- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- A2-1248-413/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, M. F.
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-458-393/2013 dėl proceso atnaujinimo, kuria atmestas pareiškėjos prašymas panaikinti 2007 m. spalio 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007, panaikinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir M. F.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. L. 2006 m. rugpjūčio 4 d. su pareiškimu kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. B. privačios nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė iš viso 6,51 ha dydžio žemės, t.y. 1,25 ha ir 0,45 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,27 ha ir 0,82 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1,16 ha ir 2,56 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007 pareiškėjos prašymą dėl įstatymo nustatyto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo atmetė, o likusioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-111-260/2008) prieš tai minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2012 m. birželio 20 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o atnaujinus procesą - patenkinti jos prašymą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. B. privačios nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė (duomenys neskelbtini) 1,25 ha ir 0,45 ha, (duomenys neskelbtini) 0,27 ha ir 0,82 ha, (duomenys neskelbtini) 1,16 ha (iš viso 6,51 ha) žemės sklypus. Prašydama atnaujinti procesą pareiškėja nurodė aplinkybes, kurios, jos nuomone, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, t.y. 2012 m. kovo 20 d. pareiškėja gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 16 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-515, kuriame nurodyta, jog įgaliotas atkurti nuosavybės teises viešojo administravimo subjektas neinformavo pareiškėjos raštu iki 2003 m. gruodžio 31 d., t. y. iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, apie jos tėvo A. B. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) žemę įrodančių dokumentų nepakankamumą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT), atnaujinus byloje procesą, su pareiškėjos prašymu dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja savo argumentus grindė NŽT 2012 m. kovo 16 d. raštu, tačiau pareiškėjai į jos tokį patį prašymą NŽT jau buvo atsakiusi 2011 m. vasario 2 d. raštu Nr. 1SS –(3.5)-253. Byloje yra pateikti dokumentai, kad pareiškėja prašė nustatyti, ar viešo administravimo subjektas įvykdė pareigą įvertinti pateiktus dokumentus ir pranešti apie jų nepakankamumą, taip pat pareiškėja prašė pateikti NŽT išvadą, ar viešo administravimo subjektas tinkamai informavo ją apie A. B. nuosavybės teisės į žemę įrodančius dokumentus ir, jeigu nebuvo tinkamai informuota apie tai, ar tokių veiksmų neatlikimas (neveikimas) yra teisės į tinkamą informaciją pažeidimas. Taip pat prašė pateikti išvadą, ar tuo atveju, kai nepateikti nuosavybės teises įrodantys dokumentai, viešo administravimo subjektas privalo atitinkamai informuoti pretendentą. Minėtą raštą ir skundą pareiškėja pateikė Vilniaus administraciniam teismui. Šis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su teismo sprendimu, pareiškėja sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. Pažymėjo, kad NŽT 2011 m. vasario 2 d. raštas, dėl ko pareiškėja kreipėsi, liko nepakeistas, nenuginčytas, be to, į pareiškėjos prašymą dėl dokumentų nepakankamumo jau buvo atsakyta.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. A2-82-743/2013, 2 t., b. l. 37–38) pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007 atmetė.
Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį panaikino ir priėmė naują nutartį – procesą civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007 atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir bylą perdavė toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad nagrinėjant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 16 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-515 pateikta informacija, jog viešojo administravimo subjektai (Lazdijų rajono Veisiejų apylinkės agrarinės reformos tarnyba, vėliau – Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius) neinformavo pareiškėjos raštu iki 2003 m. gruodžio 31 d. apie jos tėvo A. B. nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų nepakankamumą, egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau pareiškėjai ji nebuvo žinoma, taip pat pažymėjo, kad ši aplinkybė ginčo nagrinėjimo metu teismo ex officio nebuvo vertinama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos R. L. prašymą dėl 2007 m. spalio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007, panaikinimo atmetė.
