- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2-142-445/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01227-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjos M. S. atstovams M. S. ir advokatui Gintarui Česnulevičiui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. B., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja padavė teisme pareiškimą suinteresuotam asmeniui, prašydama nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, nustatyti juridinį faktą, jog J. K. iki nacionalizacijos valdė 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., bei atnaujinti terminą dokumentams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui paduoti.
Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. gruodžio 19 d. jos sūnus M. S. su pareiškimu kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą, nurodydamas, jog 1992 m. gegužės 7 d. testamentu, registro Nr. 1126, patvirtintu Merkinės apylinkės viršaičio P. Ž., L. K., mirusi 1994 m. sausio 2 d., visą savo turtą paliko jai, M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Remdamasi šiuo testament, jai 1994 m. rugpjūčio 9 d. Varėnos rajono notarų biuro notarė D. K. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį ji paveldėjo L. K. priklausiusius pastatus, piniginį indėlį ir investicinę sąskaitą, buvusius Lietuvos taupomajame banke. Taip pat remdamasi minėtu testamentu Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Laima Muzikevičiūtė 2002 m. gruodžio 11 d. išdavė papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį ji paveldėjo keturis žemės sklypus, kurių plotai 1,09 ha, 5,45 ha, 0,25 ha ir 5,21 ha, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Iš viso bendras sklypų plotas - 12 ha. 2002 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 38-14494 Alytaus apskrities viršininkas atkūrė L. K. nuosavybės teises į 12 ha žemės ir sprendimą perdavė L. K. paveldėtojams, t. y. jai.
2015 m. kovo 23 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė 20 dienų terminą visiškai suformuluoti pareiškimo dalyką bei pareiškimo pagrindą, nurodant, kas yra tinkamas pareiškėjas šioje byloje. LR CPK 45 straipsnis numato netinkamos šalies pakeitimą tinkama. Mano, kad tinkama šalimi (pareiškėja) šioje byloje turėtų būti ji.
Iki 2014 m. vasaros ji manė, kad buvo atkurtos visos teisės į L. K. bei jos vyro J. K. turėtą turtą. Be to, jau nuo seno yra pakankamai prastos sveikatos, nes jau daug metų serga širdies, inkstų, kepenų bei kitomis ligomis, todėl negalėjo pakankamai laiko skirti domėjimuisi L. K. turėtos nuosavybės atkūrimu ir dėl šių priežasčių praleido įstatymo nustatytus terminus, per kuriuos galėjo pateikti papildomus dokumentus. Kadangi turi didelių sveikatos problemų, jai neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nutarė pavesti mano sūnui M. S. tvarkyti visus jos reikalus. Pagal sūnui M. S. išduotą įgaliojimą jis jos vardu turi teisę atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su jai priklausančia nuosavybe, eksploatuoti jai priklausantį turtą, gauti iš įvairių institucijų, įstaigų bei organizacijų jos vardu turtą, pinigus, pašalpas, siuntas ir pan., tvarkyti bankuose esančias sąskaitas, atstovauti ją interesams teismuose, valstybės bei savivaldos institucijose, įstaigose, įmonėse bei organizacijose. Veikdamas pagal šį įgaliojimą, 2014 m. vasarą sūnus iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sužinojo, kad J. K., į kurio iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę L. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 12 ha žemės, dar valdė ir 3 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Todėl 2014 m. rugsėjo 9 d. sūnus, veikdamas jos, kaip L. K. turto paveldėtojos, vardu, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių, prašydamas atkurti L. K. nuosavybės teises į 3 ha žemės. Prie savo prašymo jis pridėjo V. N. duotą (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais bylos kopiją.
