- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- 2-995-1052/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20300-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Asta Bundonė (pirm.)
- Ieškovas
- V M
- Atsakovas
- K. N., R. N.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V M. M. ieškinį atsakovams K. N., R. N. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti K. N. ir R. N., solidariai 1 560 Eur netesybas pagal 2018 m. gegužės 1 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį bei priteisti iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje (b. l. 86) nurodė, kad 2018 m. gegužės 1 d. tarp ieškovo V M. M. pardavėjo, ir atsakovų K. N. bei R. N., - pirkėjų, buvo sudaryta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas parduos, o atsakovai nupirks bendrą 0,0727 ha žemės sklypo dalį, kurią sudaro 0,0527 ha ploto namų valdos dalis, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0200 ha kelias, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) už bendrą 7 800 Eur sumą. Šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2018 m. liepos 1 d.. Sutarties 8 punkte šalys susitarė, kad pirkėjams atsisakius pirkti žemės sklypą, pirkėjai besąlygiškai sumoka 20% (dvidešimt procentų) netesybas nuo pirkimo - pardavimo kainos, t. y. 1 560 Eur baudą. 2018 m. birželio 5 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G. persiuntė atsakovei K. N. prašymą dėl pareiškimo persiuntimo dėl pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, kuriame nurodė, jog pagal 2018 m. gegužės 1 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei K. N. neatvykus ir nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties iki 2018 m. liepos 1 d., bus laikoma, kad preliminari sutartis yra nutraukta ir atsakovė K. N. turi sumokėti 20 proc. netesybas nuo pirkimo - pardavimo sutarties kainos, t. y. 1 560 Eur. Pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, kurie galimai persigalvojo, atsakovai elgiasi nesąžiningai, savo įsipareigojimų pagal 2018 m. gegužės 1 d. preliminarią sutartį nevykdė. Atsakovė K. N. į prašymą, išsiųstą per notarą, nereagavo, neprašė pratęsti preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, todėl nevykdydama susitarimo privalo sumokėti netesybas pagal aukščiau paminėtą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.
Teismo posėdžio metu ieškovas V. M. palaikė savo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad atsakovai pasirašė preliminarią sutartį dėl žemės pirkimo ir atsisakė pirkti žemės sklypus, nes jiems netiko kaina. 2018 m. gegužės 1 d. susitiko su atsakovais „Pramonės“ Maximoj, viršuje picerijoje. Susitikime dalyvavo ieškovas, ieškovo pažįstamas G. S., ir abu atsakovai ir sudarė sutartį ir visi važiavo apžiūrėt žemę. Atsakovai nieko per daug neklausinėjo, jiems viskas tiko. Ten buvo vienas sklypas, avanso jokio negavo. Sklypas buvo (duomenys neskelbtini), jo plotas buvo apie 7 arus. Jo norą parduoti žemę išviešino D. S.. Preliminarią sutartį supildė S, ieškovo pažįstamas. Notarą užsakė S, pas notarą nuvykus, po pokalbio su notaru, atsakovams nebetiko kaina ir jie nesudarė sutarties, ieškovas turėjo vienas apmokėti notaro išlaidas. Ieškovui, jokių pinigų atsakovai nemokėjo. Kainą sutarė 7800 Eur, jokių derybų nebuvo. Sutartys buvo sudarytos 2, vienas egzempliorius ieškovui, kitas atsakovams. Sutartis pasirašė jis ir atsakovai, nurodė, kad abu parašai prie pardavėjo yra jo. Visos preliminarios sutarties skiltys buvo užpildytos. Jis pasitarė su Sinkevičiumi ir kreipėsi į teismą, nes patyrė nuostolius – notarų išlaidas. Negalėjo paaiškinti, kodėl duomenys skiriasi teismui pateiktos neoriginalaus dokumento preliminarios sutarties kopijoje ir pateiktoje preliminarioje sutartyje, šalių vadinamoje originalu.