- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- II-465-549/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00329-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- T. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. (T. M.) (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2024-09-04 nutarimo Nr. 30-ANR_N-10906-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024-09-04 nutarimu Nr. 30-ANR_N-10906-2024 T. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024-08-04, 9 val. 30 min., Minijos g. 117, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,45 prom., neblaivumas. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. M. skundu prašo pakeisti 2024-09-04 nutarimo dalį dėl jam skirtos administracinio poveikio priemonės ir vietoj paskirtos poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių terminui, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas pripažįsta padaręs inkriminuojamą administracinį nusižengimą, jo neginčija ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškina, kad truputį alkoholio, t. y. konjako, išgėrė pažeidimo išvakarėse, kadangi perštėjo gerklę, ryte vis dar perštėjo gerklę, todėl išgėrė dar 50 g. konjako, buvo nieko nevalgęs. Kadangi alkoholio vartojo tikrai mažą kiekį ir medicininiais tikslais, sėdo už automobilio vairo, nes galvojo esantis blaivus, kitu atveju nebūtų vairavęs. Policijos pareigūnų blaivumo patikrinimui buvo sustabdytas pirmą kartą, pasimetė ir padarė klaidą nesakydamas, jog mažą kiekį alkoholio vartojo pažeidimo padarymo dieną 5 min. iki sustabdymo, nes tikrai nemanė, jog dėl tokio mažo kiekio bus nustatytas neblaivus. Tai, jog tikrai sako tiesą apie alkoholio vartojimo aplinkybes patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodoma, kad 09:30 val. atlikus pirmą neblaivumo tikrinimą nustatytas 0,62 prom. neblaivumas, o po 18 min. atlikus antrą tikrinimą nustatytas 0,45 prom. neblaivumas t. y. akivaizdu, jog promilės per trumpą laiką ženkliai sumažėjo, o taip nutinka tuo atveju, jei alkoholio buvo vartota nedaug ir likus nedaug laiko iki tikrinimo. Yra įsitikinęs, jog jei policijos pareigūnams būtų pasakęs, kad alkoholį vartojo prieš 5 min., o ne išvakarėse, ir jie būtų atlikę blaivumo tikrinimą palaukę keletą minučių, tikrinimo rezultatai būtų kitokie ir neviršytų leidžiamos normos. Tačiau šioje situacijoje kaltina tik save, kad nepasakė tikslios informacijos. Po pareigūnų nustatyto neblaivumo, atliko kraujo tyrimą gydymo įstaigoje ir gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3941/2024, patvirtino, kad 2024-08-06, 10:45 val. jo kraujyje rasta 0,26 prom. etilo alkoholio, ten taip pat alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu nustatytas 0,25 prom. neblaivumas, antru 0,00 prom. neblaivumas.
Pareiškėjas pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, nebuvo sustabdytas dėl KET pažeidimų, jokios žalos savo veiksmais nepadarė. Sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, jis neatrodė neblaivus, galėjo eiti tiesia linija, pirštu pataikė į nosį. Jo administracinio nusižengimo byloje nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Dėl padaryto nusižengimo tikrai išgyvena, jam gėda, jog yra padaręs nusižengimą, kuris yra smerkiamas visuomenės ir prieštarauja teisės ir moralės normoms, pats taip pat niekada nepritardavo tokiam elgesiui. Alkoholio vartojimas nėra jo gyvenimo būdo dalis. Šį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, nes jei būtų įtaręs, kad gali būti neblaivus, nebūtų vairavęs. Jis nėra teistas, iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar jokio šiurkštaus KET pažeidimo, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Turi 28 metų vairavimo stažą ir visada buvo atsakingas eismo dalyvis. Gyvena visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, yra atsakingas ir darbštus, dirba (duomenys neskelbtini) 32 metus, niekada neatsisakė priimti pacientų su skaudančiu dantimi net ir po darbo valandų. Turi 3 nepilnamečius vaikus, kurie gyvena Vilniuje su mama, tačiau jais rūpinasi, prisideda prie jų išlaikymo, palaiko glaudų ryšį. Teisė vairuoti reikalinga vykimui pas juos į Vilnių, nes nepilnamečiams vaikams patiems sudėtinga atvykti į Klaipėdą. Aplinkinių ir pacientų yra charakterizuojamas teigiamai. Tvirtina, suvokiantis padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, artimuosius ir pažada daugiau nenusižengti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog teisė vairuoti jam taip pat reikalinga ir darbo funkcijų vykdymui, kadangi pats turi vežti dantų antspaudus dantų technikams, privalo pristatyti medicinines atliekas į firmą „Toksiką”, kuri yra užmiestyje. Taip pat turi rūpintis sodyba, kuri yra Klaipėdos raj. (duomenys neskelbtini), kur pats stato namą ir atlieka visus statybinius darbus, prižiūri jau pasodintus augalus, augina žuvis. Iki minėtos sodybos viešasis transportas nevažiuoja, todėl neturėtų galimybės prižiūrėti sklypo. Be to, greta jo sodybos gyvena draugas A. L., kuris serga (duomenys neskelbtini) ir turi neįgalumą, todėl jis jį prižiūriu, perka vaistus, veža jį į gydymo įstaigas ir parduotuves, nes pats jis vairuoti negali.
Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes, jis negalėtų pilnavertiškai vykdyti darbo funkcijų, užtikrinti draugo ir vaikų poreikių. Net ir paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, tačiau nebūtų pažeistas nei viešas interesas, nei teisingumo principas.
