- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-428-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20300-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- V. M. M.
- Atsakovas
- K. N., R. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-995-1052/2020 pagal ieškovo V. M. M. ieškinį atsakovams K. N., R. N. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų K. N. ir R. N. 1 560,00 Eur netesybas 2018 m. gegužės 1 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 1 d. tarp jo (pardavėjo) ir atsakovų K. N. bei R. N. (pirkėjų) buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad ieškovas parduos, o atsakovai nupirks bendrą 0,0727 ha žemės sklypo dalį, kurią sudaro 0,0527 ha ploto namų valdos dalis, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0200 ha kelias, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) už bendrą 7 800,00 Eur sumą. Šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2018 m. liepos 1 d. Sutarties 8 punkte numatyta, kad pirkėjams atsisakius pirkti žemės sklypą, pirkėjai besąlygiškai sumoka 20 procentų (dvidešimt procentų) netesybas nuo pirkimo–pardavimo kainos, t. y. 1 560,00 Eur baudą. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė L. G. 2018 m. birželio 5 d. persiuntė atsakovei K. N. prašymą dėl pareiškimo persiuntimo dėl pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, kuriame nurodė, jog pagal 2018 m. gegužės 1 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį atsakovei K. N. neatvykus ir nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties iki 2018 m. liepos 1 d., bus laikoma, kad preliminari sutartis yra nutraukta ir atsakovė K. N. turi sumokėti netesybas. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Atsakovai elgiasi nesąžiningai, savo įsipareigojimų pagal 2018 m. gegužės 1 d. preliminarią sutartį nevykdė. Atsakovė K. N. į prašymą, išsiųstą per notarą, nereagavo, neprašė pratęsti preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nevykdydama susitarimo privalo sumokėti netesybas. Ieškovas papildomai nurodė, kad patys atsakovai pripažino, jog būtent jie atsisakė sudaryti preliminarią sutartį, nes tik pas notarę kabinete suprato, kad įsigyja ne vieną, o du sklypus. Atsakovai veikė neapdairiai ir savo rizika, todėl privalo prisiimti atsakomybę. Byloje yra pateiktos dvi sutarties versijos. Abiejų šalių originalioje sutartyje yra numatytos 10 procentų netesybos, todėl prašė vadovautis šia sutarties versija. Atsakovai yra išsilavinę, turėjo pakankami laiko ir visas galimybes prieš pasirašydami sutartį išsiaiškinti visas su sklypu susijusias aplinkybes, tačiau to nepadarė, preliminari sutartis sudaryta, nenuginčyta, todėl prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovų ½ sutartyje numatytų netesybų – 780,00 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimo dalies dėl 780,00 Eur ieškovas atsisakė, reikalavimo atsisakymo pasekmės yra žinomos.
Atsiliepimas
3. Atsakovai K. N. ir R. N. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad jie bendravo su liudytoju G. S., kuris pardavinėjo ieškovo žemę. Patį ieškovą pamatė tik pas notarą. Preliminarią sutartį pasirašė su minėtu asmeniu, kuris pateikė jiems klaidingą informaciją. Ieškovas jiems jokios informacijos neteikė. Preliminari sutartis buvo nesąžininga, klaidinanti, nes buvo skelbiama, kad parduodamas 8 arų sklypas, o būtent tokio dydžio žemės sklypą norėjo įsigyti atsakovai. Jie turėjo tikslą pasistatyti namą, todėl jiems buvo svarbu pirkti vieną sklypą, o ne du sklypus. Ant originalios sutarties yra teksto dalys (iš ko susideda, sklypas, taip pat punktas dėl teismingumo, bei ranka rašytas tekstas dėl netesybų), kurių nebuvo toje sutartyje, kai ji buvo surašyta. Sutartis buvo nesudaryta ne dėl to, kad netiko žemės kaina, o dėl to, kad buvo pateikta neteisinga informacija apie parduodamą žemės sklypą. Tik notarė jiems išaiškino, kokio dydžio sklypą jie iš tiesų perka, tačiau sklypo dydis neatitiko tuos pažadus, kuriuos davė G. S., todėl jie nusprendė sklypo nepirkti. G. S. atidavė pinigus, atsakovų paduotus prieš sandorį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovų 780,00 Eur netesybų, ir šią bylos dalį nutraukė; kitoje dalyje ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovų ir valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos sumokėti netesybas pagal šalių sudarytą preliminarią sutartį ir dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje nėra ginčo, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį ir iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ieškovas kaltina atsakovus, o atsakovai nurodo, kad pagrindinė sutartis nesudaryta, nes kita preliminarios sutarties šalis buvo nesąžininga.
