Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-02-23 · Civilinė byla Nr. 2-1060-122/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
2-1060-122/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11795-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
S. D.
Advokatai
Henrikas Mackevičius, Raimondas Kivylius
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1060-122/2015.Proceso Nr. 2-06-3-11795-2013-0.Procesinio sprendimo kategorija: 16.1.;16.5.8.;19.4.;16.8.;18.1.;18.2.2.;116.1.;116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams - advokatui Raimondui Kivyliui, advokato padėjėjai A. Z., atsakovo atstovui - advokatui Henrikui Mackevičiui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (bankroto administratorius UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“) ieškinį atsakovui S. D. dėl bendrovei padarytos turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2014-05-21 civiliniu ieškiniu prašė priteiti iš atsakovo 1574,23 Lt (455,93 Eur) turtinės žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad 2011-06-03 ieškovas su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti suvirintoju. Ieškovas nuo 2011-06-08 iki 2012-05-12 buvo išsiųstas į komandiruotes Suomijoje (miestas Turku). Tam tikslui per minėtą laikotarpį ieškovas darbuotojui (atsakovui) išmokėjo 62452,66 Lt komandiruotpinigių, į kurios sumą įeina dienpinigiai bei kitos su komandiruote susijusios išlaidos (kelionės bilietai ir kuro išlaidos). Sutikrinus atsakovo pateiktus duomenis (kuro įsigijimo kvitus, patvirtinančiais patirtas išlaidas) bei suvedus gautus duomenis į komandiruočių avanso apyskaitą, nustatyta, kad atsakovo patirtas ir įrodytas išlaidas sudaro 60851,43 Lt. Tokiu būdu nustatyta, kad ieškovas patyrė 1574,23 Lt turtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas, pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Atsakovas, sugrįžęs iš tarnybinių komandiruočių, pateikė darbdaviui savo ranka užpildytus kelionės lapus bei kuro, skirto transporto priemonei – keleiviniam automobiliui, įsigijimo kvitus. Darbdavys, sutikrinęs darbuotojo pateiktus dokumentus, nustatė, jog atsakovas pateiktuose kelionės lapuose įrašė neteisingus duomenis bei atsakovo pateiktieji kvitai neatitinka jo realiai galėto tam tikslui sunaudotą kuro kiekį. Manydamas, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai reikalaudamas jam atlyginti didesnes, negu faktiškai priklausytų, kuro sąnaudų išlaidas, ieškovas jų neįtraukė į realiai išnaudotų kuro sąnaudų balansą bei neužskaitė šių dokumentų už faktą. Apie tokį sprendimą atsakovui buvo žinoma, bet jis nereagavo į darbdavio raginimus pagrįsti išlaidas arba atlyginti nuostolius. Su atsakovu darbdavys nuo 2012-12-17 nutraukė darbo sutartį pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, bet iki šiol atsakovas nėra su ieškovu atsiskaitęs. Kadangi atsakovas gera valia neatsiskaitė, todėl prašo teismo priteisti patirtą turtinę žalą, metines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovas visiškai su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad pirmiausiai darbdavys privalo įrodyti žalos faktą ir dydį. Yra įsitikinę, kad ieškovas atlieka tik formalų aritmetinį skaičiavimą, atimdami gautų avansų lėšų sumą, kurią ieškovas pripažįsta buvus išleistą. Teigė, jog atsakovas, kaip darbuotojas, po kiekvienos komandiruotės perduodavo visus su tuo susijusius dokumentų originalus (kelionės lapus ir išlaidas patvirtinančius dokumentus) ieškovui, sau nepasilikdamas jokių kopijų. Pretenzijų dėl pateiktų dokumentų, jų išsamumo, atitikimo tikrovei ieškovas atsakovui nėra pareiškęs. Šiuo atveju darbdavys yra geresnėje procesinėje padėtyje, nes atsakovas ieškovui atidavė visus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, reikalingus avansinių apyskaitų pildymui. Mano, jog darbdavys be jokių kliūčių gali nepateikti teismui visų atsakovo atiduotų dokumentų ir tokia aplinkybe gali grįsti ieškiniu reikalaujamą žalą priteisti. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, jog į bylą pateiktos avansinės apyskaitos, taisytos, braukytos su įvairiais žymėjimais bei komentarais, jose piniginės sumos perkeltos iš kitų tarpinių ir pan., kas patvirtina, kad ieškovo darbuotojas, prieš tvirtindamas galutinę apyskaitą, visada griežtai tikrindavo visų nurodomų išlaidų pagrįstumą. Pastebėjo, kad praktiškai beveik visos ieškovės atsakingo asmens parašu patvirtintos apyskaitos turi atitikmenį, tarsi preliminarų avansinės apyskaitos projektą, kuriame atsakovas nurodydavo visas komandiruotės metu patirtas išlaidas, o tuo tarpu ieškovo atsakingas asmuo tokias avansines apyskaitas griežtai revizuodavo, pašalindamas iš jų išlaidas patvirtinančius dokumentus, jeigu manydavo, kad toks dokumentas nėra susijęs su komandiruote. Kaip matyti, ieškovo darbuotojas patvirtindavo galutinę atsakovo avansinę apyskaitą ženkliai mažesne suma, iš kurios susidarė tariami nuostoliai. Be to, ieškovas privalo įrodyti, kad suma, kurią pasak jų, yra permokėję darbuotojui, nebuvo įskaityta į jam mokėtiną darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ar kitus su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Mano, jog aritmetinis skirtumas tarp ieškovo pripažįstamų pagrįstų išlaidų ir atsakovo faktiškai gauto avanso susidarė dėl tokių priežasčių: ieškovas atsakovui išmokėjo sumą, kurią iš pradžių laikė pagrįstą, bet vėliau, dėl atsakovo iniciatyva pradėtos civilinės bylos, pasinaudojo ta aplinkybe, kad atsakovas neturi finansinių dokumentų, todėl sumažino tariamai pripažįstamą išlaidų sumą: ieškovas šią sumą įskaitė kaip kitus su darbo santykiais susijusius mokėjimus atsakovui. Tačiau teismui nepateikia dokumentų, iš kurių matytųsi visi kiti piniginių lėšų judėjimai tarp darbdavio ir darbuotojo, kad teismui nebūtų galimybės patikrinti šių lėšų išmokėjimo atsakovui pagrįstumo. Lieka tikimybė, kad ieškovas sąžiningai klysta, manydamas, kad atsakovui už transporto išlaidas Suomijoje kompensuodavo užsakovai, bet faktiškai šios išlaidos nebuvo kompensuojamos, todėl atsakovas patyrė didesnes išlaidas, susijusias su komandiruote, nei pripažįsta ieškovas. Kadangi ieškovė nepagrindė žalos dydžio ir fakto, todėl ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas bei priteistos iš ieškovės atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tarnybinė komandiruotė – tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje. Tuo tarpu darbdavys turi pareigą tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, rūpintis darbuotojų poreikiais (Darbo kodekso 229 straipsnis). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų (Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalis).

Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad darbdavys, komandiruodamas darbuotoją į užsienį, iš anksto dėl darbo funkcijų vykdymo išaiškino kokie yra dokumentai, patvirtinantys turėtas kuro išlaidas, kurios galėtų būti pripažintinos komandiruotės išlaidomis. Taigi, kaip matyti, atsakovas, vykdydamas darbdavio nurodymus, privalėjo surinkti tokius dokumentus ir, grįžęs iš komandiruotės, juos pateikti darbdaviui. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovas (darbuotojas) šią pareigą įvykdė tinkamai. Ieškovo reikalavimas, kad atsakovas patirtas kuro išlaidas Suomijoje patvirtintų tik su darbo pareigomis (komandiruotėje) susijusiais dokumentais, teismas įvertino ir išnagrinėjo S. D. iškeltoje byloje, todėl šioje byloje plačiau nepasisako (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 1 dalis). Visais atvejais darbdavys, norintis, kad darbuotojas atlygintų jam padarytą žalą, turi įrodyti, kad yra visos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos, nurodytos Darbo kodekso 246 straipsnyje, t. y. darbdaviui yra padaryta žala, ji yra padaryta darbuotojo neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo (darbuotojo) kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Taigi, materialinė atsakomybė yra valstybinės prievartos rūšis, kuri taikoma už darbo teisės normų pažeidimą, siekiant, kad teisės pažeidėjas padengtų nukentėjusiai šaliai padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagrindinė materialinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė – ja siekiama atlyginti žalą, nepažeidžiant šalių interesų pusiausvyros (Darbo kodekso 245 straipsnis).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-25 sprendimu Nr. 2-151-122 ieškovo S. D. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl su komandiruote susijusių išlaidų priteisimo, atmetė (b. l. 57-61). Teismų Informacinės Sistemos duomenys ir civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo teiginius, jog apeliacinės instancijos teismas – Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-16 nutartimi Nr. 2A-1602-112 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktas nebuvo (c. b. 2-151-122, III tomas b. l. 83-87).