Teismas savo nutartį grindė šiais argumentais:
1. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias šio termino praleidimo priežastis, nenurodė jokių aplinkybių, kurios objektyviai kliudė jai laiku kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, t.y. dokumento, patvirtinančio nuosavybės teises gavimo. Pareiškėja jau po 2000 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Centrinio valstybės archyvo rašto pateikimo žemėtvarkos tarnybai buvo informuota, kad jos turimų dokumentų nepakanka A. B. nuosavybės teisėms įrodyti ir kad jai būtina kreiptis į teismą nustatyti šį juridinį faktą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja 2002 m. birželio 18 d. pareiškimu kreipėsi į teismą pagal vieną iš dviejų 1991 m. gruodžio 12 d. savo parašymų atkurti nuosavybės teises į A. B. žemę ir 2002 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad A. B. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 0,227 ha žemės sklypą. Tokiu būdu pareiškėja sugebėjo tinkamai ir laiku gauti nuosavybės teisę į dalį savo tėvo A. B. žemės patvirtinantį dokumentą, tačiau dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo laiku nepadarė to paties dėl kitos, žymiai didesnės, žemės dalies nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento gavimo, nors tą padaryti galėjo pasinaudodama tais pačiais dokumentais ir tokia pačia tvarka. Jau vien tai, kad visiškai identiškomis sąlygomis ir tais pačiais įrodymais pareiškėja sugebėjo gauti nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą dėl vienos A. B. žemės dalies, įgytos tuo pačiu metu ir tokiom pat aplinkybėm, rodo, kad ji turėjo sąlygas ir galimybes laiku, t.y. iki 2003 m. gruodžio 31 d., kreiptis dėl šioje byloje nagrinėjamo juridinio fakto nustatymo. To nedarydama pareiškėja elgėsi nepateisinamai aplaidžiai ir nerūpestingai.
3. Pareiškėjos tvirtinimas, kad tik 2006 m. ji galutinai sužinojo visus faktus apie jos tėvo 6,51 ha žemės įgijimo aplinkybes, todėl anksčiau negalėjo kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, yra neatitinkantis tikrovės, kadangi tiek iš jos 1991 m. gruodžio 12 d. abiejų prašymų atkurti nuosavybę, tiek iš jos paaiškinimų matyti, kad apie A. B. per varžytines pirktą žemę ir jos konkretų plotą (pusė A. M. žemės) pareiškėja žinojo dar 1991 metais prašydama atkurti nuosavybės teises, o visos tikslios žemės įgijimo aplinkybės tapo aiškios nagrinėjant pirmąją civilinę bylą 2002 metų vasarą. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą pareiškėja nuo 2000 m. pabaigos, turėdama iš Centrinio archyvo gautus dokumentus ir žinodama, kad jų nepakanka A. B. nuosavybės teisėms patvirtinti ir būtina nustatyti juridinį faktą teisme, praleido visus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ne kartą prailgintus terminus nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.
4. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad 2012 m. kovo 20 d. jai gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-16 raštą Nr. 1SS-(7.5)-515, paaiškėjo esminė aplinkybė procesui atnaujinti, jog įgaliotas atkurti nuosavybės teises viešojo administravimo subjektas neinformavo pareiškėjos raštu iki 2003-12-31, t.y. iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, apie jos tėvo A. B. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) žemę įrodančių dokumentų nepakankamumą, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi pareiškėja klaidingai nurodo rašto datą ir numerį. Tai patvirtina 2011-02-02 raštas Nr. 1SS-(3.5)-253 ) (civilinė byla Nr. 2-458-393/2013 T. III, b. l. 48-56), todėl nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ir nebuvus žinoma bylos nagrinėjimo metu.
5. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo A. B. turėtą žemę pareiškėja pati kreipėsi į institucijas, įgaliotas nagrinėti šiuos prašymus, pati dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant civilinę byla Nr. 2-161-780/2007 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo, posėdžio metu buvo apžiūrėta nuosavybės teisių atkūrimo byla (civilinė byla Nr. 1-161-780/2007, t. 2, b. l. 111), todėl akivaizdu, kad pareiškėja žinojo apie tai, kad įgaliotas atkurti nuosavybes teises viešojo administravimo subjektas neinformavo jos raštu iki 2003 m. gruodžio 31 d. apie jos tėvo A. B. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) kaimų žemę įrodančių dokumentų nepakankamumą, vadinasi, ši aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir apie tai pareiškėjai buvo žinoma. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja šį patvirtinimą gavo raštu jau po bylos išnagrinėjimo ir kad dėl šio rašto turinio ir tinkamumo ginčus sprendė administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ši aplinkybė pareiškėjai nebuvo žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė (tai konstatuota ir teismo nutartyje), kad terminą pateikti papildomus nuosavybę patvirtinančius dokumentus ji praleido ne todėl, kad nežinojo apie tai, kad jų trūksta, o dėl to, kad esant sunkiai turtinei padėčiai, trūkstant aiškių žinių apie tėvo turėtą nuosavybę, jos bendravimo ypatybes, pareiškėja netvarkė šių dokumentų ir buvo apie juos pamiršusi, juos tvarkyti pradėjo tik paraginta žemėtvarkos darbuotojų 2006 metų vasarą (civilinė byla Nr. 1-161-780/2007, t. 2, b. l. 108), todėl akivaizdu, kad tokio pranešimo raštu iš institucijos, įgaliotos nagrinėti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nebuvimas neįtakojo praleisto termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja R. L. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismas, atnaujinęs civilinį procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, 2013 m. birželio 4 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėja surado ir pateikė teismui įrodymą, patvirtinantį naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę, ir kad tas Įrodymas yra NŽT 2012 m. kovo 16 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-515. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl klaidingai nurodytų pareiškėjos prašyme NŽT rašto datos ir numerio yra nemotyvuota ir nepagrįsta nei faktiniais nei teisiniais argumentais, pirmosios instancijos teismas negali neigti apeliacinės instancijos nutartyje nustatytos aplinkybės (pažeistas CPK 18 str.).
