- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-1030-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00672-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos
- Atsakovas
- S. F.
- Kategorijos
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos ieškinį atsakovui S. F., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Z. dėl veikimu ir neveikimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jo neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarytos 5100,37 Lt (1477,17 Eur) dydžio žalos atlyginimą; bylinėjimosi išlaidas - 149,58 Lt dokumentų kopijavimo išlaidų, 320 Lt išlaidų už dokumentų vertimą, 14,55 Lt pašto išlaidų, 100,50 Lt kelionės išlaidų ir 150,79 Lt žyminį mokestį.
2012-03-02 ieškovas su trečiuoju asmeniu A. Z. sudarė darbo sutartį Nr. 07-A.Z/12, pagal kurią A. Z. įsipareigojo savo asmeniniu automobiliu „Volvo V70“ teikti sąjungai vežimo paslaugas. Pagal sutarties sąlygas A. Z. turėjo pradėti dirbti 2012-03-30, jam turėjo būti mokamas 800 Lt darbo užmokestis su sąlyga, kad pašalins techninius automobilio trūkumus, tačiau darbuotojas dirbti nepradėjo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių – atsakovas nesuremontavo A. Z. priklausančio automobilio ir jį netinkamai nudažė, dėl to ieškovas negalėjo naudotis automobiliu ir 2012-06-30 įsakymu Nr. 38-A.Z./13 darbo sutartį su A. Z. nutraukė. Ieškovas apie su A. Z. sudarytą darbo sutartį nepranešė Sodrai, nes visuomeninė organizacija neprivalo teikti Sodrai duomenis apie įdarbintus asmenis. Ieškovas trečiajam asmeniui automobilio remontui buvo paskolinęs 1500 Lt ir 1300 Lt, kuriuos trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui už automobilio remontą. Atsakovas netinkamai suremontavo automobilį, todėl ieškovas atsisakė skolos reikalavimo iš A. Z., prašo šią skolą kaip ieškovui padarytą žalą priteisti iš atsakovo, dėl kurio kaltės ieškovas negalėjo naudotis automobiliu. Žala susideda iš A. Z. automobilio remontui paskolintos sumos – 1500 Lt ir 1300 Lt, taip pat 2000 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo V. A. už vairuotojo paslaugas pagal 2012-07-09 darbo sutartį Nr. 5-V.S./12. Žala padaryta dėl atsakovo kaltės, nes jis nesuremontavo trečiajam asmeniui priklausančio automobilio, kurį ieškovas buvo susitaręs naudoti ruošiant medžiagą, reikalingą paraiškai LR Kultūros ministerijai dėl projekto finansavimo. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis neturi teisės užsiimti automobilių dažymu, apgavo trečiąjį asmenį neišduodamas jam kasos orderio už gautą 1300 Lt dydžio avansą. Dėl atsakovo kaltės ieškovui buvo atimta galimybė naudotis trečiojo asmens paslaugomis, negalėdamas naudotis automobiliu ieškovas neteko teisės gauti finansavimą projektui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovo su atsakovu nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovas neįrodė, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – ieškovas prašo priteisti jo patirtas išlaidas, atsiradusias iš paskolos santykių tarp ieškovo ir trečiojo asmens, tačiau atsakovas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių trečiasis asmuo nebūtų galėjęs grąžinti ieškovui skolą, todėl negali būti atsakingu už skolos grąžinimą. Trečiasis asmuo A. Z. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo už nekokybiškai atliktus automobilio remonto darbus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu šis ieškinys atmestas. Tarp ieškovo prašomo iš atsakovo priteisti 2000 Lt dydžio žalos atlyginimo ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes ieškovas samdė asmenį tam tikram darbui atlikti, šio darbo negalint atlikti trečiajam asmeniui, jį atliko kitas asmuo, ieškovas bet kuriuo atveju būtų mokėjęs už darbą atlyginimą. Ieškovas nepagrindė teiginių, kad su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta darbo sutartis ir kad V. A. dirbo pagal darbo sutartį pas ieškovą – apie darbo sutarčių sudarymą nustatyta tvarka neparnešta Sodrai. Ieškovo prašoma priteisti žala dėl darbo užmokesčio išmokėjimo V. A. nepagrįsta buhalteriniais dokumentais. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, byloje neįrodytos ir kitos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
