- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- e2-752-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00216-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Belor“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-3377-619/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ dėl skolos išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Belor“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltkalis“ 617 100 Eur skolos, 15 437,96 Eur mokėjimo palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų esant nepakankamai – atsakovės turimas lėšas už 615 017,16 Eur sumą. Reikalavimą ieškovė grindė didele ieškinio suma bei atsakovės vengimu vykdyti prievolę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir neviršijant 615 017,16 Eur sumos areštavo atsakovei UAB „Baltkalis“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o nesant ar esant nepakankamai turto, nustatė areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leisdamas iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus ir nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma laikytina didele ir galinčia padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog yra tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat nurodė, kad siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovės teisėtų interesų apsaugą, pirmiausia areštuotini atsakovės nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtinės teisės, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Baltkalis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Analogiškomis aplinkybėmis UAB „Belor“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, pripažinus, kad šios sukels įmonei skaudžių finansinių pasekmių ir nebuvo pateikta jokių duomenų, jog UAB „Belor“ būtų ėmusis veiksmų, kuriais mažintų savo turto masę (civilinė byla Nr. e2-1499-254/2017). Šiuo metu nagrinėjamoje byloje atsakovės UAB „Baltkalis“ turto – piniginių lėšų – areštas taip pat paralyžuos įmonės veiklą, o UAB „Belor“ nepateikė apskritai jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ėmusis veiksmų, kuriais mažintų savo turto masę. Ieškinys preliminariai nepagrįstas. Ieškovė sąmoningai vengia paminėti, kad neatsiskaitė už atsakovės patiektas trąšas ir šiuo metu yra skolinga atsakovei 601 001,50 Eur sumą, kuri kartu su iki 2017 m. vasario 7 d. apskaičiuotomis palūkanomis sudaro 623 306,24 Eur sumą, dėl kurios priteisimo atsakovė ir pareiškė priešieškinį.Didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, UAB „Baltkalis“ yra patikima, stabilios finansinės padėties įmonė. Atsakovės turtas siekia daugiau nei 28 mln. Eur ir vien tik nuosavo kapitalo suma sudaro daugiau nei 4 mln. Eur. Per 2015 m. atsakovės grynasis pelnas siekė 1,2 mln. Eur ir tai nėra išskirtinis vienų metų rezultatas, nes per 2014 m. atsakovė uždirbo 1,29 mln. Eur grynojo pelno. Nors UAB „Baltkalis“ per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 22,6 mln. Eur, visi šie įsipareigojimai yra padengti 28 mln. Eur vertės turtu. Atsakovei nuosavybės teise šiuo metu priklauso 112 prekinių vagonų (mineralvežių), 111 iš kurių vertė, remiantis atlikta nepriklausoma turto vertinimo ataskaita, yra 2 861 100 Eur.Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, tik jeigu ieškovas pagrindžia, jog atsakovas yra ėmęsis nesąžiningų veiksmų, kuriais yra mažinama atsakovo turto masė. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis veiksmų, kuriais slėptų, perleistų, įkeistų turimą turtą ar kitaip jį apsunkintų. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė yra nesąžininga, nes neatsiskaito su ieškove, yra nepagrįsti, nes pačios UAB „Belor“ skola atsakovei yra didesnė. Turto arešto pritaikymas atsakovės turtui sutrikdys jos ūkinę komercinę veiklą bei sukels įmonei didelių nuostolių, dėl kurių jos finansiniai įsipareigojimai išaugs ir sukels itin rimtą grėsmę įmonės mokumui, dėl ko teismo sprendimo vykdymas bus ne apsaugotas, bet priešingai – apsunkintas arba išvis pasidarys nebeįmanomas. Atsakovės 2015 m. balanso duomenimis, ji turėjo 579 tūkst. Eur vertės pastatų. Šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, todėl yra didelė tikimybė, kad esant 615 017,16 Eur turto arešto apimčiai, turto areštas bus taikomas ir atsakovės lėšoms sąskaitose, o tai iš esmės sutrikdys įmonės veiklą. Bendra atsakovės 2017-01-01 – 2017-02-25 vykdytinų mokėjimų kreditoriams suma sudaro 1,47 mln. Eur. Pritaikius areštą lėšoms, strigs apmokėjimai kreditoriams, įskaitant įmonės tiekėjus, dėl ko tiekėjai gali atsisakyti tiekti prekes (techninę