- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-924-479/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11795-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- S. D.
- Ieškovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui S. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė ieškinį atsakovui S. D. dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2011-06-03 su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju. Darbo sutartis su atsakovu nuo 2012-12-17 buvo nutraukta. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2011-06-08 iki 2012-05-12 atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotes Suomijoje. Šiuo laikotarpiu ieškovė atsakovui sumokėjo 62 452,66 Lt komandiruotpinigių, į šią sumą įskaičiuojant dienpinigius, taip pat išlaidas už kelionės bilietus ir sunaudotą kurą. Vėliau ieškovė nustatė, kad komandiruočių metu atsakovo patirtas ir įrodytas išlaidas sudaro 60 851,43 Lt. Ieškovė nurodė ir tai, kad kelionės lapuose atsakovas įrašė neteisingus duomenis, o jo pateikti kuro įsigijimą patvirtinantys kvitai neatitiko kuro kiekio, kurį atsakovas galėjo realiai sunaudoti. Dėl to ieškovė atsakovo nurodytų kuro sąnaudų neįtraukė į realiai sunaudoto kuro sąnaudų balansą. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 1 574,23 Lt dydžio turtinę žalą, kurią sudaro skirtumas tarp atsakovui sumokėtos sumos ir atsakovo realiai patirtų komandiruočių išlaidų. Ieškovė nustatė atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 1 574,23 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-23 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 455,93 Eur (1 574,23 Lt) turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 Eur (35 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimu buvo atmestas ieškovo S. D. ieškinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl su komandiruote susijusių išlaidų priteisimo. Teismas vadovavosi išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir sprendė, jog ieškovė įsipareigojo atsakovui atlyginti automobilio kuro išlaidas, kurios buvo susijusios su atsakovo darbinėmis funkcijomis. Teismas nustatė ir tai, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 62 425,66 Lt komandiruočių išlaidoms atlyginti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei pateiktuose 2011-06-16, 2011-11-07, 2012-02-27 ir 2012-05-20 lengvojo automobilio kelionės lapuose atsakovas nurodė neteisingus duomenis bei pridėjo kvitus, kurie neatitiko kuro kiekio, kurį atsakovas galėjo realiai sunaudoti. Teismas konstatavo, kad dėl to ieškovei buvo padaryta 1 574,23 Lt žala. Teismas sprendė, kad ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi, todėl atsakovo ieškovei negrąžinta 1 574,23 Lt suma negalėjo būti vertinama kaip atsakovo darbo užmokestis. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo veiksmuose yra nustatytos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos, todėl teismas ieškinį ir patenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. D. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovas teigė, kad teismas nenustatė nei žalos fakto, nei jos dydžio. Atsakovas paaiškino, kad prieš tvirtinant galutines avansines apyskaitas, ieškovės atstovas visada įvertindavo jose numatytų išlaidų pagrįstumą, todėl mažai tikėtina, kad šiuo atveju ieškovė tik vėliau pastebėjo dalį nepagrįstų išlaidų. Atsakovo įsitikinimu ieškovei apie nepanaudotų lėšų likutį turėjo būti žinoma jau nuo 2012-05-31, tačiau ieškovė atsakovui jokių pretenzijų nereiškė iki kol atsakovas nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Atsakovas teigė, jog teismas nevertino tos aplinkybes, jog iki paskutinės komandiruotės ieškovė buvo skolinga atsakovui ir tik vėliau ieškovė pareiškė pretenzijas dėl permokos. Atsakovas nurodė ir tai, kad permoka buvo įskaityta kaip dalis atsakovui sumokėtinio darbo užmokesčio. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovė neįrodė, jog įmonė (duomenys neskelbtini) tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ieškovei ir kompensavo atsakovui Suomijoje patirtas kelionės išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su avansinėmis apyskaitomis, buvo išnagrinėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės įsitikinimu teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nustatė atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė nurodė ir tai, kad žalos faktas ir dydis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal LR darbo kodekso (toliau – LR DK) 246 str. nuostatas, materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Teismas pažymi, kad materialinės atsakomybės taikymui yra būtina nustatyti visų LR DK 246 str. numatytų materialinės atsakomybės sąlygų visumą.
Šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog laikotarpiu nuo 2011-06-03 iki 2012-12-17 ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovas teigė, kad teismas šioje byloje nenustatė nei žalos fakto, nei jos dydžio. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). LR CPK 279 str. 4 d. nustato, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-151-122/2014 pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl komandiruotėms panaudotų išlaidų atlyginimo. Šioje civilinėje byloje S. D. prašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 6 131,12 Lt išlaidų, susijusių su komandiruotėmis laikotarpiu nuo 2011-06-08 iki 2012-05-12, 469,73 Lt darbo užmokesčio už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-16 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti nepakeistas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimo civilinėje byloje yra nustatyta, jog ieškovė atsakovui sumokėjo 62 425,66 Lt su komandiruotėmis susijusioms išlaidoms atlyginti. Išnagrinėtoje byloje nustatyta ir tai, kad komandiruočių metu atsakovas viršijo ieškovės patvirtintą kuro sunaudojimo normą ir dalį kuro panaudojo asmeniniais tikslais. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad darbo reikalais atsakovas nuvažiavo tiek kilometrų, kiek sunaudotų degalų ataskaitose įskaitė ieškovė, tai yra 7 492 km. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad ieškovė atsakovui nėra skolinga su komandiruotėmis ar darbo santykiais susijusioms išmokoms atlyginti. Šios aplinkybės laikomos nustatytomis ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš naujo neturėjo nustatyti (LR CPK 182 str. 2 p.). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra patvirtinta, jog atsakovas viršijo kuro limitus ir ieškovė įgijo teisę į žalos atlyginimą.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2011-06-16, 2011-11-07, 2012-02-27 ir 2012-05-20 lengvojo automobilio kelionės lapuose atsakovas nurodė, jog komandiruočių metu darbo reikalais jis nuvažiavo iš viso 13 742 km. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovui buvo būtina vykti darbo reikalais 7 492 km. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovo realiai patirtos su komandiruotėmis susijusios išlaidos sudaro 60 851,43 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė atsakovui išmokėtos sumos ir realiai patirtų išlaidų skirtumą pagrindžiančių įrodymų (LR CPK 178 str.). Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovė griežtai kontroliuodavo komandiruočių išlaidų pagrįstumą, nagrinėjamu atveju nepaneigia bylos dokumentais nustatytų aplinkybių apie komandiruočių metu atsakovo realiai patirtas išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu ta aplinkybė, jog ieškovė ieškinį pareiškė tik po to, kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl su darbu susijusių išmokų priteisimo, nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės neturi. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog darbo tikslais nepanaudota ir ieškovei negrąžinta 1 574,23 Lt dydžio avansinių išmokų dalis yra ieškovės patirta žala. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teismas tinkamai nustatė turtinės žalos faktą bei žalos dydį.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė ir tai, jog ieškovei negrąžinta avanso dalis galėjo būti įskaityta kaip dalis atsakovo darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog 62 425,66 Lt suma atsakovui buvo perduota kaip atlyginimas komandiruočių išlaidoms padengti. Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 p. nustato, kad grįžęs iš komandiruotės darbuotojas per 3 dienas pateikia darbdaviui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Atsakovui teigiant, jog nepanaudota avanso dalis nebuvo grąžinta dėl to, jog ši dalis buvo įskaityta kaip jo darbo užmokesčio dalis, atsakovas turėjo procesinę pareigą šias aplinkybes įrodyti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų apie tai, jog komandiruotėms nepanaudoto avanso dalis buvo įskaityta kaip dalis atsakovo darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (LR CPK 178 str.). Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog ieškovė atsakovui nėra skolinga išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (LR CPK 182 str. 2 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovas byloje nurodė, kad iš ieškovės gauta avansinių išlaidų suma buvo panaudota atsakovo komandiruočių išlaidoms atlyginti. Dėl to apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovei negrąžinta avanso dalis buvo įskaityta kaip atsakovo darbo užmokestis.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė neįrodė, jog įmonė (duomenys neskelbtini) tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ieškovei ir kompensavo Suomijoje atsakovo patirtas kelionės išlaidas. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir (duomenys neskelbtini) 2010-12-30 sudarė darbuotojų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 siųsti darbuotojus į Suomiją. Į sutarties kainą buvo įskaičiuotos transporto išlaidos ieškovės darbuotojams atvykti į darbo vietą Turku mieste. Be to, (duomenys neskelbtini) įsipareigojo darbuotojams suteikti apgyvendinimą, įrankius ir kitas darbui reikalingas priemones, taip pat transportą iki darbo vietos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-151-122/2014 yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė tinkamai. Taigi aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini) atsakomybės yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje ir pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės iš naujo nustatyti neturėjo (LR CPK 182 str. 2 p.).
Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimą palikti nepakeistą.