Trečiasis asmuo A. Z. atsiliepimu palaikė ieškinį. Nurodė, kad dabar turi pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jo automobilis netinkamai suremontuotas, todėl kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovas patyrė žalą, nes jis negalėjo automobiliu teikti sutartų paslaugų. Automobilio remontui ieškovas jam paskolino 2800 Lt, jis skolos neatidavė, nes ieškovas nereikalavo. Atsakovas turėjo suremontuoti ir nudažyti automobilį, tačiau nesuremontavo ir dėl to ieškovas nesutiko juo naudotis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 476,51 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą bei 6,75 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Nustatyta, kad 2012-03-01 ieškovas paskolino trečiajam asmeniui A. Z. jam priklausančio automobilio remontui 1500 Lt, kuriuos A. Z. įsipareigojo grąžinti iki 2012-12-31, 2014-01-17 ieškovas trečiajam asmeniui paskolino 1300 Lt ekspertizės apmokėjimui, kuriuos pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. liepos mėn. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostę paskolos teisiniai santykiai, todėl minėta paskola negali būti išieškoma iš trečiųjų asmenų, neperėmusių skolinių įsipareigojimų. Atsakovas nei veiksmais, nei neveikimu neprisidėjo prie to, kad ieškovui paskola negrąžinta. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas, nesuremontuodamas ir netinkamai nudažydamas trečiajam asmeniui A. Z. priklausantį automobilį, jį apgavo, tuo pažeisdamas ne tik trečiojo asmens, bet ir ieškovo teises, nepagrįsta, nes atsakovo veiksmai remontuojant trečiajam asmeniui priklausantį automobilį neįtakojo ieškovo nurodomos jo patirtos žalos – tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokių susitarimų dėl automobilio remonto, ieškovas atsakovui automobilio remontui lėšų neperdavė.
Ieškovas neįrodė, kad jam padaryta žala. Nustatyta, kad 2800 Lt ieškovas paskolino trečiajam asmeniui A. Z., tai patvirtinama byloje esančiais pakvitavimais, todėl tarp ieškovo ir A. Z. susiklosčiusiems paskolos teisiniams santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reguliuojančios normos ir paskolos suma negali būti vertinama kaip žala, atsiradusi paskolos davėjui deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam padaryta 2000 Lt dydžio žala tuo, kad, atsakovui tinkamai nesuremontavus automobilio ir dėl to trečiajam asmeniui neturint galimybės atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį, ieškovas buvo priverstas sudaryti darbo sutartį su V. A. ir jam mokėti darbo užmokestį. Ieškovas neįrodė, kad trečiasis asmuo A. Z. buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį, taip pat neįrodė, kad darbo sutartis buvo sudaryta su V. A., kuriam išmokėtas 2000 Lt darbo užmokestis, nes apie minėtų darbo sutarčių sudarymą ir A. Z. bei V. A. priėmimą į darbą nebuvo pranešta Sodrai. Ieškovas teigė, kad VSDFV 2014-05-23 raštu išaiškino, jog už visuomeninėje organizacijoje dirbančius asmenis VSD įmokos nemokamos, tačiau minėtame rašte pasisakoma tik dėl paslaugų teikimo sutarčių sudarymo, o sudarydama darbo sutartis ieškovas privalo vadovautis Darbo kodekso normomis ir VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią turi pranešti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Ieškovas nurodė, kad tokių duomenų apie A. Z. ir V. A. priėmimą į darbą nepranešė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad su minėtais asmenimis buvo sudarytos darbo sutartys ir kad V. A. dirbo asociacijoje. Ieškovas nurodomo žalos dydžio nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais - pateiktas V. A. pasirašytas skolos raštelis neįrodo, kad jam buvo mokamas darbo užmokestis. Ieškovo nurodoma V. A. kaip darbo užmokestis išmokėta 2000 Lt dydžio suma negalėtų būti vertinama kaip ieškovui padaryta žala net ir tuo atveju, jei su A. Z. ir V. A. būtų buvę sudarytos darbo sutartys, nes ieškovas darbo sutartyje, sudarytoje su A. Z., buvo įsipareigojęs jam mokėti darbo užmokestį, todėl, priimdamas į darbą V. A. tam pačiam darbui atlikti ir mokėdama jam mažesnį darbo užmokestį nei A. Z., nebūtų patyręs papildomų išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują, ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (II t.b.l.1-4). Nurodo, jog ieškovo prašymas iškviesti atsakovą dalyvauti teismo posėdyje buvo atmestas, jo atstovas patvirtino, kad atsakovas dirba pagal patentą, jo dirbtuvės nepritaikytos automobilių dažymui. Atsakovas neišduoda klientams mokestinių dokumentų už darbą, tai pažeidžia klientų teises, yra nusikalstamos veikos požymių, tačiau teismas to netyrė. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė, taigi teisme nustatyta atsakovo kaltė, nes dėl atsakovo atlikto automobilio netinkamo remonto ieškovas negalėjo naudotis savo darbuotojo automobiliu. Aplinkybę, kad automobilio negalima eksploatuoti patvirtina techninė ekspertizė.