2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-5451 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjas A. V. atsakė, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 38-14494 L. K. atkurtos nuosavybės teisės į 12 ha žemės, grąžinant natūra 12 ha bendro ploto žemės sklypus Nr. 507, Nr. 507-1, Nr. 507-2, Nr. 507-3. Šiuo sprendimu nuosavybės teisių atkūrimo L. K. į J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę procedūra yra baigta. Taip pat gautame rašte nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje nurodoma, kad J. K. (taip dokumente) valdė „12+3” ha žemės. Pastabose nurodoma, kad J. K. turi žemės dar (duomenys neskelbtini) kaime - 3 ha. Kitokį J. K. valdytos žemės plotą įrodančių dokumentų Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje neturima. Patikrinus turimus Norulių kaimo archyvinius dokumentus, nenustatyta, kad J. K. valdė žemės (duomenys neskelbtini) kaime, kaip yra nurodyta minėtoje pastaboje. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjas nutarė jos sūnaus prašymo netenkinti, nepakankant dokumentų, įrodančių didesnį nei buvo nustatyta J. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kaime. Atsižvelgiant į tai, kad turimų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog J. K. iki nacionalizacijos turėjo ne tik 12 ha (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., tačiau ir dar 3 ha žemės (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., nepakanka, o papildomų rašytinių įrodymų nėra, šis juridinis faktas nustatytinas teismo keliu, remiantis esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Aplinkybes, kad J. K. valdė 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., teisme galės paliudyti (duomenys neskelbtini) gyventojai J. N., P. N. bei V. N., kuriuos į teismą pakvies pati.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų”, numatytos nuostatos pažeistos nebuvo. Nuosavybės teisės L. K. į J. K. iki nacionalizacijos turėtą turtą buvo atkurtos laiku, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Tačiau nustačius juridinį faktą, jog J. K. iki nacionalizacijos papildomai valdė dar 3 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., atnaujintinas ir terminas papildomiems dokumentams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui paduoti.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad 1992 m. gegužės 6 d. L. K. tuometei Varėnos rajono Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytus 6,30 ha žemės. Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius parengė 2002 m. kovo 15 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 22726, kurioje nurodyta, kad L. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytus 12 ha žemės. Pažyma parengta Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos valdybos Marijampolės apygardos žemės tvarkytojo 1938 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 7975 ir priė jo pridėta (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais byla. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 38-14494 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) L. K." L. K. atkurtos nuosavybės teisės į J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę, grąžinant natūra 0,25 ha žemės ir 11,75 miško.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
Motyvuojamoji dalis
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
Pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotą įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisyklę faktas pripažįstamas įrodytu, jeigu byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikras faktas buvo, negu jo nebuvo. Spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategoriją, jos pobūdį, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Z. K. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-l47/2005, kt.). Kasacinio teismo nurodyta ir tai, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumas yra tas, jog šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai; kai įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, neišvengiamai daromos prielaidos; svarbu, kad vienokia ar kitokia prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Z. K. v. K. K., bylos Nr.3K-3-l47/2005, kt.).
Šiuo atveju neginčijama, kad prašomas nustatyti faktas turėtų juridinę reikšmę, taip pat nėra pagrindo abejoti, kad Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau Teismui nėra pateikiama įrodymų, kad Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų. Prie Pareiškimo nėra pridedami kreipimaisi į archyvus ir atsakymai į juos, todėl nėra aišku ar Pareiškėjas ieškojo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Manytina, kad prieš kreipiantis į teismą turėtų būti išnaudotos visos galimybės gauti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Vien tik Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus atsakymas, kad šiame skyriuje turimų dokumentų nepakanka atkurti nuosavybės teises L. K. į 3 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime dar nereiškia, kad archyvuose nebūtų galima rasti papildomų archyvinių dokumentų, kurie įrodytų, kad J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 3 ha žemės. Archyvai buvo nuolat pildomi ir iš praktikos galima pasakyti, kad piliečiai gauna papildomų archyvinių dokumentų ir nors ne visada jų pakanka, kad Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius atkurtų nuosavybės teises, tačiau tokie dokumentai, pateikti Teismui gali nulemti ar bus priimtas Pareiškėjui pageidaujamas sprendimas.
Pareiškime nurodoma, kad aplinkybes, kad J. K. valdė 3 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime paliudys (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai J. N., P. N. ir V. N.. Pareiškime nenurodomos nei šių asmenų gimimo datos, nei kiti duomenys, kurie leistų manyti, kad šie asmenys galėtų turėti informacijos apie gretimo kaimo iki nacionalizacijos buvusius žemės savininkus, todėl negali plačiau pasisakyti apie šių liudininkų galimybes tokios informacijos turėti.
Pareiškime nėra nurodoma, kokiu pagrindu J. K. įgijo 3 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, o be tokios informacijos nebūtų galima daryti pagrįstos išvados apie J. K. galimai valdytą žemę. Manytina, kad liudytojų parodymais galėtų būti įrodinėjamas sandorio, dėl kurio egzistavimo neišliko įrodymų, egzistavimo faktas, tačiau ne nuosavybės valdymo faktas, kadangi asmenys negali žinoti, ar kitas asmuo valdė konkretų žemės sklypą nuosavybės teise.
Dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau - Tvarka), 11 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31d. turi pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Teismui atnaujinus praleistą terminą, šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms institucijoms pateikiama įsiteisėjusi teismo nutartis dėl termino atnaujinimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.
Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje I. M. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-510/2006).
Pažymėtina, kad Pareiškime nėra nurodomos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Jokių naujų archyvinių dokumentų, gautų po 2003 m. gruodžio 31 d., Teismui nėra pateikiama.
Pareiškėjos atstovai pareiškimą palaikė pilnai pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime į pareiškimą nurodytais pagrindais ir motyvais.
Pareiškimas tenkintinas.
2002 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 38-14494 Alytaus apskrities viršininkas atkūrė L. K. nuosavybės teises į 12 ha žemės ir sprendimą perdavė L. K. paveldėtojams (b. l. 9).
Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Laima Muzikevičiūtė 2002 m. gruodžio 11 d. M. S. išdavė papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį ji paveldėjo keturis žemės sklypus, kurių plotai 1,09 ha, 5,45 ha, 0,25 ha ir 5,21 ha, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Iš viso bendras sklypų plotas - 12 ha (b. l. 8).
2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-5451 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjas A. V. nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 38-14494 L. K. atkurtos nuosavybės teisės į 12 ha žemės, grąžinant natūra 12 ha bendro ploto žemės sklypus Nr. 507, Nr. 507-1, Nr. 507-2, Nr. 507-3. Šiuo sprendimu nuosavybės teisių atkūrimo L. K. į J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę procedūra yra baigta. Taip pat gautame rašte nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje nurodoma, kad J. K. (taip dokumente) valdė „12+3” ha žemės. Pastabose nurodoma, kad J. K. turi žemės dar (duomenys neskelbtini) kaime - 3 ha (b. l. 10-11, 24).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Vadovaujantis civilinio proceso kodekso 446 str. pareiškimas dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo paduodamas atitinkamo žemės buvimo vietos apylinkės teismui.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 metų nacionalizacijos J. K. nuosavybės teise valdė 3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Tokios aplinkybės nustatytos šioje byloje, todėl nagrinėtinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl žemės nuosavybės valdymo.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnyjebei jį detalizuojančio Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte išvardyti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises.
Pareiškėja neturi dokumento, kuris patvirtintų aplinkybes dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – žemę, po J. K. mirties, įpėdiniams paveldėjus palikimą.
Išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-260/2010).
Suformuotoje teismų praktikoje laikomąsi nuostatų, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje (tooliau – Įstatymo) nustatyta, kokie įrodymai gali patvirtinti nuosavybės teisę bei suteikta teisė Vyriausybei detalizuoti nuosavybės teisę įrodančių dokumentų sąrašą. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte išvardyti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises. Tiek Įstatymo 9 straipsnio, tiek ir šio Vyriausybės nutarimo 12 punkto sisteminė analizė patvirtina, kad šiomis nuostatomis reglamentuojamas tik įrodinėjimo klausimas, kai nuosavybės teisės atkūrimas sprendžiamas administracine tvarka. Nuosavybės teisių restitucijos santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato specialių įrodinėjimo taisyklių teismo procese nagrinėjant ginčus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu. Tai leidžia daryti išvadą, kad aplinkybės šioje bylų kategorijoje nustatinėjamos civilinio proceso kodekso leistinais įrodymais.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategoriją, jos pobūdį, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. ir kt. v. Palangos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-367/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.ir kt. v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Speisuva“ v. UAB „M-1“, bylos Nr. 3K-3-498/2009).
Bylose dėl juridinio fakto nustatymo teismas turi atsižvelgti į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, jog naudojami netiesioginiai įrodymai (priešingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismą) ir daromos prielaidos. Šios prielaidos turi būti motyvuotos ir atitinkamai turi būti pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybės nėra ar ji nedidelė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. K. L. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. B. ir kt. v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-552/2010; kt.).
Pareiškėja aplinkybes, kad J. K. nuosavybės teisėmis valdė 3 ha žemės sklypą, grindė faktinėmis aplinkybėmis. Be to, nėra duomenų, kad toje teritorijoje, kurioje yra ginčo žemė, kas nors be pareiškėjo pretenduoja į ją ir, kad dėl šios žemės yra ginčas. Esant tokioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad asmuo, (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje įrašytas kaip J. K., yra pareiškėjos tėvas J. K..
