- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-594-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-594-544/2021
teisėjas Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00370-2021-9
2021 m. spalio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio S. O. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3490-420/2021 pagal pareiškėjo (išieškotojo) J. V. skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. 2021 m. liepos 15 d. antstolio S. O. G. kontorai pateikė 2021 m. liepos 7 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo prašė pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-296-664/2012 išieškoti iš skolininkės V. U. 3 285,93 Eur skolos (su palūkanomis) J. V. naudai. Prašyme nurodė, kad 195,34 Eur bylinėjimosi išlaidos jau yra išieškotos. Kartu su šiuo prašymu pateikė Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-296-664/2012, kuriame yra antstolio L. J. 2016 m. vasario 17 d. žyma „įvykdyta“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolis S. O. G. 2021 m. liepos 16 patvarkymu Nr. S-21-168-24432 atsisakė priimti vykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-296-664/2012 ir grąžino jį J. V.. Nurodė, kad vykdomasis raštas pateiktas praleidus penkerių metų pateikimo vykdyti terminą, kurį yra pagrindas skaičiuoti nuo 2016 m. vasario 17 d., ir tai yra kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 4 d. antstoliui pateikė skundą, prašydamas panaikinti antstolio S. O. G. 2021 m. liepos 16 d. patvarkymą Nr. S-21-168-24432. Nurodė, kad vykdomasis raštas nėra pilnai įvykdytas. Antstolis L. J. 2016 m. vasario 17 d. neteisingai ant vykdomojo rašto padarė atžymą apie jo įvykdymą ir be pagrindo grąžino jį Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams, o ne išieškotojui. Pastarajam vykdomasis raštas grąžintas tik 2021 m. liepos 7 d., todėl 5 metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos.
4. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-21-168-26710 atsisakė tenkinti J. V. skundą ir persiuntė jį pirmosios instancijos teismui bei išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino 2014 m. balandžio 28 d. vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo. Antstolis vertino, kad vykdomajame dokumente esanti antstolio L. J. žyma „2016-02-17 įvykdyta“ duoda pagrindą teigti, jog išieškotojas antstoliui vykdomąjį raštą buvo pateikęs vykdyti tik dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. U.. Nors vykdomasis raštas buvo gražintas ne išieškotojui, bet jis nevykdė pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga ir tik daugiau kaip po 5 metų kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto grąžinimo. Tai rodo, kad vykdomasis raštas yra pateiktas vykdyti praleidus įstatymo nustatytą 5 metų terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi skundą tenkino ir panaikino antstolio 2021 m. liepos 16 d. patvarkymą Nr. S-21-168-24432, kuriuo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą Nr. 2-296-664/2012, vykdyti.
6. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-296-664/2012 pagal J. V. ieškinį V. U. ir R. U. dėl skolos priteisimo 2014 m. balandžio 28 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-296-664/2012 dėl išieškojimo J. V. naudai iš V. U. solidariai su R. U. 7 300 Lt skolos, 1 343,20 Lt delspinigių, 1 933 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 10 576,20 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Antstolis L. J. 2016 m. vasario 17 d. užbaigė vykdyti vykdomąją bylą, o vykdomąjį raštą, kaip visiškai įvykdytą, grąžino teismui. Utenos apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. tenkino išieškotojo J. V. prašymą ir grąžino jam vykdomąjį raštą.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vykdomasis raštas Nr. 2-296-664/2012 yra įvykdytas tik iš dalies, antstolis išieškotojui jo negražino, o nepagrįstai gražino jį teismui ir dėl to išieškotojas neturėjo galimybės pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, sprendė, jog naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti turi būti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 7 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu antstolis S. O. G. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d nutartį ir pareiškėjo J. V. skundą atmesti.
9. Nurodo, kad sprendžiant gauto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą nustatyta, jog išieškotojas J. V. Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. vykdomąjį raštą vykdyti pateikė 2021 m. liepos 7 d., t. y. praleidęs penkerių metų pateikimo vykdyti terminą, kurį yra pagrindas skaičiuoti nuo 2016 m. vasario 17 d. Duomenų apie tai, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas yra atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 608 straipsnio nustatyta tvarka, J. V. antstoliui nepateikė. Todėl šios aplinkybės laikytinos akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
10. Pažymi, jog vykdomasis raštas, kurį antstolis atsisakė priimti vykdyti, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams buvo grąžintas 2016 m. vasario 17 d. Šis vykdomasis raštas J. V. grąžintas 2021 m. liepos 7 d. Utenos apylinkės teismo rezoliucija. Tačiau dėl kokių priežasčių J. V. nuo 2016 m. vasario 17 d., t. y. ilgiau kaip penkerius metus, dėl vykdomojo rašto grąžinimo į teismą nesikreipė ir atitinkamai pateikti šį vykdomąjį dokumentą vykdyti negalėjo, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta.