Mano, jog dėl to, kad teismas nurodė, jog ieškovo su atsakovu nesieja jokie civiliniai santykiai, turėjo atsisakyti priimti ieškinį, tačiau priėmęs ieškinį teismas jį išnagrinėjo, turėdamas išankstinę nuomonę netenkinti ieškinio.
Nesutinka su skundžiamu sprendimu, nes visuomeninei organizacijai neprivaloma Sodroje registruoti vienkartinių sutarčių su darbuotojais, jei būtų įsigaliojusi sutartis su darbuotoju, organizacija būtų turėjusi tai suderinti su Mokesčių inspekcija. Sutartis su A. Z. nebuvo realizuota dėl atsakovo kaltės, 2012-06-30 įsakymu ieškovas buvo priverstas dėl to nutraukti sutartį su minėtu darbuotoju. Todėl nebuvo ką deklaruoti Mokesčių inspekcijai.
Teismas neanalizavo atsakovo veikimo ar neveikimo.
Mano, jog teisėja N. L. turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo dėl anksčiau jau sprendė klausimą dėl atsakovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Teismas neišreikalavo duomenų iš LR VMI apie tai, jog atsakovas slėpė pajamas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti 250 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (II t.,b.l.20-21).Nurodo, jog teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovo dirbtuvės nepritaikytos automobilių dažymui, pats ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas slepia pajamas nuo Mokesčių inspekcijos. Šios aplinkybės nesusijusios su ieškinio reikalavimu, todėl teismas pagrįstai jomis nesivadovavo ir neišreikalavo duomenų iš VMI apie atsakovo deklaruojamas pajamas.
Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė atsakovo kaltės ieškovo atžvilgiu.
Nepagrįstai ieškovas teigia, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, nes teismas sprendimą priima tik visapusiškai išnagrinėjęs bylą.
DK 99 str. 6 d. nustato, kad darbdavys privalo pranešti VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Atsakovo nurodytos vienkartinės sutartys yra autorinės sutartys, kurios neturi būti registruojamos, tačiau ieškinys grindžiamas tuo, jog trečiasis asmuo buvo sudaręs darbo sutartį su ieškovu, o apie šią sutartį buvo privalu pranešti VSDFV. Abejonių dėl darbo sutarties kelia ir tai, jog trečiasis asmuo yra ieškovo tarybos narys, todėl darbo sutartis galėjo būti pasirašyta atbuline data, siekiant pagrįsti ieškinio reikalavimus.
Sprendime teismas pasisakė dėl visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, įskaitant ir neteisėtus veiksmus. Be to įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimu civ. byloje Nr. 2-3993-600/2014 trečiojo asmens A. Z. ieškinys atmestas, neįrodžius, kad atsakovas būtų netinkamai atlikęs automobilio kėbulo dažymo darbus, t.y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovo veiksmai nebuvo neteisėti.
CPK 65 str. numato teisėjo nusišalinimo pagrindus. Trečiojo asmens skundo dėl prokuroro veiksmų nagrinėjimas baudžiamojoje byloje nėra pagrindas nusišalinti. Be to ieškovas nepasinaudojo teise reikšti teisėjai nušalinimą. Be to, teisėja, nagrinėjusi skundą dėl prokuroro veiksmų tenkino trečiojo asmens skundą, todėl būtent atsakovas galėtų manyti, kad teisėja palanki ieškovui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti (II t., b.l.17-18.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
CK6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokių susitarimų dėl automobilio remonto, ieškovas atsakovui automobilio remontui lėšų neperdavė; tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl minėta paskola negali būti išieškoma iš atsakovo, neperėmusio skolinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais ir argumentais. Iš byloje esančių pakvitavimų matyti, kad ieškovas paskolino trečiajam asmeniui A. Z. 2 800 Lt automobilio remontui (b.l.34; 35), tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad šie paskolos teisiniai santykiai kokiu nors būdu būtų susiję su atsakovu (pavyzdžiui, kad įvyko skolos perkėlimas CK 6.115 str. pagrindu ir atsakovas perėmė trečiojo asmens prievolę grąžinti skolą ieškovui), todėl paskolos suma negali būti vertinama kaip žala, padaryta atsakovo, nes ieškovo su atsakovu jokie paskolos teisiniai santykiai nesiejo. Ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus dėl 2 800 Lt paskolos kitai paskolos sutarties šaliai – trečiajam asmeniui A. Z..
