Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims R. K., D. K., L. S., A. Š., J. Š., L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.1. Nurodė, jog teismas cituoja teismų praktiką, tačiau mano, kad teismų praktiką reikia naudotis atsargiai. Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas akcentavo, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Teigia, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Mano, kad šis atvejis visai skiriasi nuo tų, kuriuos skundžiama nutartimi nurodė pirmosios instancijos teismas, t. y. teismo nurodytais atvejais asmenys jokiu pagrindu nebuvo įgiję nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus, o pareiškėjas nuosavybės teisę į dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastatą - tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įgijo įstatymo (Civilinio kodekso (toliau ir CK 4.14 straipsnio 1 dalies) ir 2019 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1ES-4695 pagrindu kartu su pagrindiniu daiktu – butu Nr. 3, tik negali to pateikti teismui, nes minėtoje sutartyje per klaidą apie tvartą nenurodyta. Atkreipė dėmesį, jog iš kitos pusės, toje sutartyje nepadaryta išlyga, kad priklausinys Tvartas neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu – butu Nr.3, todėl laiko, kad priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas, tačiau šio juridinio fakto negali įrodyti be teismo sprendimo.

4.2. Teigia, jog nagrinėjamu atveju yra išpildytos visos keturios sąlygos, nurodytos teismų praktikoje: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į Tvarto dalį įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį ir CK 4.14 straipsnio 1 dalį); antra, nors 2019 m. birželio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. K1ES-4695 nenurodyta, kad parduodama ir Tvarto dalis, tačiau tai yra klaida ir ją būtina ištaisyti; trečia, 2019 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1ES-4695 negalima ištaisyti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas - Tvartas - buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Darė išvadą, kad šiuo atveju netinka ir ginčo teisena, nes nagrinėjamu atveju jokio ginčo nėra (daugiabučio gyvenamo namo bendraturčiai sutinka, jog pareiškėjui būtų pripažinta nuosavybės teisė į 25/100 tvarto dalį, Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat nepretenduoja į Tvarto dalį ir neprieštarauja, kad anksčiau padaryta klaida būtų ištaisyta).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (prašymo, pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.

8. Civilinių bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 444–445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

9. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2019 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. K1ES-4695 įgijo nuosavybės teisę į 25/100 pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, kad (duomenys neskelbtini).yra įregistruotas daugiabutis gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriame yra suformuoti 5 atskiri nekilnojamojo turto objektai – butai. Atkreipia dėmesį, jog tuo pačiu adresu yra įregistruotas pastatas – tvartas, kuris yra gyvenamo namo priklausinys, teisingiau gyvenamame name esančių butų/patalpų. Taip pat nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės į Tvartą yra įregistruotos D. K. ir R. K. vardu (9/100 dalys (įregistravimo pagrindas: 2019 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-5696)), L. S. vardu (22/100 dalys (įregistravimo pagrindas: 1994 m. rugsėjo 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8618)), L. J. vardu (19/100 dalis (įregistravimo pagrindas: 1994 m. rugsėjo 30 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DX3-9341)). Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į likusią Tvarto dalį (1/2) neįregistruotos, t. y. tiek pareiškėjui, tiek A. Š. ir J. Š. nuosavybės teisės neįregistruotos, nes pareiškėjas 2019 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1ES-4695, o Š. 1999 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-9833 pagrindu jų neįgijo, t. y. šiose sutartyse nieko nenurodoma apie tvarto, kaip priklausinio, dalies pirkimą, nes prieš tai buvę savininkai savo laiku nesiėmė veiksmų privatizuoti likusių tvarto dalių ir nuosavybės teisių į jas neįgijo, todėl ir negalėjo jų perduoti pareiškėjui bei Š..

11. Kaip matyti iš pareiškimo reikalavimo ir jo turinio, pareiškėjas sieks nustatyti, jog įgijo nuosavybės teisę į 25/100 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškimu siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka CPK 444 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, o būtent – pareiškėjas nėra praradęs dokumentų, kuriais patvirtinamas nuosavybės įgijimo faktas.

12. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

14. Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.