druską). Dalis minėtų mokėjimų turi būti vykdoma tiekėjams, kurių paslaugos yra būtinos, kad atsakovė galėtų tinkamai funkcionuoti.Arešto pritaikymas sukeltų grėsmę stabiliam Lietuvos kelių priežiūros sistemos funkcionavimui, nes sutrikdytų techninės druskos, barstomos keliuose, tiekimą ir pažeistų viešąjį interesą. Areštavus atsakovės prekių atsargas, tarp kurių yra ir techninė druska, skirta žiemą keliams barstyti, būtų pakirsta bet kokia atsakovės galimybė toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą – tiekti techninę druską savivaldybių ir valstybės įmonėms. UAB „Baltkalis“ yra didžiausia ir bene vienintelė techninės druskos, žiemą barstomos keliuose, tiekėja Lietuvoje. 2017 m. vasario 6 d. pagrindinis atsakovės techninės druskos tiekėjas – Belaruskalij – pranešė, kad dėl pritaikytų atsakovės lėšų arešto stabdo druskos tiekimą. Ieškovė UAB „Belor“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3271-852/2017 2017 m. vasario 21 d. nutartimi, iš dalies pakeisdamas 2017 m. vasario 2 d. nutartį, nutarė leisti atsakovei atsiskaityti su visais kreditoriais, t. y. vykdyti įprastinę veiklą. Taigi po atskirojo skundo pateikimo faktinės aplinkybės iš esmės pasikeitė – atsakovei taikomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nedaro jokios reikšmingos įtakos jos veiklai – ji gali vykdyti tiesioginius techninės bei kitokios paskirties druskos užsakymus iš tiekėjų, vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Vien dėl šios priežasties naikinti skundžiama nutartimi atsakovei taikomų apribojimų nėra faktinio pagrindo. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-3377-619/2017 Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per 5 dienas nuo nutarties priėmimo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 134 400 Eur galimų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimui arba pateikti banko garantiją, galiojančią ne mažiau kaip 8 mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos.Pati atsakovė atskirajame skunde aiškiai pripažįsta, iš kur yra atsiradusi ieškovės reikalavimo teisė, t. y. atsakovė detalizuoja savo skolą AB SEB bankui, jos nepadengimą, banko reikalavimo teisės grąžinimą ieškovei, reziumuojant, kad šiuo pagrindu ir yra pareikštas ieškinys. Klaidindama teismą atsakovė nutyli, kad Vilniaus apygardos teismas yra atsisakęs priimti atsakovės priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3377-619/2017. Kita vertus, net jeigu toks priešieškinis būtų priimtas kitoje civilinėje byloje, tai neturėtų jokios įtakos ieškovės pareikšto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-3377-619/2017 pagrįstumui, todėl atsakovės teiginys dėl tariamo ieškinio nepagrįstumo neatitinka tikrovės.Atsakovės įsipareigojimai, 2015 m. duomenimis, siekė net 24 077 996 Eur, t. y. beveik 40 kartų viršija ieškinio sumą. 22 613 096 Eur yra priskiriami per vienerius metus mokėtinoms sumoms ir trumpalaikiams įsipareigojimams. Be to, atsakovė, paprašyta antstolio dar 2017 m. vasario 6 d., iki šios dienos antstoliui nepateikė jokių duomenų apie areštuotose sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius ar kitą realų turtą, kuris pagrįstų atsakovės stabilią turtinę būklę bei galimybę ateityje atsiskaityti su ieškove. Atsakovės antstoliui įvardintas kaip realus turtas (111 vnt. vagonų) pasirodė esąs įkeistas, o tariamas atsakovės reikalavimas į kitas ARVI grupės įmones – neturintis jokios realios vertės. Prekinių kreditų draudimo bendrovė Coface 2017 m. vasario 8 d. visiškai panaikino prekinių kreditų draudimo limitą atsakovei, argumentuodama pradelstais atsakovės mokėjimais. Tai pagrindžia aiškų atsakovės nepatikimumą trečiųjų asmenų atžvilgiu prekių ir paslaugų rinkoje.UAB „Baltkalis“ yra ARVI grupės įmonė, per susijusius asmenis valdoma V. K. ir jo šeimos narių. Ieškovei su atsakove susijęs juridinis asmuo UAB „ARVI“ ir ko yra skolingas net 7 000 000 Eur. Ieškovei pradėjus teisminius procesus dėl skolų išieškojimų iš ARVI grupės įmonių, pastarosios akcijų valdytojai ėmėsi aktyvių veiksmų skolininkų turto masei sumažinti, perleidžiant vertę turinčių ARVI grupės įmonių akcijas ofšorinėms Kipro įmonėms, tokiu būdu apsunkinant ar padarant neįmanomus kreditorių reikalavimų patenkinimus. Tai leidžia charakterizuoti ARVI grupės įmonių akcijų valdytojus kaip vengiančius savo įsipareigojimų vykdymo, visomis įmanomomis priemonėmis apsunkinančius skolų išieškojimą. Informacija apie V. K. įsiskolinimus kreditoriams bei siekį sumažinti turimo turto masę pastaruoju metu buvo paskelbta ir spaudoje. Kadangi