Skunde pažymima, kad įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta pagal įstatymą sankcijoje numatyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra teisinga. Pareiškėjas supranta, jog jo padarytas nusižengimas yra nepateisinamas, tačiau jis ir nesiekia būti nenubaustas ir prisiima atsakomybę už savo veiksmus, bet mano, kad nuobaudos paskyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y., teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. ir 800 eurų baudą, o teismui nusprendus, jog nėra galimybės tenkinti minėto prašymo, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėn. ir 800 eurų baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Pažymima, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kt.), įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Neabejotinai nustatyta, kad T. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3941/2024 tik patvirtina, jog T. M. pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus, o apsvaigimo laipsnis vertinamas yra toks, koks buvo pažeidimo padarymo metu.
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – negalimas jo ir jo artimųjų poreikių tenkinimas, nes šias aplinkybes T. M. žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir T. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Institucijos nuomone, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Priimant nutarimą buvo įvertinti visi duomenis bei tai, kad T. M. yra teigiamai charakterizuojamas, gailisi dėl padaryto pažeidimo, todėl jam ir buvo skirta minimalaus dydžio nuobaudą ir trumpiausią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę. Kadangi administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, bei prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos, darbo interesai, negali būti dominuojantys prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nuomone, T. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti 2024-09-04 nutarimą be pakeitimų, o administracinio nusižengimo bylą prašoma nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjas T. M. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę – vietoj paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti šios teisės atėmimą 4 mėnesiams. Sutrumpinti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, termino neprašo. Paaiškino, kad kaltę pripažįsta ir labai gailisi dėl savo poelgio, jaučia labai didelę gėdą. Jis yra išsituokęs, jo vaikai gyvena Vilniuje, todėl neturėdamas teisės vairuoti, negali jų aplankyti. Be to, dirba (duomenys neskelbtini), jo įmonė maža, todėl pats turi išvežti utilizuoti klinikines atliekas į „Toksiką”, kuri yra užmiestyje, tačiau be teisės vairuoti to negali padaryti ir tai trukdo tinkamai atlikti darbines funkcijas. Be to, Klaipėdos rajone turi ūkį, kurio negali prižiūrėti, nes gyvena vienas ir kitų asmenų, galinčių vairuoti nėra. Prašo atsižvelgti, kad buvo išgėręs labai mažą kiekį alkoholio, dėl skubėjimo išvažiavo iškart, kai išgėrė, todėl, jeigu būtų šiek tiek palaukęs, galimai apskritai neblaivumas nebūtų fiksuotas. Pirmą kartą padarė tokį nusižengimą, pats visada kitiems draudžia vairuoti išgėrus, todėl mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Skundu nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės ir T. M. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. Skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).
T. M. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jos atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad T. M. už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 39-45). Todėl jis nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, o pastarasis pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio.
Vertinant T. M. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis tik nedaug viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą, už kurią taikoma atsakomybė. Iš 2024-08-06 specialisto išvados Nr. T-A 3941/2024(01) matyti, kad T. M. kraujyje, paimtame 2024-08-04, 10.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,26 promilės etilo alkoholio (b. l. 34). Nors teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014), tačiau tai patvirtina T. M. nurodytas aplinkybę, jog jis buvo išgėręs nedidelį kiekį alkoholio likus nedaug laiko iki tikrinimo. Todėl tikėtina, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, nesitikėdamas, jog jo organizme gali būti toks alkoholio kiekis. Be to, pareiškėjas buvo sustabdytas vykdant prevencinę priemonę, o ne dėl to, kad jis pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykio nesukelta, jokių padarinių nekilo. Įvertinamos ir kitos skunde bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo įtakos pareiškėjo darbinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7-8), taip pat yra ir šios įmonės vadovas, todėl atlieka ir pareigas, susijusias su kita įmonės veikla, dėl ko pats turi išvežti medicinines atliekas į Klaipėdos atliekų aikštelę, esančią Dumpių km. Klaipėdos raj. (b. l. 20-14), o be galimybės ilgą laiką vairuoti transporto priemonę to padaryti negalėtų, dėl ko kentėtų įmonės veikla. Pareiškėjas yra išsituokęs, gyvena vienas, todėl šeimoje kitų vairuojančių asmenų nėra. Jo nepilnamečiai vaikai gyvena Vilniuje (b. l. 9-12), taigi, netekus ilgą laiką vairuoti transporto priemones, bus apribota ir jo galimybė bendrauti su vaikais. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad rūpinasi neįgaliu draugu A. L. (b. l. 16-18), kuris yra jo turimos sodybos, esančios Klaipėdos raj. (duomenys neskelbtini), kaimynas, taigi, dėl jam taikomos poveikio priemonės nukentęs ne tik jo poreikiai rūpintis sodyba, bet ir prižiūrimas neįgalus asmuo. Jokių pareiškėją neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, jis vertinamas kaip rūpestingas tėvas, geras, dėmesingas, kolegiškas ir kompetentingas specialistas (b. l. 25-26). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn patrauktas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą.
Visos šios aplinkybės (atsakomybėn patraukto asmens padarytų KET pažeidimų skaičius, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis, jo atsakomybę lengvinančios ir jį charakterizuojančios aplinkybės, ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad T. M. padarytas paskutinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. T. M. skundo argumentai ir jo paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas.
Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir nedaug leidžiamą ribą viršijantis girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Todėl įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju jos nors ir neeliminuoja T. M. atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą, tačiau leidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, sutrumpinant jos terminą iki 4 mėnesių ir paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. (T. M.) skundą tenkinti.
P. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-04 nutarimą Nr. 30-ANR_N-10906-2024, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, T. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.