- V. N., gim. 1946 m. paaiškino, kad J. K. pažinojo, jis turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime, o L. turėjo 3 ha žemės pasogos;
- J. N., gim. 1956 m. paaiškino, kad L. K. turėjo atsikėlusi apie 3 ha žemės;
- P. N., gim. 1943 m. paaiškino, kad J. K. pažinojo, jis turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime, o L. K. žemę atsikėlė kaip pasogą.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; <...>; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento <...> sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį ir t. t. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėja yra tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo subjektas į jos tėvo J. K. nacionalizacijos metu (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., nuosavybės teisėmis valdytą žemę.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 9 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 ir 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 nuostatas, sprendžiant dėl nuosavybės teisės patvirtinimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civ. b. Nr.3K-3-273/2011). Šis faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d., nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009). Nustatant valdymo nuosavybės teise faktą reikšminga yra nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas šia žeme naudojosi po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-171/2006).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki 1940 metų nacionalizacijos J. K. nuosavybės teise valdė 3 ha žemės (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Tokie įrodymai - tai 1992 m. gegužės 6 d. L. K. pateiktu prašymu Varėnos rajono Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytus 6,30 ha žemės su mišku (nenurodant ploto) (b.l. 26); Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. kovo 15 d. pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 22726, kurioje nurodyta, kad L. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytus 12 ha žemės, kai pažyma parengta pagal archyvinius dokumentus (b.l. 22); Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos valdybos Marijampolės apygardos žemės tvarkytojo 1938 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 7975 ir prie jo pridėtu (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais byla, kur pastabose įrašyta, kad K. J. turi žemės (duomenys neskelbtini) kaime – 3 ha (b.l. 23-24); Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 38-14494 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) L. K." L. K. atkurtos nuosavybės teisės į J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę, grąžinant natūra 0,25 ha žemės ir 11,75 miško ( b.l. 27); liudytojų V., J., P. N. parodymais dėl J. K. nuosavybės teisių į žemęs (duomenys neskelbtini) kaime. Nors ir netiesioginiai archyviniai duomenys sutampa su liudytojų parodymais dėl J. K. nuosavybių teisių į žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪ ministerijos atstovas pripažino aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra laisvos ir šiuo metu valstybinės žemės, o tai ir netiesiogiai patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl nuosavybės teisių atkūrimo egzistuojant ( nėra situacijos, kad visa žemė konkrečioje vietoje priklauso kitiems savininkams).
Dėl praleisto termino dokumentams paduoti atnaujinimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A492-2120/2013) nurodė, jog termino atnaujinimo klausimai gali būti svarstomi ir turi prasmę tik tuomet, kai yra pakankamai duomenų, patvirtinančių galimybę atkurti nuosavybės teises į konkretų turtą. Teismas šiuo sprendimu konstatuoja juridinę reikšmę turintį faktą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių galimybę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. nuosavybės teise valdytą 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos r.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjos sūnus M. S. 2014 m. vasarą iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sužinojo, kad J. K., į kurio iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę L. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 12 ha žemės, dar valdė ir 3 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Todėl 2014 m. rugsėjo 9 d. M. S., veikdamas M. S., kaip L. K. turto paveldėtojos, vardu, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių, prašydamas atkurti L. K. nuosavybės teises į 3 ha žemės. Prie savo prašymo jis pridėjo V. N. duotą (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais bylos kopiją.
Pagal LR Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio įstatymo 10 str. 4 d. numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Nagrinėjamojoje byloje, vertinant nustatytinas aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, nustatyta, kad K. L. 1992-05-06 buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. K. valdytą žemę ( b.l. 26). Taigi pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnį, nuosavybės teisių įgyvendinimo procedūra buvo pradėta ir ji pradėta L. K. iniciatyva, pateikus įgaliotai valstybinei institucijai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
2002-03-15 Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius pateikė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į buvusio savininko J. K. valdytą žemės sklypą Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaime ( 12 ha), nurodant pagrindą – archyvinius duomenis LR ŽŪM žemės reformos valdybos Marijampolės apygardos žemės tvarkytojo raštas Nr.7975bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus ( b.l. 22).