didžiausia UAB „Baltkalis“ akcijų dalis realiai priklauso V. K., laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymas yra vienintelė reali galimybė įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą ateityje.Atsakovė pati, piktybiškai vengdama bendradarbiauti su antstoliu bei patikslinti turimo turto sąrašą bei lėšų likučius sąskaitose, nesudaro netgi prielaidų tikslinti areštuotus objektus ir tokiu būdu sumažinti atsakovės turto arešto apimtis. Be to, atsakovė sąmoningai klaidina teismus ir manipuliuoja viešojo intereso aspektu. Laikotarpiu nuo 2017-02-15 iki 2017-02-20 atsakovei toliau buvo ir tebėra tiekiama techninė druska bei kiti įvairūs druskos produktai, t. y. siuntėjas OAO „Belaruskalij“ be jokių trikdžių į skirtingas Lietuvos vietas UAB „Baltkalis“ siuntė vagonus su techninės druskos kroviniais. Be to, net teoriškai jokių trikdžių atsakovės veiklai negalėjo likti Vilniaus apygardos teismui priėmus 2017 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3271-852/2017. Atsakovė nutyli ir tai, kad OAO „Belaruskalij“, kuri tariamai sustabdė techninės druskos tiekimą atsakovei, yra vienas didžiausių atsakovės akcininkų, kuriam priklauso 40 proc. UAB „Baltkalis“ akcijų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pateikto ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. ne tik suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, bet ir pateikti įrodymai, kurie, ieškovės įsitikinimu, patvirtina jos nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, savo ruožtu apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai apie ieškovės turimas skolas atsakovei yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį dėl apeliantės nurodomos sumos iš ieškovės priteisimo, taigi šioje proceso stadijoje nėra jokių akivaizdžių aplinkybių, leidžiančių ieškovės ieškinį vertinti kaip preliminariai nepagrįstą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą šalių kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji duomenys taip pat pagrindžia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, egzistavimą.Nors, kaip savo 2017 m. balandžio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja atsakovė, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2-674-196/2017), įvertinęs iš esmės analogiškus atsakovės ir ieškovės argumentus, kaip ir šiuo metu nagrinėjamuose atskirajame skunde bei atsiliepime į jį, bei išanalizavęs šalių pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovės UAB „Baltkalis“ finansinė padėtis yra pakankama ieškovei galimai palankiam sprendimui įvykdyti ir atsakovė paneigė pirmosios instancijos teismo taikytą didelės ieškinio sumos (minėtu atveju 2 198 468,96 Eur) prezumpciją, visų pirma, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas vertino atsakovės finansinės ataskaitos rinkinio dokumentų duomenis už 2015 metus, todėl minėtoje byloje teismo padarytos išvados apie atsakovės gerą turtinę padėtį, šalims šiuo metu nagrinėjamoje byloje kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikus naujus įrodymus, pačios savaime neužkerta kelio kitaip įvertinti atsakovės finansinę būklę ir atitinkamai jos galimybę vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ir antra, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, civilinėje byloje Nr. e2-674-196/2017 apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas rizikos ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui nebuvimą, atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad atsakovė UAB „Baltkalis“ yra solidarioji skolininkė su UAB „Arvi fertis“, o prievolės solidarumo atveju net ir vienos iš skolininkės nemokumas nedaro įtakos prievolės įvykdymo galimumui. Tuo tarpu šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas dėl 617 100 Eur skolos ir 15 437,96 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo pareikštas tik atsakovei UAB „Baltkalis“, o apeliantė, savo procesiniuose dokumentuose teigdama, kad jos turtinė padėtis yra gera bei stabili, ir akcentuodama, jog ieškovė nepateikė UAB „Baltkalis“ nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų, kaip matyti iš antstolio A. N. 2017 m. kovo 28 d. rašto, nebendradarbiauja su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį vykdančiu antstoliu, nevykdo jo įpareigojimų (arba vykdo tik iš dalies) ir iki šiol nėra pateikusi jokios informacijos apie neįkeistą ar kitaip nesuvaržytą turtą, kurio vertė būtų pakankama visam UAB „Belor“ 615 017,16 Eur reikalavimui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys (duomenų apie kitus