dėl 0,07 ha žemės sklypo skyrimo A. K.. Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio 1974-10-25 visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 3 buvo nutarta A. K. išskirti 0,07 ha sklypą gyvenamojo namo statybai, ką patvirtina pridedamas išrašas ir susirinkimo protokolas. Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Darbo žmonių tarybos vykdomojo komiteto 1975-05-16 sprendimu Nr. 17 nuspręsta patvirtinti (duomenys neskelbtini) kolūkio 1974-10-25 visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 3 išrašą dėl 0,07 ha žemės sklypo skyrimo A. K. medinio gyvenamojo namo statybai. 1975-05-21 Sutartimi dėl žemės sklypo perdavimo individualaus gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje (duomenys neskelbtini) kolūkis perdavė statytojui A. K. neterminuotai naudotis 700 kvadratinių metrų bendro ploto žemės sklypu vieno aukšto gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams statyti pagal 1974-08-21 patvirtintą projektą IP21/67. A. K. pagal aukščiau nurodytus nutarimus ir sprendimus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu. 1978-02-09 Aktu Valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui Valstybinė komisija nutarė priimti A. K. asmeninį gyvenamąjį namą eksploatacijon. Gyvendami santuokoje pareiškėjo tėvai buvo kolūkiečiai - (duomenys neskelbtini) kolūkio nariai, vedė bendrą ūkį, sudarė vieną šeimą ir vieną kolūkinį kiemą. Pareiškėjo tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjo tėvui, jo motina kaip sekanti kolūkiečio kiemo narė, perėmė visus tėvo statytus statinius - gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio narių susirinkimo 1987-07-31 protokolu Nr. 4 buvo nutarta kolūkietei J. K. išskirti pasodybinį sklypą 0,25 ha prie naujo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bei 1987-11-10 Antrinio žemės naudojimo aktu teisės aktu J. K. buvo suteiktas 0,25 ha sodybinis sklypas. Iš viešojo registro išrašo matyti, kad būtent J. K. buvo šių pastatų naudotoja. Šios faktinės aplinkybės įvyko dar iki 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Iš Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo pateiktos informacijos bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažymos matyti, kad Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo asmeninio ūkio knygose Jadvygos ir A. K. pavardės neįrašytos, tačiau aukščiau minimi dokumentai – vykdomojo komiteto sprendimai skirti žemės sklypą namo statybai, kolūkio narių visuotinio susirikinimo nutarimai, parengtas žemės sklypo planas, sklypo suteikimo neterminuotai naudotis sutartis, statinių priėmimo naudotis komisijos aktai ir kt. neginčijamai įrodo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos teisėtumo faktą ir jo priklausomybę nuosavybės teise A. K., o po jo mirties – ir J. K.. Pareiškėjo motina J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Būdama gyva ji 1989-03-31 sudarė testamentą, pagal kurį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Varėnos r., (duomenys neskelbtini) apyl., (duomenys neskelbtini) k., lygiomis dalimis ir piniginį indėlį su procentais, asmeninę sąskaitą lygiomis dalimis paliko pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui pareiškėjo broliui J. K.. Pareiškėjas su broliu po motinos mirties 1997-12-19 pagal testamentą priėmė palikimą, ką patvirtina pridedamas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį buvo paveldėtas tik piniginis indėlis. Kadangi pareiškėjo motinai daiktinės teisės į gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais viešajame registre įregistruotos nebuvo, pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu J. K. negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į motinos testamentu paliktą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) kaime. Po motinos mirties gyvenamasis namas 1997-08-28 buvo įregistruotas viešajame registre, jo naudotoja nurodant J. K.. 2007-06-06 buvo atliktas 0,26 ha žemės sklypo, esančio Varėnos r., (duomenys neskelbtini), kuriame yra J. K. pastatai, ribų paženklinimas. Šis žemės plotas namų valdai bus suformuotas, kai statiniai ir nuosavybės teisės į juos bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes žemės sklypas po statiniais formuojamas pateikus prašymą ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Būtent pastatų teisinė registracija yra pagrindinė ir svarbiausia sąlyga namų valdai suformuoti, ką patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017-03-29 raštas dėl pastatų teisinės registracijos atlikimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinto „Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-11-25“, sąrašo 2 p. pastatyti seni pastatai registruojami teisės aktų nustatyta tvarka registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktinės teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus ir dokumentus, numatytus 2.1. punkte- savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygos. 2017-05-11 buvo atlikti pastatų kadastriniais matavimai, kuriais buvo suteikti ir unikalūs numeriai visiems pastatams bei sudaryta kadastrinių matavimų byla. Registro tvarkytojui pareiškėjas negali pateikti savivaldybės ar archyvo išduotos pažymos apie įrašus ūkinėse knygos, kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo asmeninio ūkio knygose Jadvygos ir A. K. pavardės nebuvo įrašytos. Dėl šių priežasčių pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąjį senatį fakto nustatymo. Kadangi K. J., kuri nebuvo daikto savininkė, sąžiningai įgijo daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąją daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, ji turėjo teisę įgyti nuosavybės teises į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamąjį namą, su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) mstl., J. K. kaip savininkė valdė po savo vyro mirties nuo (duomenys neskelbtini), t. y. minimas nekilnojamas turtas buvo valdomas nepertraukiamai šešiolika metų. Per 16 metų valdymo laikotarpį niekas nereiškė jai pretenzijų ir jos teisių neginčijo. Tokiu būdu turto valdymas per visą šį laikotarpį buvo atviras ir nepertraukimas, o J. K. buvo šio turto sąžininga ir teisėta valdytoja.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą jo nurodytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaravo, pareiškimo tenkinimo ar atmetimo klausimą paliko spręsti teismui savo nuožiūra,