6. Teismas sprendė, kad atsakovai sudarė preliminarią sutartį ketindami įsigyti žemės sklypą statybai. Teismas nustatė, kad būtent pas notarą paaiškėjo aplinkybės, jog žemės sklypai neatitinka pirkėjų lūkesčių ir jie sandorio atsisakė. Teismas sprendė, kad aplinkybė, ar atsakovai derėjosi dėl sklypų kainos pas notarą, šiuo atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant bylą. Teismas sprendė, jog atsakovai sąžiningai klydo dėl sklypų savybių ir tik pas notarą iš tiesų suprato, jog sklypų savybės netinkamos jų ketinimams statyti namą įgyvendinti.
7. Teismas vertino ir ieškovo elgesį sąžiningumo aspektu. Teismas, apžiūrėjęs preliminarios sutarties, įvardytos originalu, tekstą, nustatė, jog ne visos sutarties dalys įrašytos ta pačia ranka ir rašymo priemone. Be to, su pirminiu ieškiniu pateikta neoriginalios preliminarios sutarties kopija, kurioje ištaisyti atsakovų duomenys – telefono numeris, ir panaikintas atsakovų adresas (duomenys neskelbtini), paliekant tik adresą Lietuvoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie pradinio ieškinio pateikta neoriginalaus dokumento kopija, t. y. advokatui, patvirtinusiam neoriginalią preliminarios sutarties kopiją, buvo pateikta pataisyta originalios preliminarios sutarties kopija su ištaisytais atsakovų duomenimis. Teismas tokią išvadą padarė išanalizavęs pateiktų dokumentų tekstą, rekvizitus ir teksto duomenų neatitikimus. Teismas atmetė versiją, kad preliminariosios sutarties kopija daryta nuo antro preliminariosios sutarties egzemplioriaus.
8. Teismas taip pat atmetė ir liudytojo G. S. nurodytą versiją, jog atsakovo adresas buvo galimai įrašytas į preliminarios sutarties originalą po to, kai buvo padaryta kopija, nes apžiūrėjus neoriginalaus dokumento kopiją, matyti, jog, nors atsakovų adreso (duomenys neskelbtini) nėra, tačiau ant adresui įrašyti skirto laukelio viršutinės ir apatinės kraštinės yra likę brūkšneliai, kurių vieta ir atstumai tarp jų atitinka preliminarioje sutartyje, kurią šalys įvardijo originalu, esančio rašytinio teksto vietas, kuriose rašytinės raidės priartėja arba kerta adresui įrašyti skirto laukelio kraštines. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad duomenys buvo galimai sąmoningai pašalinti iš kopijos, nuo kurios daryta atstovo patvirtinta neoriginalaus dokumento kopija teismui. Kadangi atsakovai nurodė, jog originalu vadinamos sutarties tekstas yra papildytas po sutarties pasirašymo ir nesutiko su tuo, kad į originalią preliminarią sutartį buvo įtrauktos netesybos, teismas suabejojo pateikto teismui preliminarios sutarties, vadinamos originalu, autentiškumu ir patikimu, todėl neturėjo pagrindo spręsti, jog šalys susitarė dėl netesybų dydžio.
9. Be to, byloje pateikti duomenys, kad ieškovas, žinodamas, jog atsakovai nedviprasmiškai atsisakė sutarties pas notarą dar 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. birželio 5 d. per notarą išsiuntė atsakovams įspėjimą, kad jei jie iki 2018 m. liepos 1 d. nesudarys pagrindinės sutarties, privalės mokėti ieškovui 1 560,00 Eur netesybas, o pats nepasibaigus terminui sudarė pagrindinę žemės pirkimo pardavimo sutartį, t. y. 2018 m. birželio 28 d. sudarė ginčo sklypų perleidimo sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovo elgesys, sudarant preliminarią sutartį, ir po preliminarios sutarties sudarymo, teisminiame procese buvo nesąžiningas. Teismas laikė, kad preliminari sutartis buvo neįvykdyta dėl abiejų sutarties šalių kaltės, todėl ieškovas neturi teisės į netesybų ir procesinių palūkanų priteisimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė preliminarias sutartis reglamentuojančias teisės normas, sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai nesivadovavo šalių sudaryta ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka preliminaria sutartimi, netinkamai vertino liudytojos notarės J. M. paaiškinimus, tokiu būdu priėmė neteisėtą sprendimą.