Nagrinėjamoje byloje aktualu yra tai, kad L. K. prašyme grąžinti žemę nurodė turėtos žemės kiekį 6.30 su mišku ( b.l. 26), o nuosavybės teisės apskrities viršininko administracijos sprendimu atkurtos į 0.25 ha žemės ir 11.75 ha miško (b.l. 27). Tokios aplinkybės rodo, kad sprendžiama buvo ne vien pagal pareiškėjos valią, o ta apimtimi, kurią pasirinko ir nustatė apskrities viršininko administracija, remdamasi gautais archyviniais dokumentais, tuo pačiu ir dokumentu, kuriame papildomai nurodomos aplinkybės dėl J. K. 3 ha žemės sklypo valdymo Norulių kaime.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja L. K. įstatymo nustatytu laiku ir tvarka kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau šios teisės nerealizavo ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Institucija, priimanti sprendimus pagal nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, laiku neinformavo pareiškėjos dėl nuosavybės teisių atkūrimo eigos. Atsakingi už nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą pareigūnai privalėjo laiku ir nustatyta tvarka vykdyti nuosavybės teisių grąžinimo procedūras, tinkamai informuoti pareiškėją, o nesant reikalingų dokumentų - apie tai jai pranešti, nurodant pateikti papildomus įrodymus. Šiuo atveju kalbama ne vien apie teisinį reguliavimą, bet ir pareigų vykdymą. Turėdama savalaikiai pateiktą informaciją, pareiškėja nebūtų praleidusi termino kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Be to, skirtingai negu dabartiniu metu, pareiškėjai nebūtų apsunkintas juridinio fakto įrodinėjimo procesas, nes būtų lengviau pateikti įrodymus, vertinant, kad per tiek metų sumažėjo galimybės surasti liudytojus, kurie galėjo paliudyti šiai bylai svarbias aplinkybes ir kurie šiuo metu jau yra mirę. Kita vertus, institucija, priimanti sprendimus pagal nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nenurodė aplinkybių, kad nepakanka duomenų atkurti nuosavybės teises į išlikusį J. K. turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, kaip ir nepateikė išvados, kad archyvinis dokumentas dėl nuosavybės teisių į žemęs (duomenys neskelbtini) kaime yra nepakankamas ar netinkamas įrodymas.
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis aplinkybėmis laikytinos tokios, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios. Pareiškėja L. K., kaip pretendentė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo visame nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą procese, nes į dalį išlikusio nekilnojamojo turto jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau iš valstybės institucijos negavo informacijos, kad nuosavybės teisės bus atkurtos ne į visą J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Apskritai L. K. ar jos turto paveldėtojai nebuvo supažindinti su aplinkybėmis, kad J. K. vardu archyviniame dokumente yra nurodomas papildomas jo valdytas žemės sklypas. Kadangi archyvinis dokumentas buvo gautas valstybinės institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę iniciatyva, tai objektyvu, kad L. K. ar jos įpėdiniai po palikėjos mirties, nežinojo tikrosios faktinės padėties dėl J. K. valdytų žemės sklypų ir neturėjo pagrindo netikėti valstybinės institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kai į dalį žemės nuosavybės buvo atkurtos. Papildomų dokumentų, įrodymų nebuvo reikalaujama pateikti, o L. K. mirė 1994-02-02 (b.l. 8).
Teisme daroma išvada, kad viena iš esminių termino pateikti reikiamus dokumentus praleidimo priežasčių buvo Alytaus AVA neveikimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą J. K. valdytą iki nacionalizacijos žemę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjęs, kad svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi.
Palikėjos L. K. įpėdiniai apie nuosavybės teisių atkūrimą į J. K. valdytą žemės sklypą sužinojo iš kitų asmenų, pretenduojančių atkuri nuosavybės teises iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytus žemės sklypus, todėl 2014-09-15 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių ir 2014-10-13 gavo informaciją apie J. K. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime ( b.l. 10), o 2014-12-23 padavė pareiškimą teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, priežastys dėl kurių pareiškėja praleido terminą dokumentams paduoti, pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir terminas atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str. 2 d. 4, 5 p., 448 str.1, 2 d., 576-578 str., LR PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO įstatymo 10 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. ( J. K. – taip pavardė nurodyta archyviniam dokumente - LR ŽŪM žemės reformos valdybos Marijampolės apygardos žemės tvarkytojo rašte Nr.7975 ir (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje) iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Varėnos r., nuosavybės teisėmis valdė tris (3) ha žemės.
Faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Atnaujinti pareiškėjai M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Varėnos r., paduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.