Apelianto teigimu, visuomeninei organizacijai neprivaloma Sodroje registruoti vienkartinių sutarčių su darbuotojais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys neįrodytas nepateikus duomenų Sodrai apie A. Z. ir V. A. įdarbinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sudarydamas darbo sutartis ieškovas privalo vadovautis Darbo kodekso normomis ir VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią turi pranešti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nes Darbo kodekso normos (DK 99 str.) galioja visoms įstaigoms ir organizacijoms, kurios sudaro darbo sutartis su darbuotojais ir kuriems mokamas atlyginimas, nuo kurio skaičiuojamos privalomojo socialinio draudimo įmokos.
Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovo nurodoma V. A. kaip darbo užmokestis išmokėta 2000 Lt dydžio suma negalėtų būti vertinama kaip ieškovui padaryta žala net ir tuo atveju, jei su A. Z. ir V. A. būtų buvę sudarytos darbo sutartys. Pažymėtina, jog ieškovas už tokį patį darbą pagal darbo sutartį būtų mokėjęs ir trečiajam asmeniui A. Z., todėl tai, kad jis galimai ir sumokėjo už atliktą darbą V. A. pagal darbo sutartį, nesant duomenų, kad A. Z. už tokį patį darbą būtų sumokėjęs mažiau, negali būti vertinama kaip ieškovui atsakovo padaryta žala; ieškovas neįrodė, kad dėl to, jog tą patį darbą atliko kitas asmuo, o ne A. Z. jis būtų patyręs papildomų išlaidų (CPK 178 str.).
Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą grįsdamas tuo argumentu, jog atsakovo dirbtuvės nepritaikytos automobilių dažymui, tačiau pats ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo ieškinyje, todėl jomis negali grįsti apeliacinio skundo.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad buvo nustatyta atsakovo kaltė, nes dėl atsakovo atlikto automobilio netinkamo remonto ieškovas negalėjo naudotis savo darbuotojo automobiliu. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimo bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, klausimas dėl trečiojo asmens automobilio remonto kokybės ir su tuo susijusios žalos atlyginimo buvo nagrinėjamas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3993-600/2014, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimu trečiojo asmens A. Z. ieškinys atmestas, neįrodžius, kad atsakovas būtų netinkamai atlikęs automobilio kėbulo dažymo darbus, šis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2014-10-31 nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, atliekant trečiojo asmens automobilio remontą.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismui nurodžius, kad ieškovo su atsakovu nesieja jokie civiliniai santykiai, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Pažymėtina, jog atsisakyti priimti ieškinį teismas turi pagrindo tik esant CPK 137 str. 2 d. įtvirtintoms sąlygoms. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas nevertina ieškinio pagrįstumo, nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti. Šiuo atveju sąlygų, įgalinančių teismą CPK 137 str. 2 d. pagrindu atsisakyti priimti ieškinį, nėra nustatyta.
Atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas niekaip neanalizavo atsakovo veikimo ar neveikimo, nes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, įskaitant ir neteisėtus veiksmus.
Apeliacinis skundas grindžiamas ir argumentais dėl skundžiamą sprendimą priėmusios teisėjos šališkumo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nepasinaudojo savo teise reikšti teisėjai nušalinimą (CPK 68 str.). Be to, apeliantas nenurodo nei vieno CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų, ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu. Ta aplinkybė, kad teisėja nagrinėjo trečiojo asmens skundą dėl prokuroro veiksmų nepatenka nei į CPK 66 str., nei CPK 71 str. reglamentavimą. Skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, o vien apelianto nesutikimas su teismo priimtu procesiniu sprendimu nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu, todėl apelianto argumentai, susiję su teisėjos šališkumu, laikytini nepagrįstais.
Apibendrinant konstatuotina, jog ieškovas neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais jo patirta žala būtų susijusi priežastiniu ryšiu, neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo (apelianto) atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (250,00 EUR), bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) 8.11 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra priteisiamos iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos atsakovui S. F. 250,00 EUR jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.