atsakovės turimus objektus, kurie galėtų būti areštuoti vietoje piniginių lėšų, nepateikimas ar tokio nepateikimo priežasčių nenurodymas) leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia patikima ir stabili, kaip kad ji teigia, jai palankia linkme interpretuodama 2015 metų duomenis, arba atsakovė siekia nuslėpti turimą nesuvaržytą turtą ir taip išvengti ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymo užtikrinimo nukreipimo į jį. Bet kuriuo atveju tokie apeliantės veiksmai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, patys savaime rodo atsakovės nesąžiningumą, taigi ir pagrindžia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą bei atitinkamai pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo areštuoti atsakovės turtą pagrįstumą.Riziką, kad ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, patvirtina ir 2017 m. balandžio 6 d. bankų antstoliui pateikta informacija, jog atsakovė savo sąskaitose turi tik 249 759,46 Eur sumą, kurios akivaizdžiai neužtenka net pusei ieškovės reikalavimo šioje byloje patenkinti, kai tuo tarpu visų skirtingose bylose atsakovei pareikštų reikalavimų suma viršija keletą milijonų eurų. Bankų sąskaitose esančios sumos akivaizdžiai neužtektų ir pačios atsakovės atskirajame skunde nurodytiems 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. vasario 25 d. apeliantės vykdytiniems 1,47 mln. Eur mokėjimams kreditoriams atlikti, o antstolio įpareigojimo pateikti kasos knygą, taip pat kasos išlaidų ir pajamų orderius, gryniesiems įmonės pinigams patikrinti, atsakovė neįvykdė. Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3840-431/2017, įvertinęs aktualius, be kita ko ir UAB „Baltkalis“ turtinės būklės, duomenis, ieškovės Vilniaus komerciniam arbitražo teismui pateiktam priešieškiniui užtikrinti areštavo atsakovių UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ turtą, taip pat ir pinigines lėšas, už bendrą 1 065 854 Eur sumą.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, nes pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, dar nereiškia tinkamo šalies pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo teismo tvarka, jeigu šis sprendimas nebegali būti realiai įvykdytas. Savo ruožtu proporcingumo principas reikalauja įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto bei įsitikinti, kad apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į atsakovės argumentus dėl jos ūkinės komercinės veiklos trikdymo, 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3377-619/2017 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį, leisdamas atsakovei padengti susidariusį įsiskolinimą jos kreditorėms: AOA „Belaruskalij“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB, Jungtinė ekspedicija“, J. S. firma Olrida, UAB „Transchema“, UAB „Hoptrans Projects“, Alguva Logistics UAB, UAB „Linėja transport“, o 2017 m. vasario 13 d. nutartimi užtikrino galimus atsakovės nuostolius, įpareigodamas ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 134 400 Eur sumą. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismas ėmėsi veiksmų užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei šioje byloje nesuderinamas su proporcingumo principo reikalavimais. Pastebėtina, kad remiantis ieškovės į bylą pateiktais dokumentais, minėtą įpareigojimą dėl 134 400 Eur sumokėjimo į teismo sąskaitą, ieškovė jau yra įvykdžiusi.Kita vertus, pirmiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, inter alia tai, kad atsakovės banko sąskaitose esančių lėšų akivaizdžiai neužtenka net pačios apeliantės deklaruojamiems mokėjimams tiekėjams ir kitiems jos kreditoriams už kelis mėnesius atlikti, ir atsakovė vengia pateikti duomenis apie juos turimus grynuosius pinigus bei kitą nesuvaržytą turtą, leidžia teismui pagrįstai abejoti atsakovės argumentais, kad jos ūkinė komercinė veikla (atsiskaitymas su kreditoriais) sutriko tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl pačios atsakovės dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsiradusių mokumo problemų ir to nulemto nesugebėjimo atsiskaityti su kontrahentais, todėl šiuo metu, atsakovei nepateikus aktualių, jos turtinę padėtį šiuo momentu realiai leidžiančių įvertinti duomenų, arešto turtui (visų pirma likusioms banko sąskaitose lėšoms) panaikinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali apskritai paneigti būsimo ieškovei galbūt palankaus procesinio teismo sprendimo byloje realaus ir tinkamo įvykdymo galimumą.Įvertinęs šiuo metu turimus aktualius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.