Nustatyta, kad ieškovas pagal 2011-06-03 neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-06-06 buvo priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojo pareigoms bei atleistas už pravaikštas 2012-12-17 (b. l. 17, c. b. 2-151-122/2014, I tomas, b. l. 20).

Darbo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su komandiruote, darbuotojams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimu Nr. 526 nustatyta, kad su komandiruojamu darbuotoju gali būti atsiskaitoma dvejopai: 1) išmokant komandiruotės išlaidų avansą darbdavio įsakymo dėl darbuotojo komandiravimo pagrindu, arba 2) kompensuojant komandiruotės išlaidas, kai darbuotojas pateikia išlaidas patvirtinančius įrodymus per tris darbo dienas nuo grįžimo iš komandiruotės, išskyrus dienpinigius, kurių nereikia patvirtinti įrodymais (5-6 punktai).

Išnagrinėtoje byloje Nr. 2-151-122/2014 nustatyta, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atsakovui atlyginti tik tas automobilio kuro išlaidas, kurios susijusios su darbo funkcijų vykdymu. Atsakovui darbdavys išaiškino, kad neprivalo jam sumokėti už kurą, kurį jis pirko komandiruotės metu savo asmeninių poreikių tenkinimui. Pateiktieji į bylą mokėjimo pavedimai, mokėjimo žiniaraščiai ir avanso apyskaitos patvirtina, kad bendrovė S. D. sumokėjo 62425,66 Lt. Taip pat nustatyta, kad ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu. Tokias faktines aplinkybes patvirtina teismui pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, darbo užmokesčio kortelė bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, todėl teigti, kad atsakovui negrąžintoji suma 1574,23 Lt yra sumokėta (užskaityta) kaip darbo užmokestis, nėra pagrindo (Darbo kodekso 224, 226 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 185, 197, 200 straipsniai).

Be to, Darbo kodekse neįtvirtinta galimybė kompensuoti darbdaviui Darbo kodekso 220 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ išvardytų, su darbuotojo tarnybine komandiruote vykdyti darbo funkcijas susijusių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-36/2006).

Išnagrinėjus išsamiai, visapusiškai ir objektyviai visas bylos aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas, ieškovui pateiktuose 2011-06-16, 2011-11-07,2012-02-27 ir 2012-05-20 lengvojo automobilio kelionės lapuose nurodė neteisingus duomenis bei pridėjo kvitus, kurie realiai neatitiko galėto sunaudoti kuro kiekiui, todėl ieškovas patyrė 1574,23 Lt nuostolių, kuri atsirado atsakovui vykdant darbinę veiklą Suomijoje, t. y. darbuotojas neveikė pagal darbdavio nurodymus ir darbdavio naudai. Pažymėtina, kai darbuotojas, siekdamas asmeninių tikslų, savavališkai panaudoja darbdaviui priklausančias darbo priemones (lėšas), atlyginant žalą, gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Civilinėje ir Darbo teisėje kaltės samprata suvokiama pagal Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalies normas: į asmens veiksmus atsižvelgiama taip, kaip protingas ir atsakingas asmuo būtų pasielgęs tokioje situacijoje.

Kadangi atsakovas, negrąžindamas darbdaviui nurodytą avanso likutį bei teikdamas nesąžiningus duomenis apie komandiruotės metu patirtas išlaidas, kurias panaudojo asmeninėms reikmėms tenkinti, tyčia pažeidė minėtais norminiais teisės aktais nustatytas taisykles, todėl tokia atsakovo veikla laikytina neteisėta, tarp ieškovo neteisėtos veikos ir atsakovui padarytos žalos yra tiesioginis ryšys, todėl ieškinio reikalavimai visiškai tenkintini (Darbo kodekso 255 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 35,00 Lt (10 Eur 14 ct) žyminio mokesčio, paduodant ieškinį (priešieškinį). Tačiau išlaidos, susijusios su advokato ir advokato padėjėjo pagalba, atsakovui iš ieškovo nepriteistinos, nes tokių išlaidų iki bylos iš esmės išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (2,90 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti:

priteisti iš ieškovo S. D. 455,93 Eur (1574,23 Lt) turtinės žalos, 10 Eur 14 ct (35 Lt) bylinėjimosi išlaidų ir už priteistą 455,93 Eur sumą 5 procentų metines palūkanas nuo 2014-05-21 iki šio sprendimo įvykdymo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, į. k. 30249715, buveinė – Liepų g. 16, Klaipėda.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Elena Pauliukienė