Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. V. ir L. K. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo U. D., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Atsakovas Ž. M. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu apeliacinis skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

11. Atsakovas, teikdamas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jo nemotyvavo, nenurodė argumentų, dėl kurių apeliacinės instancijos teisme būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Susipažinus su atsakovo apeliaciniu skundu nustatyta, kad nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teisme nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta, tačiau apeliaciniame skunde detaliai išdėstyti atsakovo nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai ir argumentai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką, į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, įvertinusi apeliacinio skundo argumentų detalumą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, nepažeidžiant šalių teisių ir užtikrinant civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, dėl to atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

13. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikta Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-15235-867/2018, jau buvo pateikta šioje civilinėje byloje ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį. Kadangi šis įrodymas yra byloje, jo pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra perteklinis. Apeliantas nenurodė motyvų, kodėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8856-1071/2018, negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme. Be to, nurodyta teismo nutartis yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Prireikus teismas gali vadovautis nurodytais duomenimis iš vieningos teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepriima nurodytų atsakovo pateiktų teismų procesinių sprendimų (CPK 314 straipsnis).

15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikiama 2021 m. spalio 22 d. Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartimi grindžia apeliacinio skundo argumentus, jog teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta, metu atliko visuomenei naudingos veiklos darbus. Atsižvelgiant į apelianto nurodomus motyvus pripažintina, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, dėl to jis pridėtinas prie bylos.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

16. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus, jog byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui. Apelianto teigimu, tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal CPK 327 straipsnio l dalies l punktą.

17. CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. CPK 329 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu taip pat yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą galima konstatuoti tik nustačius visas jo taikymo sąlygas: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe.

18. Remiantis CPK 133 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). CPK 118 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. CPK 118 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.

19. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie iškeltą civilinę bylą – ieškinio nuorašas ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteikti asmeniškai 2021 m. rugpjūčio 23 d. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir atsakovo atstovės 2021 m. rugpjūčio 31 d. byloje pateikto prašymo nustatyta, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokatės. Atsakovas nebuvo raštu teismui nurodęs, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pats.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad tenkinus atsakovo atstovės prašymą buvo atšauktas byloje 2021 m. spalio 21 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis ir 2021 m. spalio 20 d. teismo pranešimu byloje dalyvaujantys asmenys informuoti apie paskirtas kitas posėdžių datas – 2021 m. lapkričio 16 d. 09.30 val., 2021 m. lapkričio 29 d. 10.00 val. ir 2021 m. gruodžio 10 d. 09.00 val. Nurodytas teismo pranešimas išsiųstas, be kita ko, tiek atsakovą atstovaujančiai advokatei, tiek Ž. M., kaip trečiojo asmens U. D. atstovui pagal įstatymą. Nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje dalyvavo atsakovą atstovaujanti advokatė. Nurodytame posėdyje atsakovo prašymu dėl jo ligos bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir atsakovui buvo nustatytas įpareigojimas pateikti dokumentus, įrodančius ligą, dėl kurios negalėjo dalyvauti posėdyje, taip pat atsakovui išaiškinta, jog neatvykus į kitą posėdį dėl ligos byla bus nagrinėjama, kadangi atsakovas turi atstovą, be to, iš anksto suderinta kito teismo posėdžio data – 2021 m. lapkričio 29 d., tad atsakovo atstovė apie kitą teismo posėdį informuota tinkamai. Taip pat byloje nustatyta, kad nepavykus įteikti procesinių dokumentų Ž. M., kaip nepilnamečio trečiojo asmens U. D. atstovui pagal įstatymą, (išsiųsti procesiniai dokumentai buvo grąžinti jų neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo laikotarpį) Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties pagrindu, įvertinus, kad Ž. M. apie bylos nagrinėjimą yra žinoma, ir siekiant, kad nebūtų užvilkintas civilinės bylos nagrinėjimas, procesiniai dokumentai, tarp jų – teismo pranešimas ir teismo šaukimas į 2021 m. lapkričio 16 d. 09.30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, o vėliau – ir į 2021 m. lapkričio 29 d. 10.00 val. paskirtą teismo posėdį, nepilnamečio trečiojo asmens U. D. atstovui pagal įstatymą Ž. M. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Įvertinus anksčiau nurodytus bylos duomenis nustatyta, kad atsakovui ir trečiojo asmens U. D. atstovui pagal įstatymą Ž. M. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