11. Teigia, kad pareiškėjas, ilgiau kaip penkerius metus neatlikdamas jokių aktyvių veiksmų, susijusių su skolos iš V. U. išieškojimu, nerealizuodamas savo teisės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto grąžinimo, galimai padarė žalą V. U.. Skola pagal 2014 m. balandžio 28 d. vykdomąjį raštą iš skolininkės priteista su palūkanomis, o išieškojimas daugiau nei 5 metus nebuvo vykdomas. Todėl egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos. J. V. aktyvių veiksmų su vykdomuoju dokumentu neatlikimas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2021 m. liepos 7 d. lemia tai, kad skolininkei padidėjo skola už laikotarpį, kuomet buvo grąžintas vykdomasis raštas.
12. Nurodo, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai, praėjus daugiau nei penkeriems metams po to, kai 2016 m. vasario 17 d. vykdomasis raštas buvo grąžintas teismui, 2021 m. liepos 7 d. rezoliucija tenkino išieškotojo J. V. prašymą ir grąžino jam vykdomąjį raštą, tačiau ant 2014 m. balandžio 28 d. vykdomojo rašto teisėjo rezoliucijos nėra (antstolis tokių duomenų neturi). Iš J. V. su skundu pateiktų dokumentų galima suprasti tik tai, kad vykdomasis raštas grąžintas J. V. pasirašytinai, tačiau jokia papildoma informacija, galinti turėti įtakos antstoliui sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, nepateikta. Duomenų, patvirtinančių tai, kad teismas 2021 m. liepos 7 d. rezoliucija išsprendė klausimą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino atnaujinimo dėl svarbių priežasčių (CPK 608 straipsnis), antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neturėjo ir iki šiol neturi.
13. Mano, jog priimant nutartį teismas vadovavosi klaidingais J. V. skundo teiginiais apie dokumentų pateikimą, kai iš oficialių dokumentų, t. y. iš pareiškėjo J. V. 2021 m. liepos 7 d. prašymo aiškiai matyti, kad Lietuvos antstolių rūmams buvo pateiktas tik 2014 m. balandžio 28 d. vykdomas raštas, o prie vykdomojo dokumento jokie kiti dokumentai nepridėti.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas J. V. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
15. Nurodo, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-296-664/2012 jam yra išdavęs 2 vykdomuosius raštus dėl solidarios su skolininke V. U. prievolės/skolos išieškojimo ir iš antro skolininko R. U., iš kurio visa prievolė dar nėra visiškai įvykdyta – jos priverstinis vykdymas mažomis sumomis tęsiasi iki šiol. Pareiškėjas ir siekia, jog abu skolininkai visą jų solidarią prievolę šioje byloje įvykdytų kaip galima greičiau.
16. Teigia, jog antstolis klaidingai nurodo, kad 5 metų pateikimo vykdyti senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. vasario 17 d., kada antstolis vykdomąjį raštą grąžino ne J. V., o nepagrįstai jį išdavusiai instancijai, klaidingai jame atlikęs ir įrašą „įvykdyta“. Sutinka, jog 5 metų pateikimo vykdyti senaties terminą būtų galima skaičiuoti nuo 2016 m. vasario 17 d., jeigu antstolis vykdomąjį raštą, kaip tik iš dalies įvykdytą, būtų grąžinęs jam atgal. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nustatė, kad naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti turi būti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 7 d.
17. Nurodo, kad antstolis nebendradarbiauja su juo, o atskirajame skunde šališkai atstovauja skolininkės V. U. interesus, neva J. V. veiksmuose yra neveikimas ir aplaidumas. Todėl J. V. nėra aiškios, šališkos bei niekuo nepagrįstos antstolio atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp J. V. jokių veiksmų neatlikimo ir žalos.
18. Priešingai nei nurodo antstolis, 2021 m. rugpjūčio 4 d. skundo priede jis pateikė 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštą, kuris patvirtina, kad vykdomasis raštas jam buvo grąžintas tik 2021 m. liepos 7 d., antstolio L. J. kontoros 2021 m. birželio 23 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo” bei antstolio kontoros 2017 m. rugsėjo 28 d. pavedimo Nr. 3848 sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo (išieškotojo) skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintas antstolio patvarkymas, kuriuo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą vykdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Apeliantas tvirtina, kad 2016 m. gegužės 27 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų 2.2. punkte nurodyta, jog teismo sprendimo motyvai neturi apsiriboti bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, tačiau šiuo atveju skundžiama nutartis stokoja pateiktų argumentų pagrįstumo, motyvacinė dalis daugiau apsiriboja bendro pobūdžio teisės normomis, bet ne jų taikymu konkrečioje byloje, o su pareiškėjo skundu pateiktų įrodymų ištyrimo nuodugnumas ir pakankamumas kelia abejonių dėl teisingo ir teisėto teismo sprendimo priėmimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas su nutarties 21 punkte nurodytais argumentais nesutinka, nes iš skundžiamosios nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl esminių faktinių bylos aplinkybių pasisakė, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, lakoniškai nurodė motyvus ir argumentus, kuriais pagrindė savo išvadas.
23. CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Visagino miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-296-664/2012 2014 m. balandžio 28 d. ieškovui J. V. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-296-664/2012, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolio L. J. kontorai. Antstolis 2016 m. vasario 17 d. vykdomajame rašte padarė įrašą, kad vykdomasis raštas įvykdytas, ir grąžino jį Visagino miesto apylinkės teismui.
24. Vykdomosios bylos užbaigimą reglamentuoja CPK 632 straipsnis. Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla, be kita ko, laikoma baigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. CPK 631 straipsnio 5 dalis numato, kad, jeigu yra šiame Kodekse numatyti pagrindai grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, tačiau nežinoma jo buvimo vieta, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai institucijai. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai. CPK 631 straipsnio 1 dalis įtvirtina atvejus, kada vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. To paties straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui išieškotojo prašymu.
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jokiais patikimais ir objektyviais įrodymais nepaneigtas pareiškėjo J. V. tvirtinimas, jog teismo priteista skola pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-296-664/2012 iš skolininkės V. U. nėra pilnai išieškota. Atskirojo skundo argumentus, kad išieškotojas J. V., teikdamas aptariamą vykdomąjį raštą antstoliui L. J., galimai pasinaudojo CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta teise reikalauti, kad prievolę įvykdytų visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, nėra pagrįsti pateiktais įrodymais. Iš vykdomojo rašto Nr. 2-296-664/2012 įrašų matyti, kad jis išieškotojui J. V. išduotas dėl visos teismo sprendimu priteistos skolos išieškojimo iš skolininkės V. U.. Iš įrašų šiame vykdomajame rašte ir iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad minėtą vykdomąjį raštą išieškotojas J. V. pateikė vykdyti antstolio L. J. antstolio kontorai 2014 m. rugsėjo 8 d., bet tik dėl 56,57 Eur skolos dalies išieškojimo. Šio vykdomojo rašto pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0053/14/00378/1 antstolio kontoroje buvo vykdoma iki 2016 m. vasario 17 d., kada įvykdžius pateikto vykdyti išieškojimo dalį (išieškojus 56,57 Eur) byla buvo užbaigta ją visiškai įvykdžius. Minėta, kad vykdomasis raštas buvo išduotas dėl visos teismo priteistos skolos išieškojimo, todėl akivaizdu, kad, išieškojus tik 56,57 Eur, vykdomasis dokumentas nebuvo visiškai įvykdytas, ir jis pagal nutarties 24 punkte nurodytą teisinį reguliavimą turėjo būti grąžintas išieškotojui, o ne sprendimą priėmusiam teismui į pagrindinę bylą.
26. Remiantis CPK 607 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, o ne grąžinimo teismui į pagrindinę bylą dienos. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Utenos apylinkės teismo pažymos Nr. 2-296-664/2012 duomenys rodo ir dėl to ginčo nėra, kad vykdomasis raštas, kurį apeliantas atsisakė priimti vykdymui, išieškotojui J. V. grąžintas 2021 m. liepos 7 d. CPK 607 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas. Vadovaujantis tuo, apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2021 m. liepos 15 d., kada minėtas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti, buvo pasibaigęs CPK 606 straipsnio 2 d. numatytas penkerių metų terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti ir kad tai yra CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta akivaizdi kliūtis vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
27. Kadangi buvo padarytos procesinės klaidos, kai antstolis, po dalinio vykdomojo rašto įvykdymo, grąžino jį teismui į pagrindinę bylą, o, vykdomąjį raštą gavęs teismas, jo taip pat nepersiuntė išieškotojui, kuriam anksčiau pats buvo šį raštą išdavęs, daroma išvada, kad šiai bylai aktualios teisės normos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad klaidingų valstybės institucijų ar įgaliotų pareigūnų veiksmų neigiamos pasekmės tektų išieškotojui, kurio sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Argumentai, kad išieškotojas nebuvo pakankamai aktyvus, kad ne laiku kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, nesudaro pagrindo netaikyti CPK 607 straipsnio 3 dalies normos ir nekeičia numatytos termino skaičiavimo tvarkos.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinės pareigos pasisakyti dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, nes konstatuodamas, kad naujas terminas išieškotojui pateikti dokumentą vykdyti turi būti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (nuo 2021 m. liepos 7 d.), padarė išvadą, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas nepraleistas.
29. Antstolio argumentai, kad teismas turėjo vertinti išieškotojo galimai daromą žalą skolininkei, atmestini kaip nepagrįsti. Civilinio proceso dispozityviškumas neleidžia asmenims ginti kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesus be atitinkamo įgaliojimo, o, asmens, kuris kreipėsi, teisės ginamos tiek, kiek jos yra pažeistos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 2, 5 straipsniai). Akivaizdu, kad antstolis tokio įgaliojimo neturi ir negali turėti, nes yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, kurias jis privalo vykdyti imdamasis teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
30. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
31. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, teisingai nustatė reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.