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžių metu palaikė ieškinį, nurodė, kad tarp šalių buvo susidaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovai sklypą apžiūrėjo, dauguma sąlygų derino internetu, gavo visus prašytus dokumentus, ir nors ne viską suprato, pasitikėdami brokeriu, pasirašė preliminarią sutartį. Atsakovas yra Šveicarijos pilietis, lietuvių kalbos nesuprato, sutarties neskaitė, suprato tiek, kiek jam išaiškino jo sutuoktinė K. N., pagal kurios paaiškinimus ji pati ne viską suprato, tačiau ją vis tiek pasirašė. Jie lengvabūdiškai ir neapdairiai sudarė preliminarią sutartį. Atsakovai pripažino, kad būtent jie atsisakė sudaryti preliminarią sutartį, nes tik pas notarę kabinete suprato, kad įsigyja ne vieną, o du sklypus. Atsakovai veikė neapdairiai ir savo rizika, todėl privalo prisiimti atsakomybę. Byloje yra pateiktos dvi sutarties versijos. Abiejų šalių originalioje sutartyje yra numatytos 10 procentų netesybos, todėl prašo priimant sprendimą vadovautis šia sutarties versija. Atsižvelgti į tai, kad atsakovų paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo prieštaringi, R. N. leido sau neatsakinėti į kitos šalies klausimus, todėl prašo vadovautis rašytiniu dokumentu, o ne atsakovų paaiškinimais. Atsakovai yra išsilavinę, turėjo pakankami laiko ir visas galimybes prieš pasirašydami sutartį išsiaiškinti visas su sklypu susijusias aplinkybes, tačiau to nepadarė, preliminari sutartis sudaryta, nenuginčyta, todėl prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovų ½ sutartyje numatytų netesybų – 780 Eur, bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimo dalies dėl 780 Eur ieškovas atsisako, reikalavimo atsisakymo pasekmės yra žinomos.
Atsiliepimas
Atsakovė K. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji su ieškovu sutarties nepasirašinėjo, ji sutartį sudarė ir sklypą jai rodė liudytojas (G. S.), kuris yra už durų. Ji su juo derėjo kainą ir visą informaciją klaidinančią jai pateikė liudytojas G. S., kuris buvo gerokai jaunesnis nei ieškovas. Ieškovas jiems jokios informacijos neteikė. Preliminarioje sutartyje, kuri buvo pateikta teismui, buvo pataisytas K. N. telefono numeris iš teisingo į neteisingą. Ant originalios sutarties yra teksto dalys (iš ko susideda, sklypas, taip pat punktas dėl teismingumo, bei ranka rašytas tekstas dėl netesybų), kurių nebuvo originalioje sutartyje, kai ji buvo surašyta. Ji nėra tikra, kad sutartis, kurią ieškovas vadina originalia, yra originali. Sutartis nebuvo sudaryta ne dėl to, kad netiko žemės kaina, o dėl to, kad buvo pateikta neteisinga informacija apie parduodamą žemės sklypą. Sutarties egzemplioriaus nedavė, o jie ir neėmė, nes sandoriui sudaryti turėjo vos kelias dienas, ir kitą dieną turėjo eiti pas notarą. Buvo skelbiama, kad parduodami 8 arai, aras -1000 Eur, jie nusiderėjo 200 Eur, ir galutinė kaina už sklypą buvo sutarta - 7 800 Eur. Dokumentus ji matė, kad žemę sudaro dvi dalys. Sinkevičius teigė, kad kelio dalis bus daroma siauresnė ir jie tuos 8 arus turės, kuriuos galės užsitverti ir jie priklausys jų sklypui. Pas notarą paaiškėjo, kad jie perka 5 arų sklypą, kuriame bus galima statyti, o kelio dalis kitame sklype gali būti skirtingose vietose, nes konkreti vieta nėra nustatyta. G. S. bandė ginčytis, kad kelio dalis bus prie sklypo, bet notarė paaiškino, kad sklypo, skirto keliui, dalies vieta yra neapibrėžta, 5 arų jiems buvo per mažai įtalpinti vieno aukšto namą, pagal jų pasirinktą projektą, todėl jie atsisakė sudaryti sandorį. Sinkevičius jiems atidavė pinigus, kuriuos jie jam padavė prieš sandorį, ir jie su vyru išėjo.