21. Apeliantas nurodo, kad prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir jis neturėjo teisės pasisakyti ir būti išklausytas. Nors apeliantas nurodo, kad teismui paskyrus trečią teismo posėdį apie jo datą ir laiką atsakovui tapo žinoma tik 10 minučių iki teismo posėdžio pradžios, tačiau, kaip nustatyta anksčiau, apie 2021 m. lapkričio 29 d. paskirtą teismo posėdį atsakovą atstovaujanti advokatė buvo informuota tinkamai. Atsakovo atstovė 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovą apie teismo posėdį buvo informavusi telefonu. Reikšminga ir anksčiau nustatyta aplinkybė, kad kitų teismo posėdžių datos ir laikas (tarp jų – 2021 m. lapkričio 29 d. 10.00 val.), buvo numatyti iš anksto ir apie tai buvo informuoti byloje dalyvaujantys asmenys (tarp jų – tiek atsakovo atstovė, tiek ir pats atsakovas Ž. M., kaip trečiojo asmens U. D. atstovas pagal įstatymą). Šiuo aspektu svarbu įvertinti ir tai, kad ankstesni teismo posėdžiai neįvyko atsakovui pateikus prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, dėl to atsakovas turėjo procesinę pareigą domėtis bylos nagrinėjimo eiga ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Be to, iš apeliaciniame skunde atsakovo nurodytų aplinkybių ir 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad prieš teismo posėdį su atsakovu buvo susisiekta telefonu, tačiau atsakovas atvykti atsisakė, nurodydamas, kad dirba, ir pageidavimo atvykti į numatytą teismo posėdį neišreiškė.

22. Nustatyta, kad civilinė byla išnagrinėta 2021 m. lapkričio 29 d. vykusiame teismo posėdyje, jame dalyvavo atsakovą atstovaujanti advokatė. Pažymėtina, kad remiantis CPK 51 straipsnio 2 dalimi, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Atsakovo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu. Apelianto motyvai, kad advokatei nustatyti tam tikri ribojimai veikti atstovaujamojo vardu ir, atsakovui pačiam dalyvaujant teismo posėdyje, jis su ieškovėmis galbūt galėjo susitarti ir kitaip baigti ginčo bylą, vertintini kaip deklaratyvūs. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu ėmėsi kokių nors veiksmų, aktyviai siekdamas su ieškovėmis susitarti ir baigti bylą taikiai. Pažymėtina, kad šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 140 straipsnio 3 dalis, CPK 595 straipsnis).

24. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl atsakovo prašymas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio l dalies l punkto pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl iškeldinimo

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Reikšdamas tokį reikalavimą ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, daro išvadą, kad apeliantas, teigdamas, jog ieškovių teisės nėra pažeistos, nepagrįstai akcentuoja ieškovių nuosavybės teisių į ginčo butą įregistravimo viešajame registre momentą, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas tik patvirtina teisių į palikimą įgijimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant paveldėjimo teisės liudijimo teisinę reikšmę, išaiškinta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑240/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3-304-686/2017).

29. Apeliantas akcentuoja, kad tik 2020 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo tą pačią dieną priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1364-513/2020, kuriuo iš dalies panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2‑8856-1071/2018 ir dėl panaikintos dalies priimtas naujas sprendimas. Minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu, be kita ko, netenkintas G. D. (dabartinis vardas ir pavardė – Ž. M.) pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o pagal L. K. priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. D., gimusi (duomenys neskelbtini), po vyro S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. balandžio 6 d. bendrąjį sutuoktinių testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, tai yra priėmė kaip palikimą S. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 68/3167 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priimtą palikimą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Iš nagrinėjamoje byloje apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino bylos duomenis apie tarp šalių buvusį nurodytą civilinį ginčą ir jo pobūdį, įvertino aplinkybes, kad paveldėjimo byla buvo sustabdyta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas laiku iš esmės dėl atsakovo inicijuoto teisminio ginčo vengiant vykdyti tėvų testamentą. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija.

30. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad vien aplinkybė, jog ieškovės tik 2021 m. gegužės 3 d. viešajame registre įregistravo savo nuosavybės teises į ginčo butą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas nepažeidžia ieškovių, kaip ginčo buto savininkių, teisių. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad civilinėje byloje Nr. e2‑7077-1025/2019, iškeltoje pagal ieškovių L. K. ir R. V. ieškinį atsakovui G. D. (dabartinis vardas ir pavardė – Ž. M.) dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pateikto 2018 m. birželio 6 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės liudijimo Nr. 222 duomenimis L. K. ir R. V. priėmė palikimą po motinos mirties. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai nustatė, kad nuosavybės teisę į ginčo turtą ieškovės įgijo po motinos mirties išreiškusios valią priimti palikimą (2018 m. birželio 6 d.), ir ši teisė joms priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas vėliau.

31. Bylos duomenimis, atsakovas faktiškai neatlygintinai naudojasi ieškovėms nuosavybės teise priklausančiu ginčo butu. Nors apeliantas nurodo, kad ginčo bute su sūnumi ir savo tėvais gyveno nuo 2010 m., o kadangi po tėvų mirties ieškovės nesiuntė atsakovui jokių pasiūlymų nuomotis butą, atsakovo teigimu, jis ir toliau gyveno bute panaudos santykių pagrindu, tačiau byloje nėra duomenų, jog po šalių motinos mirties ieškovės, kaip butą paveldėjusios įpėdinės, išreiškė valią ir suteikė teisę atsakovui panaudos sutarties pagrindu gyventi joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovas neįrodė, kad turi teisinį pagrindą naudotis ginčo butu (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte atsakovas gyvena be teisinio pagrindo, pagrįstai konstatavo ieškovių, kaip ginčo turto savininkių, nuosavybės teisių pažeidimą ir pagrįstai konstatavo pagrindą iškeldinti atsakovą iš ginčo buto su visu jam priklausančiu turtu (CK 4.37, 4.98 straipsniai).

32. Apeliantas pažymi, kad prašė teismo, jog su nepilnamečiu sūnumi nebūtų iškeldintas iki vaiko mokslo metų pabaigos, bet teismas tokius atsakovo prašymus atmetė. Apeliantas dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jog atsakovas nepagrindė nei prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nei tam reikalingo termino, pažymi, kad neturėjo teisės išreikšti/išsakyti savo nuomonę dalyvaudamas teismo posėdyje. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus nustatyta, kad atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog jo sūnus lanko mokyklą, kuri yra šalia dabartinės gyvenamosios vietos, todėl jo iškeldinimas mokslo metams nepasibaigus pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo motyvus ištyrė ir įvertino kartu su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis bei atmetė motyvuotai, pripažindamas, kad atsakovas, pasirinkdamas naują gyvenamąją vietą turi galimybę užtikrinti nepilnamečiui vaikui galimybę tęsti ugdymo procesą toje pačioje mokymosi įstaigoje, o pareiga susirasti kitą būstą atsakovui atsirado pasikeitus buto savininkams, kurių valia iškeldinti bute gyvenančius asmenis atsakovui buvo žinoma dar iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

33. Nustatyta, kad apeliaciniame skunde atsakovo nurodomos aplinkybės apie nepilnamečio vaiko motinos teiktino išlaikymo dydį, nepilnamečio vaiko būrelių lankymą, tai, kad atsakovas niekur nedirba, taip pat duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas yra užfiksuoti byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose ­– Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2SP-15235-867/2018, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 4 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte ir Vaiko nuomonės išklausymo akte bei 2021 m. spalio 12 d. išvadoje dėl nepilnamečio U. D.. Nenustatyta pagrindo padaryti išvadą, kad šie apelianto nurodomi duomenys nebuvo įvertinti priimant skundžiamą teismo sprendimą. Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 4 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto turinio nustatyta, kad atsakovas nurodė, jog supranta ir suvokia, kad jei sprendimas bus jam nepalankus, tuomet galės ir privalės pasirūpinti sūnumi ir kita gyvenamąją vieta. Byloje išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje dėl nepilnamečio U. D. pažymėta, kad neturima duomenų, jog atsakovui yra reikalinga pagalba užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, bei nurodyta, kad atsakovas gali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku ir yra pajėgus savarankiškai užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui, todėl iškeldinimas iš ginčo būsto neprieštarauja atsakovo nepilnamečio vaiko interesams. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvus, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus dėl atsakovo iškeldinimo, neįvertino atsakovo nepilnamečio vaiko interesų aspekto.

34. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl atsakovo iškeldinimo, tačiau nepagrįstai nepasisakė dėl kartu su atsakovu gyvenančio nepilnamečio atsakovo sūnaus trečiojo asmens U. D. iškeldinimo. Apelianto teigimu, nepilnametis vaikas negali gyventi vienas be suaugusiojo. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškė reikalavimą dėl atsakovo Ž. M. iškeldinimo iš ginčo buto su visu jam priklausančiu turtu, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl kitų asmenų iškeldinimo teismo sprendime nepasisakė. Antra, pažymėtina, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi pareigą prižiūrėti ir išlaikyti savo vaikus (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 2.14 straipsnio l dalimi, nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų (CK 2.14 straipsnio 2 dalis). Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP‑15235-867/2018 patvirtinta taikos sutartimi nepilnamečio U. D. gyvenamoji vieta tėvų sutarimu nustatyta su tėvu Ž. M. (buvęs vardas ir pavardė – G. D.) jo gyvenamojoje vietoje. Taigi iškeldinus atsakovą iš ginčo buto ir tuo pagrindu pasikeitus atsakovo gyvenamajai vietai tuo pačiu keičiasi ir atsakovo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kuri yra nustatyta su atsakovu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į aplinkybę, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu (tėvu), ir jis yra atsakingas už vaiko priežiūrą ir gyvenamosios vietos užtikrinimą, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad iškeldinus atsakovą nepilnametis vaikas atskiriamas nuo atsakovo, kaip atstovo pagal įstatymą.

Dėl nuostolių atlyginimo

35. Apeliantas nurodo, kad atsakovo ir ieškovių nesiejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai, dėl to nėra teisinio pagrindo apskaičiuoti atsakovui buto nuomos mokestį ir jį priteisti. Apelianto teigimu, ieškovės nesiūlė atsakovui nuomotis butą, nepateikė jokios buto nuomos kainos, todėl, apelianto vertinimu, jis ginčo bute gyveno panaudos santykių pagrindu ir neprivalėjo mokėti nuomos mokesčių.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovių teisė į nuosavybę buvo pažeidžiama nuo atsakovui pareikšto reikalavimo jam su kartu gyvenančiais asmenimis išsikelti iš ginčo turto neįvykdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 20 d. Kaip nustatyta anksčiau, tarp šalių nebuvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Ieškovės 2019 m. kovo 4 d. registruota pašto siunta atsakovui išsiųstu pranešimu aiškiai išreiškė savo valią, kad atsakovas išsikeltų iš ginčo buto. Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 4 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenų matyti, kad atsakovas nurodė, jog iš ginčo objekto neišsikelia dėl šalių finansinių nesutarimų. Atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas žinojo ir suprato, jog nuo 2019 m. kovo 20 d. jis turi išsikelti iš ginčo turto. Atsakovas neatlygintinai gyvena ieškovėms priklausančiame bute be teisinio pagrindo. Nors apeliantas nurodo, kad viena iš ieškovių sutiktų neprašyti nuomos mokesčio ir pati eitų gyventi į ginčo butą, o tokiu atveju, apelianto teigimu, buto nebūtų galima išnuomoti, tačiau byloje ieškovė R. V. neatsisakė reikalavimo dėl negautų pajamų, ieškinio reikalavimus palaikė. Apelianto nurodyti argumentai nepaneigia aplinkybės, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovės negali laisvai naudotis ir disponuoti joms priklausančiu turtu.

37. CK 6.249 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl pagrįstai nustatė, kad atsakovui be teisinio pagrindo naudojantis ieškovėms priklausančiu nekilnojamuoju turtu atsakovas tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas ir tai pripažintina ieškovių patirtais nuostoliais.

38. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Nors šalių sutartiniai nuomos santykiai nesiejo, tačiau nustatydamas ieškovėms atlygintinų nuostolių dydį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovių nuosavybės teisės buvo apribotos dėl atsakovo veiksmų neteisėtai naudojantis ginčo turtu ir jam tokiu būdu gaunant naudos sutaupant, pagrįstai rėmėsi kriterijais, taikomais nustatant rinkos nuomos kainas, ir vertino tokio pobūdžio šalių pateiktus rašytinius įrodymus. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovėms iš atsakovo nuostolių atlyginimą už naudojimąsi ieškovėms nuosavybės teise priklausančiu turtu. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nustatyto konkretaus šių nuostolių dydžio neginčija, todėl dėl to plačiau nepasisakytina.

39. Apeliantas taip pat nurodo, kad nesutinka su ieškovių pareikštais reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo už buto komunalinius patarnavimus DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Klaipėdos energija“, kuriuos pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies. Apeliantas akcentuoja, kad ieškovės ginčo buto savininkėmis tapo ir tai prieš trečiuosius asmenis išviešino nuo 2021 m. gegužės 3 d., todėl iki šios dienos nėra teisinio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepergrįsti.

40. Kaip nustatyta anksčiau, nepriklausomai nuo to, kada ieškovės, kaip įpėdinės, gavo paveldėjimo teisės liudijimą, nuosavybės teisę į paveldėtą turtą jos įgijo palikimo priėmimu ir jis priklauso įpėdinėms nuo palikimo atsiradimo momento. Apeliantas akcentuoja, kad prieš trečiuosius asmenis ieškovių nuosavybės teisė išviešinta tik 2021 m. gegužės 3 d., t. y. įregistravus ieškovių nuosavybės teisę į ginčo butą. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad iš civilinėje byloje Nr. e2A-1364-513/2020 priimto Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo matyti, jog 2016 m. balandžio 6 d. bendrajame sutuoktinių testamente Nr. (duomenys neskelbtini) įpėdinėmis paveldėti ginčo butą po abiejų sutuoktinių mirties buvo paskirtos L. K. ir R. V., o minėtoje byloje atsakovas pripažino, jog jam buvo žinomas testamento turinys. Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Ž. M. bet kokiais būdais siekė pakeisti tėvų valią. Šie duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovui buvo žinoma, jog po motinos mirties ieškovės yra įpėdinės paveldėti ginčo butą. Kadangi po motinos mirties (duomenys neskelbtini) atsakovas be teisinio pagrindo faktiškai liko ginčo bute gyventi, iš jo neišsikėlė, tačiau ir nemokėjo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų mokesčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. liepos 1 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusį įsiskolinimą pripažino ieškovių nuostoliais ir pagrįstai atitinkamomis dalimis ieškovėms priteisė iš atsakovo.

41. Apeliantas taip pat nurodo, kad nėra aišku, nuo kokios datos yra skaičiuojama skola AB „Klaipėdos energija“. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovo įsiskolinimas AB „Klaipėdos energija“ už ginčo turtą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 403,79 Eur, rėmėsi byloje esančia kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį pateikta AB „Klaipėdos energija“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. išrašyta sąskaita. Nurodytos sąskaitos duomenimis, mokėtina suma už šilumą 2021 m. rugpjūčio mėn. yra 403,79 Eur (likutį mėnesio pradžioje sudaro 387,68 Eur suma ir 14,19 Eur delspinigiai; koreguota –1,88 Eur; 1,40 Eur apskaičiuota už šilumą, 2,40 Eur sudaro delspinigiai). Apeliantas, teigdamas, kad jo tėvams gyvenant ginčo bute jie taip pat turėjo skolų už komunalinius patarnavimus, nepateikė įrodymų, kad konkreti AB „Klaipėdos energija“ skola susidarė iki motinos mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai gyveno ginčo bute ir naudojosi AB „Klaipėdos energija“ butui teikiamomis paslaugomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovėms iš atsakovo nuostolių atlyginimą, pagrįstai rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie 403,79 Eur įsiskolinimą AB „Klaipėdos energija“.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo bei ieškovių atsiliepimo į jį argumentus ir pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms teisingai taikė ginčui išspręsti aktualias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

44. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 6 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliantas Ž. M. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu apeliantui Ž. M. apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

45. Byloje ieškovė L. K. pateikė prašymą priteisti iš apelianto Ž. M. 1 650 Eur išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai parengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą apmokėti. Nustatyta, kad ieškovės nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės L. K. bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo Ž. M. (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. K. iš atsakovo Ž. M. 1 650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.