2. Pirmosios instancijos teismas neįvertinęs naujų duomenų turinio tikrumo pareiškėjos pateiktame teismui įrodyme - NŽT 2012 m. kovo 16 d. rašte Nr. lSS-(7.5)-515), neištyręs ir neįvertinęs naujo įrodymo reikšmės visų byloje esančių įrodymų kontekste, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai pritaikė CPK 370 straipsnio 4 dalį ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
3. Teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pažodžiui išdėstė motyvus ir argumentus praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimu, paimtus iš užbaigtos 2007 m. spalio 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-161-780/2007 sprendimo motyvuojamosios dalies, tuo pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas turi patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Teismas išnagrinėjęs atnaujintą bylą dėl užbaigtoje byloje nagrinėtų aplinkybių, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalį, dėl ko priėmė nepagristą ir neteisėtą sprendimą.
4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo. Nutartyje nenurodyti nei teisiniai argumentai, nei motyvai, kuriais remdamasis teismas konstatuotų įrodytus tam tikrus faktus. Tuo teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, nes iš teismo sprendime esančių argumentų negalima padaryti logiškos išvados, kodėl teismas taip nusprendė.
5. Teismas nepagrįstai ginčo santykį dėl termino praleidimo nuosavybės atkūrimo procese kvalifikavo kaip civilinį, todėl nenustatė bylai teisiškai reikšmingų įrodinėtinų aplinkybių (faktų): nagrinėjo pilietės elgesį, bet nenagrinėjo viešojo administravimo subjekto elgesio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Lazdijų rajono apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, t.y. 2012 m. kovo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. lSS-(7.5)-515, negali įtakoti praleisto termino atnaujinimo instituto, nes terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių, tokių kaip pareiškėjos sunki turtinė padėtis, uždaras bendravimo būdas, užmaršumas ir pan., be to, pareiškėja žinojo apie tai, kad viešo administravimo subjektas, įgaliotas atkurti nuosavybės teises iki 2013 m. gruodžio 31d., pareiškėjos neinformavo apie dokumentų nepakankamumą.
2. Į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų galėjo kreiptis ne tik institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, bet ir pats pretendentas. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja tą ir padarė, t. y. su 1991-12-30, 1992-06-09 ir 2000-08-03 prašymais kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kuris atsakė, kad duomenų apie A. B. nuosavybės teise valdytą 6,51 žemės sklypą nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta.
3. Pareiškėja buvo gerai informuota apie nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir aktyviai joje dalyvavo, žinojo, kokius dokumentus būtina pateikti siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę, kurią valdė A. B.. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-08-31 raštas Nr. T-391I-B, kurio parengimo pagrindas buvo pakartotinis pareiškėjos 2000-08-23 kreipimasis dėl informacijos apie tėvo A. B. nuosavybės teise valdytą žemę pateikimo, buvo išsiųstas ne tik Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriui Veisiejų seniūnijoje, bet ir pareiškėjai. Pateikdamas archyvinius dokumentus, susijusius su 0,227 ha žemės sklypu, archyvas informavo, kad daugiau žinių apie A. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje turėtą žemę, trobesius ir žinių apie jų įgijimą iš A. M. nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta. Pareiškėja žinojo ir apie tai, kad neišlikus dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, reikia kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso tvarka. Nepaisant to, nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų iki 2003 m. gruodžio 31 d. pareiškėja nepateikė. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. B. privačios nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 6,51 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi tik 2006 m. rugpjūčio 4 d.
4. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliantės prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė) apeliaciniame skunde prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių tokio prašymo motyvų nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės yra aiškios, pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl tenkinti apeliantės prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, o apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Dėl proceso atnaujinimo jaujai paaiškėjus esminėms byloms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėja įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėja suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).