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjo nurodomas turtas nėra Varėnos rajono savivaldybės nuosavybė, į jį daiktinių teisių neturi, atsiliepimu neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui.

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, jam teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktus, jeigu dėl konkrečių daiktų įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Iš 2011-09-01 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 3897-4011-7015, esantį (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r. daiktinės teisės (nuosavybė) neįregistruota, naudotoja nurodoma J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenų apie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nėra, atitinkamai yra tenkinamos pirmoji ir antroji įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos. Byloje yra pateikti (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos 1974-1975 m. protokolai, kurie patvirtinti Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Darbo žmonių tarybos vykdomojo komiteto 1974-08-21 sprendimais, kuriais nutarta pareiškėjo tėvui A. K. išskirti priesodybinį sklypą 0,07 ha (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje namo statybai. 1975-05-21 Sutartimi dėl žemės sklypo perdavimo individualaus gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje (duomenys neskelbtini) kolūkis perdavė statytojui A. K. neterminuotai naudotis 700 kvadratinių metrų bendro ploto žemės sklypu vieno aukšto gyvenamam namui ir ūkiniams pastatams statyti pagal 1974-08-21 patvirtintą projektą IP21/67. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad A. K. pastatyti gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r. pagal to meto galiojusius įstatymus ir teisės aktus buvo visiškai teisėti ir priimti eksploatacijon, o po A. K. mirties nuo (duomenys neskelbtini) metų pastatus teisėtai (byloje yra pateiktas rašytinis dokumentas – Antrinio žemės naudojimo teisės aktas) valdė ir naudojo jo sutuoktinė J. K. (santuokos liudijimu C-OK Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinama, kad pareiškėjo tėvai A. K., gim. (duomenys neskelbtini)), teismas daro išvadą, kad yra tenkinamos trečioji, ketvirtoji, penktoji ir šeštoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos, kadangi pareiškėjo motina nekilnojamuosius daiktus įgijo teisėtai ir juos valdė sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Nors byloje nėra mokėjimo dokumentų, patvirtinančių mokėjimų už gyvenamąjį namą, kitiems statiniams teiktas paslaugas, tačiau atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, kad valdymas truko seniai (nuo (duomenys neskelbtini) metų), atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, laikoma, kad daiktai (statiniai) pareiškėjo motinos buvo valdomi kaip savi, atitinkamai yra tenkinama septintoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlyga. Pareiškėjo motina nekilnojamuosius daiktus valdė daugiau kaip 10 metų (pagal byloje esančius rašytinius dokumentus nuo (duomenys neskelbtini) metų), atitinkamai yra tenkinama aštuntoji iš aštuonių būtinųjų įgyjamosios senaties nustatymo sąlygų.

Teismui nėra pagrindo pareiškėją laikyti nesąžiningu, jam siekiant įgyti (paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu) nuosavybės teisę į turtą, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, be pareiškėjo brolio J. K., kuris įtrauktas suinteresuotu asmeniu, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jo motinos valdytus nekilnojamuosius daiktus (CK 4.70 straipsnis). Pareiškėjo motinai J. K. pradėjus nepertraukiamai valdyti pastatus, ji buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šį turtą negu ji. Per visą turto valdymo laikotarpį, t. y. 16 metų bei po jos mirties daugiau negu 22 metus (iš viso 38 metus), niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl pareiškėjo motinos valdytų statinių ir niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nekilnojamųjų daiktų valdymo įgyjamąja senatimi faktą, jog J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė