- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2-1003-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00216-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Marius Bajoras (pirm.)
- Ieškovas
- "BELOR"
- Atsakovas
- "Baltkalis"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagalatsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio28 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTKALIS“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „BELOR“ ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės UAB „BALTKALIS“ 599 579,20 Eur skolos, 15 437,96 Eur mokėjimo palūkanų, 6 proc.dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašė atidėti 5 587,50 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Atsakovė nurodė, kad ji negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Jos turtinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, žyminio mokesčio suma jai yra didelė. Iš UAB „BALTKALIS“ banko sąskaitų išrašų bei antstolio Armino Naujokaičio 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. liepos 20 d. patvarkymų matyti, kad UAB „BALTKALIS“ neturi galimybės disponuoti lėšomis, nes visos turimos banko sąskaitos yra areštuotos ir pinigų judėjimas yra apribotas. Pagal 2020 m. balandžio 21 d. mokestinių likučių suderinimo aktą, atsakovės UAB „BALTKALIS“ bendras įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) yra 483 997,02 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, t. y. 5 588 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti arba pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovės sunki turtinė padėtis yra laikina ir iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį.
4. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad atsakovė tinkamai pagrindė savo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios ji negali sumokėti žyminio mokesčio. Tačiau teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas prašymą pateikusiam asmeniui pagrindus, jog tokia turtinė padėtis yra laikina ir ji iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra apeliacinio skundo pateikimo teismui metu (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą). Kadangi atsakovė tokių aplinkybių nenurodė ir nepagrindė, teismas netenkino prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Iš UAB „BALTKALIS“ banko sąskaitų išrašų bei antstolio Armino Naujokaičio 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. liepos 20 d. patvarkymų matyti, kad UAB „BALTKALIS“ neturi galimybės disponuoti lėšomis, nes visos turimos banko sąskaitos yra areštuotos ir pinigų judėjimas yra apribotas. Pagal 2020 m. balandžio 21 d. mokestinių likučių suderinimo aktą atsakovės UAB „BALTKALIS“ bendras įsiskolinimas VMI yra 483 997,02 Eur. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jos finansinė padėtis yra sunki ir teikiant apeliacinį skundą sumokėti nustatytą žyminio mokesčio sumą sudėtinga.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-1141-467/2020) UAB „BALTKALIS“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 2 196 288,14 Eur sumai UAB „BELOR“ reikalavimams užtikrinti. Dėl šios priežasties UAB „BALTKALIS“ yra visiškai apribotos galimybės disponuoti turimomis lėšomis bei toliau vykdyti veiklą, dėl to su UAB „BALTKALIS“ yra nutraukiamos sutartys, UAB „BALTKALIS“ nebegauna naujų užsakymų bei pajamų. Teismas nutartyje nenurodo, kodėl šie pateikti įrodymai yra nepakankami atsakovės sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti.
5.3. Prievolė sumokėti žyminį mokestį negali paneigti asmens teisės į teisminę gynybą. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje.
5.4. Išnagrinėjus Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1141-467/2020, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos ir UAB „BALTKALIS“ ateityje turės galimybę sumokėti atidėtą žyminį mokestį už šioje civilinėje byloje teikiamą apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atskirtimais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi teismas pripažino atsakovės turtinę padėtį sunkia, todėl atskirojo skundo argumentai neatitinka skundžiamos nutarties turinio.
6.2. Atsakovės tikslas yra ne tik nesąžiningai išvengti žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą sumokėjimo, tačiau kiek įmanoma vilkinti ieškovės inicijuotos civilinės bylos eigą, atitolinti galutinio teismo sprendimo priėmimą. Atsakovė veikia prieš operatyvų, koncentruotą ir ekonomišką civilinės bylos nagrinėjimo procesą. Tai patvirtina aplinkybė, kad atskirajame skunde atsakovė nepagrindžia, kokie įrodymai leidžia spręsti apie jos turtinės būklės pagėrėjimą ateityje. Atsakovė sąmoningai neanalizuoja jos vykdomos veiklos, perspektyvų, nepateikia jokių finansinių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie atsakovės turtinės būklės kitimą ateityje. Atsakovės nurodomas vienintelis turtinės būklės atkūrimo argumentas – būsimas Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1141-467/2020 išsprendimas atsakovės naudai, yra aiškiai nepagrįstas.
6.3. Atsakovės UAB „BALTKALIS“ bylinėjimosi išlaidų apmokėjimas pasitelkiant kitas ARVI grupės įmones yra įprasta atsakovės taikoma praktika. Ieškovė teikia įrodymus apie atsakovės kitose civilinėse bylose apmokamas sąskaitas už teisines paslaugas, žyminio mokesčio sumokėjimą, mokėjimus už UAB „BALTKALIS“ atliekant kitiems susijusiems asmenims: UAB „Baltijos agroverslo projektai“, UAB „Marijampolės pašarai“, UAB „Arvi kalakutai“ komanditinė ūkinė bendrija. Atsakovė 2020 m. kovo 2 d. pateikė į bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš kurių paaiškėjo, kad visas atsakovės vardu išrašytas sąskaitas apmokėjo naujai įsteigta UAB „BALTKALIS LT“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 338straipsniu, šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus.
8. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui dokumentus, kurie patvirtina, kad už atsakovę žyminį mokestį mokėjo kiti juridiniai asmenys. Iš atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų matyti, kad teikdama šiuos įrodymus, ieškovė siekia įrodyti, jog atsakovė sąmoningai nesinaudoja susijusių įmonių mokėjimais, tai laikytina atsakovės nesąžiningumu ir veikimu prieš operatyvų civilinės bylos išnagrinėjimą. Teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai yra susiję su atsiliepime į atskirąjį skundą keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai. Kadangi priėmus naujai teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, teismas priima ieškovės pateiktus dokumentus ir vertins juos kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
9. Atsakovė 2020 m. birželio 1 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei prie jų pridėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-563-943/2020. Atsakovė rašytiniais paaiškinimais ir pridedama nutartimi siekia pagrįsti, kad ji tinkamai ir sąžiningai įgyvendina procesines teises. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese. Kadangi šiuo atveju atsakovė paaiškinimus teikia reaguodama į ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą bei prašyme dėl bylos skyrimo nagrinėti skubos tvarka nurodytų argumentų, jog atsakovės procesinis elgesys yra netinkamas, paaiškinimais iš esmės nėra papildomas atskirasis skundas, nekeičiamas jo dalykas ir pagrindas, teismas sprendžia šiuos paaiškinimus priimti. Kartu su paaiškinimais pridėta teismo nutartis nepriimama, kadangi, esant poreikiui, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos ir susipažinti su teismų priimtais procesiniais sprendimais kitose bylose (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir įpareigojo jį sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
12. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Tuo tarpu žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį turės galimybę sumokėti.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, nurodė, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 (ankstesnis Nr. e2-4330-467/2018) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra visiškai apribotos jos galimybės disponuoti turimomis lėšomis, visoms turimoms banko sąskaitoms yra taikomas areštas. Be to, atsakovės UAB „BALTKALIS“ bendras įsiskolinimas VMI siekia net 483 997,02 Eur, todėl jos finansinė padėtis šiuo metu yra sunki ir ji negali sumokėti žyminio mokesčio.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien laikinų disponavimo turtu suvaržymų nustatymas (turto, piniginių lėšų, turtinių teisių areštas) nėra pakankamas pagrindas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinumo konstatavimui (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-464/2018, 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės nekyla ginčo, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu sunki ir ji žyminio mokesčio sumokėti neturi galimybės. Iš atsakovės pateiktų AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo, AB „Medicinos bankas“, AB „Swedbank“ ir kt. sąskaitų išrašų matyti, kad bendrovės banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, dėl civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020taikytų laikinųjų apsaugos priemonių antstolio Armino Naujokaičio patvarkymais UAB „BALTKALIS“ atžvilgiu taikomas turto areštas 2 196 288,14 Eur sumai. Šias aplinkybes pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė antrosios žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos, o būtent, kad prasta atsakovės turtinė padėtis yra laikina ir ji iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį. Atsakovė atskirajame skunde su šiuo teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad išnagrinėjus civilinę byląNr. e2-1141-467/2020, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos ir ji ateityje turės galimybę sumokėti atidėtą žyminį mokestį.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsakovės atskirojo skundo argumentus, teismo surinktus duomenis iš informacinių sistemų bei viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), sprendžia, kad tokie atskirojo skundo argumentai iš esmėspagrįsti.
16. Iš 2020 m. gegužės 27 d. turto arešto aktų registro išrašo matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad dėl įvairiose civilinėse bylose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdomosiose bylose vykdomų išieškojimų, yra areštuotas realus UAB „BALTKALIS“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas – pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), transporto priemonės, žemės sklypai, konteineriai, taip pat vertybiniai popieriai – 1000 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Baltkalis LT“ akcijų, OOO „Kaliningradkalij“ akcijos, kt. Nors atsakovė teigia, kad su UAB „BALTKALIS“ yra nutraukiamos sutartys, ji nebegauna naujų užsakymų bei pajamų, tačiau negalima spręsti apie tai, kad UAB „BALTKALIS“ būtų visiškai sustabdžiusi vykdomą ūkinę – komercinę veiklą. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad nuo 2020 m. vasario 25 d. atsakovė turėjo 43,91 Eur dydžio socialinio draudimo skolą, 2020 m. gegužės 27 d. atsakovė socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, 2020 m. vasario 2 d. bendrovėje dirbo 5 darbuotojai (apdraustieji). Iš ieškovės pateikto mokestinių prievolių likučių suderinimo akto, parengto pagal 2020 m. balandžio 21 d. duomenis, matyti, kad UAB „BALTKALIS“ turi prievolę sumokėti pelno mokestį. Nors, kaip teigia pati atsakovė, šis mokestinių prievolių likučių suderinimo aktas nėra patvirtintas, tačiau tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės vykdoma veikla yra (buvo) pelninga, kadangi yra apskaičiuota prievolė sumokėti pelno mokesčio avansą (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 47 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė turi realaus kilnojamojamojo ir nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, o jos vykdoma veikla nėra (nebuvo) nuostolinga, todėl labiau tikėtina aplinkybė yra ta, jog ateityje, pasibaigus civiliniams ginčams ir panaikinus disponavimo turtu apribojimus, atsakovė žyminį mokestį sumokėti galės.
18. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sąmoningai nesinaudoja susijusių įmonių mokėjimais, nors tai aktyviai darė tiek šio civilinio proceso metu, tiek kitose tebevykstančiose civilinėse bylose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant, ar suinteresuotas asmuo gali (galės) sumokėti žyminį mokestį, yra vertinama paties suinteresuoto asmens finansinė padėtis. Kita vertus, faktas, kad už atsakovę žyminį mokestį kitose civilinėse bylose sumokėjo tretieji asmenys, tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovės finansinė padėtis yra prasta ir ji šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio negali. Trečia, ieškovė akcentuoja, kad visas atsakovės vardu išrašytas sąskaitas apmokėjo naujai įsteigta UAB „Baltkalis LT“, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, 1 000 vnt. vardinių paprastųjų šios bendrovės akcijų priklauso pačiai atsakovei, o tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė valdo realų finansinę naudą nešantį turtą, todėl žyminį mokestį sumokėti ateityje galės.
19. Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą tenkina, taip užtikrindamas atsakovei realią teisę į teisminę gynybą ir teisę apskųsti jai nepalankų teismo sprendimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atidėti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTKALIS“ terminą sumokėti 5 588 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.