Bylos duomenimis, pareiškėja 1991 m. gruodžio 12 d. pateikė Lazdijų r., Veisiejų apylinkės agrarinės reformos tarnybai du prašymus, kuriais prašė atkurti nuosavybės teises į pusę A. M. žemės, kuri per varžytines priteista A. B. (pareiškėjos tėvui), ir 0,227 ha A. B. arba A. B. žemės (duomenys neskelbtini), kuri per varžytines buvo priteista A. B.. 1994 m. birželio 1 d. raštu Lietuvos Centrinis valstybės archyvas informavo pareiškėją, kad dokumentų apie jos tėvų turėtą žemę bei jos pirkimą iš A. M. per varžytines nėra (bylos Nr. 2-458-393/2013, t. 1, b. l. 44). 2000 m. rugpjūčio 31 d. raštu Lietuvos Centrinis valstybės archyvas pakartotinai informavo pareiškėją, kad dokumentų apie jos tėvų turėtą žemę bei jos pirkimą iš A. M. nėra (bylos Nr. 2-458-393/2013, t. 1, b. l. 11-15). Pareiškėja 2002 m. birželio 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 0,227 ha žemės sklypą ir 2002 m. rugpjūčio 1 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu toks juridinis faktas buvo nustatytas (civilinė byla Nr. 2-468-02/2002).
Pareiškėja 2012 m. kovo 20 d. gavo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 16 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-515, kuriame nurodyta, jog įgaliotas atkurti nuosavybės teises viešojo administravimo subjektas iki 2003 m. gruodžio 31 d. (t. y. iki įstatymo nustatyto termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti pabaigos) neinformavo pareiškėjos apie jos tėvo A. B. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) kaimų žemę įrodančių dokumentų nepakankamumą. Anot pareiškėjos, tik gavus iš suinteresuoto asmens nurodytą informaciją ji suprato apie savo teisės pažeidimą, viešojo administravimo subjektas (žemėtvarkos tarnyba) neatliko jam teisės aktais numatytos pareigos informuoti asmenis, pretenduojančius į nuosavybės teisių atkūrimą, apie dokumentų (nagrinėjamu atveju teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo) nepakankamumą, dėl ko buvo pažeista pareiškėjos subjektinė teisė į nuosavybės atkūrimą. Kadangi ši aplinkybė (2012 m. kovo 16 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-515 nurodyta informacija) bylos dėl juridinio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo nagrinėjimo metu pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, apeliantės nuomone, teismas turėjo pagrįstą pagrindą atnaujinus byloje procesą panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007, kuria pareiškėjos prašymas dėl įstatymo nustatyto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo buvo atmestas, o likusioje dalyje civilinė byla nutraukta, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą patenkinti pilna apimtimi.
Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, įsiteisėjusia teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007 yra konstatuota ir pareiškėjos nenuginčyta aplinkybė, kad įstatymu nustatyto termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti praleidimo priežastis lėmė subjektyvios ir nuo pareiškėjos valios didžiąja dalimi priklausiusios aplinkybės (didelis nerūpestingumas). Antra, faktinė aplinkybė, kad pareiškėjai trūksta nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir tokių trūkumų pašalinimo tvarka apeliantei buvo (turėjo būti) žinoma dar iki įstatyminio termino pabaigos (2013 m. gruodžio 31 d.), gavus rašytinius duomenis iš archyvų ir kreipusis pareiškėjai į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalį žemės. Trečia, suinteresuoto asmens (žemėtvarkos tarnybos) veiksmai (neveikimas) nebuvo pagrindine priežastimi, dėl ko pareiškėja negalėjo įstatymo nustatytu terminu tinkamai realizuoti savo teisių, kadangi, kaip jau minėta, dokumentų pateikimo tvarka pareiškėjai buvo žinoma. Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad apie dokumentų, reikalingų nuosavybės atkūrimui, trūkumą ir teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nepriklausomai nuo suinteresuoto asmens veiksmų (neveikimo), kiek tai liečia informacijos pateikimą, pareiškėjai buvo žinoma dar iki 2012 m. kovo 16 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-515 pateikimo dienos, taigi ir bylos nagrinėjimo dėl termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo metu, dėl ko konstatuotina, kad 2012 m. kovo 16 d. rašte suinteresuoto asmens nurodyta informacija nėra esminė ir negalėjo įtakoti teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Nagrinėjamu atveju naujos, turinčios reikšmę teismo sprendimo teisėtumui, aplinkybės nebuvo nustatytos. Todėl nenustačius juridinių faktų visumos, sudarančios pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymą atmetė (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėja nurodo klaidingai 2012 m. kovo 16 d. rašto datą ir numerį, nėra pakankamai išsamūs ir aiškūs, tačiau vien formalus pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisingą nutartį (CPK 328 straipsnis).
Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų apie viešosios ir privatinės teisės santykį ir teismų kompetenciją nagrinėti tokio pobūdžio bylas galima spręsti, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, tačiau su tokiu argumentu sutikti negalima, kadangi šios bylos teismingumas buvo nustatytas Specialios teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 28 d. nutartimi (t. 3, b. l. 83-84).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir nesudaro savarankiško pagrindo teismo sprendimui (nutarčiai) panaikinti.
Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.