- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-111-260/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Neringa Venckienė, Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Alytaus apskrities viršininko administracijos, A.
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai R. L. , suinteresuoto asmens Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovams Odetai Gruodienei ir Juozui Vabuolui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-161-780/2007 pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai ir A. B. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. L. 2006 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimu (b.l. 3-10, t. 1) ir 2006 m. spalio 25 d. pareiškimo papildymu ( b.l.68-71, t. 1 ) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 6,51 ha žemės sklypus Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime – 1,25 ha ir 0,45 ha; (duomenys neskelbtini) kaime – 0,27 ha ir 0,82 ha; (duomenys neskelbtini) kaime – 1,16 ha ir 2,56 ha, taip pat atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas A. B. 1937 m. iš varžytynių įsigijo pareiškėjos seneliui A. M. priklausiusius žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurių plotas- 6,51 ha, pasistatė ten namą ir valdė iki nacionalizacijos 1940 metais. 1991 m. gruodžio 12 d. pareiškėja žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises, tačiau paaiškėjo, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai neišliko. Išsiaiškinusi, kad išliko leidimas statyti namą nurodytuose žemės sklypuose bei su šiuo leidimu susiję archyvo dokumentai, radusi turto valdymo faktą galinčius patvirtinti liudytojus, pareiškėja nusprendė teismine tvarka tęsti su nuosavybės atkūrimu susijusias procedūras. Kitų pretendentų atkurti nuosavybę į nurodytus žemės sklypus nėra, todėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas leistų pareiškėjai tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Kadangi teisės aktuose nustatytas nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas pasibaigė 2003 m. gruodžio 31 d., pareiškėja kartu nurodė, kad terminas dokumentams pateikti buvo praleistas dėl svarbių nuo pareiškėjos nepriklausiusių priežasčių, t.y., pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės jai nebuvo žinomos, pareiškėjos tėvai jau buvo mirę, todėl buvo sunku šias aplinkybes išsiaiškinti, pareiškėjos finansinė padėtis buvo sunki, todėl ji neturėjo galimybės inicijuoti teisminius procesus, be to, ir teisinė bazė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo Lietuvoje nebuvo pakankama. Anot pareiškėjos, šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas praleistam terminui atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 30 d. nutartimi (b.l. 114-118, t. 2) atmetė pareiškėjos pareiškimą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, likusioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad terminas nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti nustatytas siekiant užtikrinti teisingą ir greitą nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimą bei visuomeninių santykių stabilumą ir jo praleidimas gali būti pateisinamas tik itin svarbiomis priežastimis. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias šio termino praleidimo priežastis, nenurodė jokių aplinkybių, kurios objektyviai kliudė jai laiku kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, t.y. dokumento, patvirtinančio nuosavybės teises, gavimo. Pareiškėja tinkamai ir laiku kreipėsi į teismą dėl kito žemės sklypo valdymo fakto nustatymo ir laiku susitvarkė nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus, todėl delsimas atlikti tuos pačius veiksmus analogiškoje situacijoje vertintinas kaip pareiškėjos nerūpestingumas ir aplaidumas. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad vienas iš liudytojų, kurio parodymais remiasi pareiškėja, dalyvavo civiliniame procese, kuomet 2002 m. rugpjūčio 1 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjos tėvas A. B. iki nacionalizacijos valdė (duomenys neskelbtini) esantį 0,227 ha žemės sklypą, o pareiškėjos argumentai, kad ji praleido teisės aktuose nustatytus terminus dėl sunkios materialinės padėties, faktų nežinojimo, uždaro būdo, nenoro bendrauti su žmonėmis ir teisinių žinių trūkumo nelaikytinos svarbiomis priežastimis. Juolab, kad iš pareiškėjos 1991 m. gruodžio 12 d. prašymų atkurti nuosavybę bei pačios pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad apie A. B. per varžytynes pirktą žemę ir jos konkretų plotą pareiškėja žinojo dar 1991 m., tikslios žemės įsigijimo aplinkybės tapo aiškios nagrinėjant pirmąją civilinę bylą 2002 m. vasarą, o iš Centrinio archyvo 20 00 m. pabaigoje jos gautų dokumentų akivaizdžiai nepakako nuosavybės teisėms atkurti. Be to, pareiškėjos išsilavinimas ir užimamos pareigos leidžia daryti išvadą, kad jos turimos teisinės žinios yra didesnės už vidutinio protingo žmogaus. Teismas konstatavo, kad jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie terminus savo teisėms įgyvendinti, nereaguoja ir per nustatytus terminus savo teisių neįgyvendina nors gali tą padaryti, kita civilinio teisinio santykio šalis, šiuo atveju valstybė, vykdanti nuosavybės grąžinimą, turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako įgyvendinti savo teises. Atmetęs prašymą atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą teismas įvertino kaip nesukeliantį pareiškėjai teisinių pasekmių, dėl to nenagrinėtiną teisme ir bylą šioje dalyje nutraukė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 129-134, t. 2) pareiškėja R. L. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti, įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinti ir bylą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo išnagrinėti iš esmės. Apeliantė vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Pareiškėja nurodo, kad su žemės sklypais, kurių valdymo faktą ji prašo nustatyti, susijusios aplinkybės jai tapo žinomos tik 2006 m. Skirtingai nei ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjai pavyko įrodyti juridinę reikšmę turintį 0,227 ha žemės sklypo valdymo faktą, nagrinėjamu atveju ji neturėjo jokių oficialių duomenų ir informacijos dėl jos tėvo nuosavybės teise valdytos žemės. Delsimą sąlygojo ir tai, jog pradiniame 1991 m. gruodžio 12 d. prašyme pareiškėjai nurodžius, kad nuosavybės teisę ji siekia atkurti ne į savo tėvo A. B. , o į senelio A. M. valdytą žemę, prašymas buvo ir yra formaliai vertinamas kaip turintis formos trūkumų. Pareiškėjos teigimu, jos elgesio negalima vertinti kaip nerūpestingumo ar aplaidumo, kadangi ji nuolat domėjosi esama situacija, veikė sąžiningai ir adekvačiai susiklėsčiusiai situacijai. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/1999 yra nurodęs, kad siekis kuo greičiau užbaigti žemės reformą ir užtikrinti santykių, susijusių su žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, stabilumą turi būti derinamas su realia galimybe buvusiems savininkams ar jų teisių perėmėjams įgyvendinti teisę į nuosavybės atkūrimą, pastarajam tikslui suteikiant prioritetą situacijose, kai nuosavybės teisė į žemę niekam neatkurta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 139, t. 2 ) suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija teismo prašo pareiškėjos atskirtąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad pareiškėjai apie jos tėvo A. B. įgytą varžytinėse žemę buvo žinoma dar 1991 metais, todėl iki 2003 m. gruodžio 31 d. ji turėjo pakankamai laiko savo teisėms įgyvendinti.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pareiškėja prašė jos atskirąjį skundą patenkinti, įstatymo nustatytą terminą dokumentams pateikti atnaujinti ir bylą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo išnagrinėti iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 6,51 ha žemės sklypus Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime – 1,25 ha ir 0,45 ha; (duomenys neskelbtini) kaime – 0,27 ha ir 0,82 ha; (duomenys neskelbtini) kaime – 1,16 ha ir 2,56 ha, o suinteresuoto asmens atstovai – atskirąjį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą laikydama apeliaciniu skundu ir neperžengdama šio skundo ribų, absoliučių Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 320 str.).
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jog ji terminą reikalingiems nuosavybės teisių atkūrimui dokumentams pateikti praleido be svarbių priežasčių, nes ji tik 2006 metais sužinojo apie jos tėvo A. B. nuosavybės teise valdytą 6,51 ha žemės, o tuo metu visi terminai pateikti dokumentams jau buvo pasibaigę. Pareiškėja nurodo, kad ji apie aukščiau paminėtą aplinkybę sužinojo 2006 metais gavusi iš Lietuvos centrinio archyvo atsakymą su ištrauka iš „Vyriausybės žinių“ apie A. M. žemės varžytines.
Teisėjų kolegija atmeta tokį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Pareiškėja dar 1991 m. gruodžio 12 d. rašytame prašyme (b.l. 22, t. 1) nurodė, kad 1936-1937 metais pusę A. M. žemės buvo varžytinėse įgijęs jos tėvas A. B. . Todėl tikėti pareiškėjos teiginiais, kad ji tik 2006 metais sužinojo apie jos tėvo A. B. nuosavybės teise valdytą 6,51 ha žemės, negalima. Taip vertinti leidžia dar ir tas faktas, jog pareiškėja iš Lietuvos centrinio archyvo atsakymą (b.l. 53, t. 1 ) su ištrauka iš „Valstybės žinių“ apie A. M. žemės varžytines gavo ne anksčiau kaip 2006 m. rugsėjo 20 d. ( rašto - atsakymo pareiškėjai išsiuntimo data ). Tačiau teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ji pateikė dar 2006 m. rugpjūčio 4 d.( b.l. 3-10, t. 1), t.y. iki , kaip teigia pati pareiškėja, ji sužinojo apie varžytinėse jos tėvo įgytą žemę.
Apeliantė savo atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nebuvo pakankamai atidi. Tačiau , teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytos nurodytos išvados yra tikrai pagrįstos. Pareiškėja nesutikimą su teismo padarytomis išvadomis motyvuoja vėl gi nežinojimu apie jos tėvo valdytos žemės įgijimo pagrindą, t.y. varžytines. Tačiau, kaip jau paminėta aukščiau, teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos teiginiai, jog ji tik 2006 metais sužinojusi apie tėvo žemės įgijimą varžytinėse, yra nepagrįsti. Todėl pripažinti, jog aptariamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdama į aukščiau paminėtus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių svarbias termino dokumentams pateikti praleidimo priežastis.
Nenustačius, kad pareiškėja dėl svarbios priežasties praleido terminą nuosavybės teises į jos tėvo turėtą žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti terminą tokiems dokumentams pateikti. Atmetęs šį ieškovės reikalavimą, teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes tokio fakto nustatymas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegijos nuomone, Lazdijų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs šią bylą, turėjo priimti ne nutartį, o sprendimą, nes bylą išnagrinėjo iš esmės. Tačiau klaidingas teismo priimto procesinio dokumento nurodymas, kada pati byla išspręsta iš esmės teisingai, negali būti laikomas tokiu procesinės teisės pažeidimu, dėl kurio CPK 329 str. 1 d. numatytu atveju būtų galima naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Remdamasis išdėstytu teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėjos atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.Ši nutartis iš esmės laikytina sprendimu ir nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutar i a:
Atskirąjį skundą atmesti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.