A. R. N. teismo posėdžių metu pritarė savo sutuoktinės K. N. nurodytom aplinkybėms. Notarė jiems išaiškino, kokio dydžio sklypą jie iš tiesų perka, sklypo dydis neatitiko tiems pažadams, kuriuos davė G. S., todėl ir jie nusprendė sklypo nepirkti. netesybų niekas neprašė sumokėti. Papildomai paaiškino, jog jis asmeniškai sutarties neskaitė, jam sutartį išvertė žmona, tai ką žmona jam paaiškino tiko, todėl pasirašė sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, preliminari sutartis buvo nesąžininga, klaidinanti, nes buvo skelbiama, kad parduodamas 8 arų sklypas, o būtent tokio dydžio žemės sklypą norėjo įsigyti atsakovai. Atsakovai bendravo su liudytoju Sinkevičiumi, kuris pardavinėjo ieškovo žemę. Patį ieškovą pamatė tik pas notarą, todėl ieškovas negalėjo nurodyti sutikimo detalių ir atsakinėjo, jog nieko nežino. N turėjo tikslą pasistatyti namą, todėl jiems buvo svarbu pirkti vieną sklypą, o ne du sklypus. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo atsisakymas dėl dalies ieškinio atsisakymo priimtinas, dalis bylos nutrauktina, ieškinys atmestinas.
Ieškovo jo atstovo, atsakovų ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų D. S. ir J. M. parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovui V M. M. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 107/227 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo teritorijų paskirties, kurios bendras plotas - 0,2043 ha (VĮ Registrų centro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 6).
2018 m. gegužės 1 d. tarp pirkėjų K. N. ir R. N. sudaryta preliminari sutartis, kuria šalys susitarė sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovai įsipareigojo nupirkti žemės sklypą ir infrastruktūros sklypą, (duomenys neskelbtini), už 7800 Eur (b. l. 5).
2018 m. birželio 5 d. V M. M. pranešė atsakovei K. N., kad ji įsipareigojusi iki 2018 m. liepos 1 d. sudaryti žemės pirkimo pardavimo sutartį, jei ši sutartis nebus sudaryta, ji turi sumokėti 20 procentų netesybas nuo pirkimo pardavimo sutarties kainos -1560 Eur (b. l. 9).
Duomenys iš notarės J. M. informacinės sistemos duomenų matyti, jog šalys buvo užsakę parengti dokumentus dviejų žemės sklypų prikimo pardavimo sandoriui sudaryti (b. l. 119).
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog 2018 m. birželio 28 d. ieškovas sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį perleido nuosavybės teisę į žemės sklypus, dėl kurių buvo sudaryta ginčo preliminarioji sutartis (b. l. 153).
Iš R. N. asmeninės banko sąskaitos Luminor banke išrašo matyti, jog nuo asmeninės banko sąskaitos 2018 m. gegužės 3 d. buvo nuimta 6 450 Eur, o 2018 m. gegužės 4 d. į banko sąskaitą įnešta 5 800 Eur (b. l. 156).
Liudytoja notarė J. M. parodė, jog į notarų biurą kreipėsi V M. M., buvo parengta pirkimo pardavimo sutartis dėl 2 sklypų pardavimo, šalys buvo atvykę į notarų biurą, tačiau sutarties nepasirašė. Notarė jiems išaiškino, kokius daiktus atsakovai perka, kad vieną pilną sklypą, ir kito sklypo dalį, skirtą kelių ir inžinierinių tinklų koridoriui, taip pat buvo išaiškinta, kad vienas objektas priklausys jiems, o kitas bus bendra nuosavybė su kitais bendrasavininkais. Pirkėjams buvo naujiena, kad tai ne vienas turtinis vienetas, ir yra bendrasavininkai, tai jiems netiko. Pirkėjai suprato, kad perka 2 objektus, suprato po to, kai notarė išaiškino. Iki kainos svarstymo jos kabinete, kiek pamena nebuvo prieita. Pas notarą buvo atvykęs M ir S ir atsakovai.