1.2. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, faktas, jog tik pas notarą atsakovams tapo žinomos vienokios ar kitokios aplinkybės, iš viso jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi atsakovai privalėjo aiškintis visas įmanomas aplinkybes apie sklypus prieš pasirašydami preliminarią sutartį. Atsakovai neginčijo, kad jiems buvo žinoma, jog namui statyti reikalingą žemės kiekį sudaro namų valdos sklypas ir kelio dalis. Jau žinodami aplinkybes dėl ketinamų įsigyti dviejų turtinių vienetų, atsakovai nuvyko pas notarą sudaryti pagrindinės sutarties. Prieš sudarant pagrindinę sutartį notaro kabinete, visiems privalomai notaro išaiškintos sandorio sudarymo sąlygos, ar sužinotos aplinkybės, negalėjo įtakoti preliminarios sutarties sudarymo, todėl tai nešalina atsakovų atsakomybės dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį.
1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Toks įrodymų visumos vertinimo principo nepaisymas reiškia ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsnių pažeidimą, bet ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, nešališkumo, asmenų lygybės teismui principų nepaisymą.
1.4. Sutarties turinys yra šalių sutarimas, bendra nuomonė, o ieškovas ir atsakovai ginčo sutartyje susitarė dėl būsimos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo šioje sutartyje aptartomis sąlygomis. Šiuo atveju netesybos buvo aptartos sutartyje, tačiau teismas nepasisakė nei dėl vieno šalių sudarytos, nenuginčytos ir galiojančios bei įstatymo galią šalims turinčios preliminarios sutarties punkto. Tokiu būdu visiškai nevertindamas sudarytos tarp šalių sutarties, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio, 6.193-6.195 straipsnio nuostatas, netinkamai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
1.5. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, civilinės bylos medžiaga patvirtina, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, o būtent pastariesiems notaro kabinete persigalvojus ir nepirkus preliminaria sutartimi sutartų sklypų. Ieškovas jokių nesąžiningų veiksmų atsakovų atžvilgiu neatliko. Dėl to teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
1.6. Byloje nėra nustatyta, kad šalių sudaryta sutartis ar atskiros jos dalys prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, teismas privalėjo vadovautis šalių sudarytos sutarties nuostatomis. Tuo tarpu teismui pripažinus, jog sutartis nebuvo įvykdyta dėl abiejų sutarties šalių kaltės teismas vadovaudamasis sutartimi turėjo spręsti netesybų priteisimo klausimą. Nors sutarties šalys susitarė dėl netesybų preliminaria sutartimi, tačiau atsakovams neįvykdžius sutarties sąlygų, teismas nepagrįstai nepriteisė netesybų bei nesant jokių įrodymų byloje dėl ieškovo nesąžiningo elgesio, jis nepagrįstai buvo pripažintas nesąžininga sutarties šalimi, nors neatliko jokių nesąžiningų ar neteisėtų veiksmų, o tik siekė parduoti žemės sklypą.
Atsiliepimas
11. Atsakovai K. N. ir R. N. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovai su ieškovu preliminarios sutarties nepasirašė. Preliminarią sutartį atsakovai sudarė ir pasirašė su G. S., kuris dalyvavo teisme kaip liudytojas ir kuris jiems buvo prisistatęs kaip ginčo sklypo savininkas. Su ieškovu jie matėsi tik pas notarą, tačiau atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, jo niekas atsakovams nepristatė.
2.2. G. S. (pardavėjas) buvo nesąžiningas, kadangi pateikė atsakovams neteisingą informaciją apie ginčo sklypą. Apie šį sklypą jie sužinojo iš www.aruodas.lt, kuriame buvo skelbiama, kad yra parduodamas 8 arų sklypas. Tik vėliau paaiškėjo (ieškovui padavus atsakovus į teismą), kad tas pats sklypas buvo pardavinėjamas nekilnojamojo turto agentūros, su teisinga informacija apie sklypą ir kartu buvo G. S. skelbimas su visai kitokia informacija apie tą patį sklypą. G. S. juos patikino, kad jiems 8 arai tame sklype tikrai bus, nes juos domino būtent tokio dydžio žemės sklypas, t. y. tinkamas namo statyboms, tuo tarpu 5 arai jų statomam namui buvo per mažai. Tik notarui išaiškinus visą situaciją, atsakovai suprato, kad yra parduodamas mažesnis sklypas, nei jie tikėjosi.
