Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo mišri teisėjų kolegija, susidedanti iš Civilinių bylų skyriaus teisėjos Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir nuteistas areštu 42 (keturiasdešimt dviem) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. nustatyta galutinė bausmė – areštas 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ pareikštas civilinis ieškinys dėl 195,80 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš E. K. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 195,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. K. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. vasario 19 d. apie 19.25 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius: 2 vnt. veido serumo „Nuxe super serum“, kurių vieno vertė 97,90 Eur, viso už 195,80 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 195,80 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

3. Teismo posėdyje nuteistojo E. K. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. K. kaltės padarius jam baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. K. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją sumažinti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės E. K. skyrimo klausimas ir dėl BK 66 straipsnio nuostatų.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo E. K. paskirta arešto bausmės už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą yra per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. K. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

8. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad E. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sprendė, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo asmenybę, kad jis teistas 24 kartus, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą baustas už smulkias vagystes, nemoka jam paskirtų baudų, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, daryti nusižengimus ir yra pagrindas teigti, kad jis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam E. K. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę.

10. Nustatant arešto bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog jo veikoje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl pagrįstai arešto bausmės dydį nustatė artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam maksimaliam dydžiui, t. y. 42 parų areštą. Paskirta bausmė buvo sumažintina vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis). Nuteistajam E. K. paskirta galutinė 28 parų arešto bausmė, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra per didelė ar paskirta nepagrįstai.

11. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo nuteistasis E. K. pažeidinėja jam skirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje, sąlygas, t. y. nustatytu laiku neatvyksta registruotis (2 t., b. l. 179, 182, 184). O tai tik patvirtina, kad apeliantas, nepaisant ankstesnių teismų sprendimų ir jam taikytų baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jam skirta bausmė, nesistengia pakeisti savo elgesio.

12. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. K. už jo įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą 28 parų arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis) ir tinkamai jomis vadovavosi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

14. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nuteistajam E. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. birželio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 4, 6 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 112,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už E. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam E. K. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

16. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam E. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nors bylos duomenimis nuteistasis E. K. nedirba, tačiau jis registruotas Užimtumo tarnyboje, yra jaunas, darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo E. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo E. K. 112,50 Eur (šimtą dvylika eurų 50 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.