Liudytojas G. S. parodė, kad dalyvavo su ieškovu ir atsakovais sudarant preliminarią sutartį, aprodant sklypą ir pas notarą. Atsakovams buvo pateikti dokumentai susipažinti: kadastro bylutė, registro išrašai ir planas, jie susipažino ir atsakovams viskas tiko, buvo pasirašyta preliminari sutartis. Jiems buvo perduoti visi dokumentai, padarytos kopijos, jiems viskas tiko, nebuvo jokių užslėptų ar nepasakytų dalykų. Kai atvyko pas notarą pasirašyti sutarties, jie pradėjo derėtis su V. M., prašė sumažinti kainą, bet jis nesutiko, tada jie pradėjo aiškinti, kad jiems per mažas plotas. Prieš pasirašant preliminarią sutartį reikia, išsiaiškinti daikto savybes. Preliminari sutartis nebuvo nutraukta bendru sutarimu. Buvo parduodamas sklypas kaip atskiras vienetas ir papildomai kelias, kad patekti į sklypą, šis aplinkybes pirkėjams buvo išaiškinta. Preliminarią sutartį surašė jis, o pasirašė M ir atsakovai. Viskas buvo surašyta ir pasirašyta vienu kartu. Prieš pasirašant preliminarią sutartį buvo nuvykta į vietą, parodytas sklypas. Vietoje buvo sukalti kuoliukai, jie žingsniais pamatavo ribas ir jiems buvo paaiškinta, kad prie sklypo dar priklauso parduodama kelio dalis ir tą sklypo dalį parduoda visiems bendrasavininkams.
Dėl reikalavimų atsisakymo ir dalies bylos nutraukimo
CPK 140 straipsnyje numatyta, kad ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Ieškovo atstovas baigiamųjų kalbų metu pareiškė, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimo, t. y. priteisti 870 Eur išlaidas netesybas iš atsakovų K. N. ir R. N.. Atsakovas taip pat pareiškė, jog jam ieškinio reikalavimo atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės žinomos. Teismas sprendžia, jog ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos. CPK 293 straipsnio 4 punkte numatyta, jog teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir teismas atsisakymą priima. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina.
Dėl netesybų priteisimo
Ieškovui atsisakius dalies ieškinio teismas sprendimą priima dėl 780 Eur netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kaip matyti, šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos sumokėti netesybas pagal šalių sudarytą preliminarią sutartį ir dėl to, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.
Būtini preliminariosios sutarties elementai – suderinta šalių valia pasiektas susitarimas kurti teisinius santykius, tai yra įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sutarties sąlygas, išskyrus imperatyvių teisės normų nustatytas tam tikras sutarties sąlygas (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Sutarties sudarymas paprastai prasideda šalių derybomis, kurių metu siekiama suderinti šalių reikalavimus viena kitai bei galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto ikisutartiniai santykiai, kurie gali būti užfiksuojami raštinę formą turinčioje organizacinėje – preliminariojoje sutartyje. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnis). Taigi, preliminarioji sutartis nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo, o vienas iš esminių šios sutarties bruožų yra tas, kad negalima reikalauti įvykdyti ją natūra. Jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Tačiau preliminariosios sutarties pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-474/2008, Nr. 3K-3-82/2010).
Byloje nėra ginčo, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį ir iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ieškovas kaltina atsakovus, o atsakovai nurodo, kad pagrindinė sutartis nesudaryta, nes kita preliminarios sutarties šalis buvo nesąžininga.
Iš atsakovų ir liudytojos notarės J. M. parodymų teismas nustatė, jog atsakovai ketino įsigyti žemės sklypą namui statyti. Atsakovai apžiūrėjo sklypą, matė dokumentus ir manė, kad jie įsigiję žemę galės valdyti ir statyti namą ne tik 5 arų namų valdos sklype, bet ir kelio dalyje, iš viso 7,27 ha sklype. Notarė parodė, kad į notarų biurą kreipėsi V M. M., buvo parengta pirkimo pardavimo sutartis dėl 2 sklypų pardavimo, šalys buvo atvykę į notarų biurą, tačiau sutarties nepasirašė. Notarė jiems iš aiškino, kokius daiktus atsakovai perka, kad vieną pilną sklypą, ir kito sklypo dalį, kelių ir inžinierinių tinklų koridoriui skirtą, buvo išaiškinta, kad vienas objektas priklausys jiems, o kitas bus bendra nuosavybė su kitais bendrasavininkais. Pirkėjams buvo naujiena, kad tai ne vienas turtinis vienetas, ir yra bendrasavininkai, tai jiems netiko. Pirkėjai suprato, kad perka 2 objektus, suprato po to, kai notarė išaiškino. Pas notarą buvo atvykęs M ir S ir atsakovai.