2.3. Sklypą atsisakė pirki tik po to, kai notarė juos informavo apie tai, ką jie iš tiesų perka, t. y. kad sklypas nėra toks, kaip juos bandė įtikinti pardavėjas G. S.. Iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą jie atvyko tik kelioms dienoms, t. y. tam, kad nusipirkti ginčo sklypą, tačiau dėl pardavėjų nesąžiningo elgesio, jie patyrė materialinius nuostolius (lėktuvo bilietai, viešbutis, automobilio nuoma ir t. t.), kadangi jie turėjo išvykti atgal nepasiekę atvykimo tikslo. Atsakovai pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti tikrai ne dėl per didelės kainos, nes nenusipirkus žemės sklypo jie prarado žymiai daugiau. Kaina buvo suderinta iš anksto ir tenkino abi puses. Atsakovų nuomone sutartis pas notarą buvo nutraukta abiejų šalių sutarimu.
2.4. Prieš parduodami sklypą, dar net nepasibaigus preliminarios sutarties terminui, pardavėjai su jais nesusisiekė, nors jų kontaktus turėjo. Tuo tarpu pranešimas notaro buvo siųstas Lietuvoje esančiu adresu, kuriame niekas negyveno. Pardavėjai žinojo tai, kaip ir tai, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, pardavėjai ginčo sklypą pardavė dar net nepasibaigus preliminarios sutarties terminui ir praėjus beveik metams kreipėsi į teismą dėl netesybų. Tokiu būdu pardavėjai bando pasipelnyti.
2.5. Pardavėjai elgėsi nesąžiningai, siųsdami teismui pačių pataisytą ir prirašytą preliminarios sutarties kopiją. Ieškovas nedalyvavo pasirašant preliminarią sutartį, tačiau tvirtina, kad abu parašai ant šios sutarties yra jo, nors yra šalia vienas kito ir skirtingi. Vienas yra G. S., su kuriuo jie ir pasirašė sutartį ir, kuris, kaip paaiškėjo neturėjo tokių įgaliojimų, o kitas galimai ieškovo, kuris tikėtina atsirado vėliau. Ant teismo siųstos preliminarios sutarties kopijos yra plika akim matomi ištrinti atsakovų kontaktai, o taip pat įvairūs prirašymai dėl netesybų, informacija dėl sklypo, kuri atsirado vėliau. Ieškovas nepateikė teismui pataisytos sutarties kopijos originalo. Be to, ieškovas pats atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, kuriuos teismas priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties tinkamo įvykdymo ir dėl nuostolių atlyginimo, nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 1 d. tarp ieškovo (apelianto) V. M. M. (pardavėjo), ir atsakovų K. N. bei R. N. (pirkėjų), buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas parduos, o atsakovai nupirks bendrą 0,0727 ha žemės sklypo dalį, kurią sudaro 0,0527 ha ploto namų valdos dalis, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0200 ha kelias, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) už bendrą 7 800,00 Eur sumą. Šalių sutarimu pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018 m. liepos 1 d. Byloje ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis ir iki joje nurodyto termino, t. y. 2018 m. liepos 1 d., pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nėra. Byloje tarp proceso šalių yra iškilęs ginčas dėl atsakomybės taikymo, nepagrįstai atsisakius vykdyti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį – nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. byloje keliamas klausimas, kuri iš proceso šalių yra kalta dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo (elgėsi nesąžiningai).
15. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimus ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieškovas turėjo tikslą sudaryti su atsakovais pagrindinę sutartį, buvo užsakęs notaro paslaugas pagrindinės sutarties sudarymui, apie tai pranešė atsakovams, tačiau tuo pačiu vertino, kad atsakovai sąžiningai klydo dėl ketinamo įsigyti turto savybių ir tik pas notarą iš tiesų suprato, jog sklypų savybės netinkamos jų ketinimams statyti konkretų namą įgyvendinti ir dėl to pagrindinės sutarties nesudarė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo elgesį tiek preliminariosios sutarties sudarymo metu, tiek po sutarties sudarymo, sprendė, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl abiejų sutarties šalių kaltės.
16. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu skundžiamu sprendimu, apeliaciniu skundu kvestionuoja sprendimą iš esmės, t. y. įrodinėja, kad nepagrįstai nustatyta būtent jo kaltė dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi atsakovai notaro kabinete persigalvojo ir nepirko preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi sutartų žemės sklypų.
17. Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių elgesį, vykdant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir konstatavo jų abiejų kaltę dėl sutarties neįvykdymo. Įvertinus bylos įrodymus, skundžiamu sprendimu konstatuota, kad preliminariosios sutarties sudarymui apeliantas pasitelkė liudytoju byloje apklaustą G. S., kuris paruošė ginčo sutarties tekstą, aprodė atsakovų ketintą įsigyti žemės sklypą. Nors, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovai ketino įsigyti vientisą 8 arų žemės sklypą, tačiau ketinamo įsigyti turto savybės paaiškėjo tik pagrindinės sutarties sudarymo metu, t. y. paaiškėjo, kad statyba galima tik 5 arų sklype, o kelio dalis kitame sklype gali būti skirtingose vietose, nes konkreti įsigyjamo žemės sklypo vieta nėra nustatyta.
20. Civilinių santykių principas lemia šalių laisvę tartis dėl sutarties sąlygų, tačiau nagrinėjamu atveju nei bylos duomenimis, nei ieškovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigta išvada, kad ginčo šalių ketinimas yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas joje – atsakovas įsipareigoja parduoti, o ieškovas nupirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iki 2017 m. spalio 20 d. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. susitarta dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje (CK 1.5 straipsnis, 6.156 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariąją sutartį, gali būti aiškiai identifikuotas arba gali būti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje. Be to, tam tikrais atvejais būtina įvertinti konkretaus būsimos pagrindinės sutarties objekto specifiką.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys tarėsi dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos ir pirkimo–pardavimo objektas, kuris pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti turi būti suformuotas kaip kadastrinis vienetas: pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnį bet kurios rūšies žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos; žemės sklypo plane nurodoma sklypo ribos (gretimybės), dislokacija, dydis, o jei parduodama sklypo dalis – dalies dydis, dislokacija, ribos (gretimybės), kiti duomenys (žr. taip pat, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. Z. V., Nr. 3K-3-556/2006).
22. Byloje surinkti duomenys įgalina išvadą, kad atsakovai turėjo siekį įsigyti vientisą, apie 8 arų žemės sklypą. Tokiu atveju atsakovai galėjo pirkti idealiąją 0,0200 ha žemės sklypo dalį ir tapti 0,2043 ha žemės sklypo bendraturčiais; antra, atsakovai, neturėdami tikslo tapti bendrosios nuosavybės teisės dalyviais, o ieškovui norint parduoti sklypo dalį, jo ketintas perleisti sklypas galėjo būti atidalintas, laikantis žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo atveju šalys tarėsi būtent dėl 0,0200 ha žemės sklypo dalies, kaip atskiro turtinio vieneto, pirkimo–pardavimo, ir šiam susitarimui įgyvendinti reikėjo padalyti ieškovo ir kitų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 0,2043 ha žemės sklypą, suformuojant atskirą 0,0200 ha dydžio kadastrinį vienetą. Taigi, aptariamu atveju yra akivaizdu, kad ginčo susitarimo sudarymo metu dar nebuvo pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties objekto – 0,0200 ha dydžio žemės sklypo, atidalyto teisės aktų nustatyta tvarka ir suformuoto kaip atskiro objekto, dėl kurio pirkimo–pardavimo tarėsi ginčo šalys.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai nebuvo pakankamai aktyvūs sudarydami preliminariąją sutartį, neišgrynino ketinamo perleisti (įsigyti) turto savybių. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendime pripažintos patvirtinančiomis abiejų šalių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Ieškovas, turto pardavimo skelbimuose paskelbęs apie parduodamą 8 arų žemės sklypą, neatskleidė informacijos apie ketinamo perleisti turto savybes, tuo tarpu atsakovai, disponuodami informacija, jog ketina įsigyti du turtinius vienetus, nebuvo pakankamai aktyvus, iki pat pagrindinės sutarties sudarymo momento nesidomėjo nei konkrečia ketinto įsigyti turto lokalizacija, nei šių daiktų savybėmis. Taigi būtent šalių bendradarbiavimo stoka, neatskleidimas informacijos apie ketinamo perleisti turto savybes, nepakankamas domėjimasis ketinamo įsigyti turtu, sudarė kliūtis pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės, todėl ieškovo argumentai, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė šalių kaltę ir atsakomybę, o pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės, atmestini kaip nepagrįsti.
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias preliminarios sutarties vykdymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to, apelianto V. M. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Apelianto V. M. M. apeliacinio skundo netenkinus, jam bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovai į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikę jų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.