Liudytojas G. S. parodė, kad dalyvavo su ieškovu ir atsakovais sudarant preliminarią sutartį, aprodant sklypą ir pas notarą. Atsakovams buvo pateikti dokumentai susipažinti: kadastro bylutė, registro išrašai ir planas, jie susipažino ir atsakovams viskas tiko Buvo pasirašyta preliminari sutartis. Jiems buvo perduoti visi dokumentai, padarytos kopijos, jiems viskas tiko, nebuvo jokių užslėptų ar nepasakytų dalykų. Kai atvyko pas notarą pasirašyti sutarties, jie pradėjo derėtis su V. M., prašė sumažinti kainą, bet jis nesutiko, tada jie pradėjo aiškinti, kad jiems per mažas plotas. Prieš pasirašant preliminarią sutartį atsakovai turėjo išsiaiškinti daikto savybes. Preliminari sutartis nebuvo nutraukta bendru sutarimu. Buvo parduodamas sklypas, kaip atskiras vienetas, ir papildomai kelias, kad patekti į sklypą, šios aplinkybės pirkėjams buvo išaiškintos. Preliminarią sutartį surašė jis, o pasirašė jis, M ir atsakovai. Viskas buvo surašyta ir pasirašyta vienu kartu.
Taigi teismas priimdamas sprendimą dėl netesybų priteisimo vertina abiejų šalių tikruosius ketinimus, šalių elgesį prieš pasirašant preliminarią sutartį, preliminarią sutartį pasirašius ir teisminio proceso metu.
Teismas įvertinęs atsakovų paaiškinimus, liudytojų G. S. ir J. M. parodymus sprendžia, jog atsakovai sudarė preliminarią sutartį ketindami įgyti žemės sklypą statybai. Jie pasirašydami sutartį suprato, jog pirkimo-pardavimo sutartimi įgis 0,0727 ha žemės plotą namui statyti. Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, jog vietoje atsakovams parodė žemės sklypą ir paaiškino, kad prie jo priklauso keliui skirto sklypo dalis. Atsakovai neneigė, jog jiems buvo žinoma, jog namui statyti reikalingą žemės kiekį sudaro namų valdos sklypas ir kelio dalis. Notarė J. M. patvirtino, jog tai, kad tai juridiškai du turto vienetai ir vienas iš sklypų turi bendrasavininkų, atsakovai suprato tik pas notarą. Šie liudytojos parodymai atitinka atsakovų paaiškinimus, jog jiems notarė išaiškino, jog atsakovai įgis neapibrėžtą vieta keliui skirto sklypo dalį, ir šioje žemės dalyje statyba negalima. Būtent pas notarą paaiškėjo aplinkybės, jog žemės sklypai neatitinka pirkėjų lūkesčių ir jie sandorio atsisakė. Aplinkybė, ar atsakovai derėjosi dėl sklypų kainos pas notarą, šiuo atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant bylą. Teismas turi pagrindą spręsti, jog atsakovai sąžiningai klydo dėl sklypų savybių ir tik pas notarą iš tiesų suprato, jog sklypų savybės netinkamos jų ketinimams statyti konkretų namą įgyvendinti. Iš liudytojo G. S. parodymų teismas sprendžia, jog atsakovus galimai suklaidino informacija, jog prie sklypo dar priklauso kelio dalis, nors iš tiesų tai savarankiškas turto objektas. Atsakovai pripažino, jog jiems prieš sudarant sutartį buvo pateikti sklypo dokumentai, jie tarėsi dėl sklypo dydžio, ar 7 arų sklype įtilptų jiems patinkantis namo projektas, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingi ir su specialistais nesikonsultavo. Teismas taip pat vertina ir ieškovo elgesį sąžiningumo aspektu. Atsakovai ginčija preliminarios sutarties turinį. Jie nurodo, kad šalims pasirašant sutartį tam tikrų teismui pateiktos preliminarios sutarties, kurią šalys įvardijo, kaip originalą, teksto dalių sutartyje nebuvo. Apžiūrėjus preliminarios sutarties, įvardytos originalu, tekstą akivaizdu, jog ne visos sutarties dalys įrašytos ta pačia ranka ir rašymo priemone. Be to, su pirminiu ieškiniu pateikta neoriginalios preliminarios sutarties kopija, kurioje ištaisyti atsakovų duomenys – telefono numeris, ir panaikintas atsakovų adresas Šveicarijoje, paliekant tik adresą Lietuvoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie pradinio ieškinio pateikta neoriginalaus dokumento kopija. Tai reiškia, jog advokatui, patvirtinusiam neoriginalią preliminarios sutarties kopiją, buvo pateikta pataisyta originalios preliminarios sutarties kopija su ištaisytais atsakovų duomenimis. Teismas tokią išvadą padarė išanalizavęs pateiktų dokumentų tekstą, rekvizitus ir teksto duomenų neatitikimus. Pažymėtinas, jog liudytojas G. S. užtikrintai parodė, jog ranka buvo surašyti du preliminarios sutarties egzemplioriai, kadangi tekstas, rekvizitų vieta neoriginalioje kopijoje atitinka originalia vadinamo dokumento tekstą ir rekvizitus. Atmestina versija, kad kopija daryta nuo antro preliminarios sutarties egzemplioriaus. Taip pat, teismas atmeta ir liudytojo G. S. nurodytą versiją, jog atsakovo adresas buvo galimai įrašytas į preliminarios sutarties originalą po to, kai buvo padaryta kopija, nes apžiūrėjus neoriginalaus dokumento kopiją, matyti, jog nors atsakovų adreso Šveicarijoje nėra, tačiau ant adresui įrašytis skirto laukelio viršutinės ir apatinės kraštinės yra likę brūkšneliai, kurių vieta ir atstumai tarp jų atitinka preliminarioje sutartyje, kurią šalys įvardijo originalu, esančio rašytinio teksto vietas, kuriose rašytinės raidės priartėja arba kerta adresui įrašyti skirto laukelio kraštines. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad duomenys buvo galimai sąmoningai pašalinti iš kopijos, nuo kurios daryta atstovo patvirtinta neoriginalaus dokumento kopija teismui. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai nurodo, jog originalu vadinamos sutarties tekstas yra papildytas po sutarties pasirašymo, nesutinka su tuo, kad į originalią preliminarią sutartį buvo įtrauktos netesybos, teismas turi pagrindą abejoti pateikto teismui preliminarios sutarties, vadinamos originalu, autentiškumu ir patikimu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šalys susitarė dėl netesybų dydžio. Be to, byloje pateikti duomenys, kad ieškovas, žinodamas, kad atsakovai nedviprasmiškai atsisakė sutarties pas notarą dar 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. birželio 5 d. per notarą išsiuntė atsakovas įspėjimą, kad jei jie iki 2018 m. liepos 1 d. nesudarys pagrindinės sutarties, privalės mokėti ieškovui 1560 Eur netesybas, o pats nepasibaigus terminui sudaryti pagrindinę žemės pirkimo pardavimo sutartį, t. y. 2018 m. birželio 28 d. sudarė ginčo sklypų perleidimo sutartį. Aptartų aplinkybių, pagrįstų įrodymais, visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovo elgesys ir sudarant preliminarią sutartį, ir po preliminarios sutarties sudarymo, taip pat teisminiame procese buvo nesąžiningas, tačiau tai teismui nesutrukdė priimti sprendimo.
Kadangi preliminari sutartis buvo neįvykdyta dėl abiejų sutarties šalių kaltės, ieškovas neturi teisės į netesybų ir procesinių palūkanų priteisimą, todėl ieškinys atmestinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys atmestinas, todėl iš atsakovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo. Į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovai patyrė 1030 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismas, įvertinęs bylos trukmę, sudėtingumą, vykusių posėdžių kiekį ir trukmę, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovai gyvena užsienyje, šalių elgesį teisminiame procese, sprendžia, jog išlaidų advokato teisinei pagalbai dydis yra protingas, jo mažinti nėra nei faktinių nei teisinių pagrindų, todėl iš ieškovo atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Be to, byloje patirtos 33, 96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, , kurios priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 385 straipsniais,
n u sprendžia:
priimti ieškovo V M. M. atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovų K. N. ir R. N. 780 Eur netesybų, ir šią bylos dalį nutraukti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V M. M. atsakovams K. N., ir R. N. kiekvienam po 515 Eur (penkis šimtus penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo 33,96 Eur (trisdešimt tris 96 ct), išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.