Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1602-112/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-01Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-16
Bylos Nr.
2A-1602-112/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11795-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelkis
Ieškovas
S. D.
Atsakovas
UAB „Anis“
Pranešėjas R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1602-112/2014Teisėja E. Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-11795-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 14.3.2; 14.3.3; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Anis“ dėl su komandiruote susijusių išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 131,12 Lt išlaidų, susijusių su komandiruote; 469,73 Lt darbo užmokestį už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. nuo 2012-12-18 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos imtinai (pagal Darbo kodekso 141 str. 3 d., šis laikotarpis kintantis). Taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovė neatlygino išlaidų, susijusių su komandiruote, – neapmokėjo 6 131,12 Lt sumos kvitų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-25 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 5 001,24 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Anis“. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovo įsipilto kuro kiekis akivaizdžiai viršija reikalingą kuro kiekį tokiam atstumui nuvažiuoti, todėl atsakovė pagrįstai nesumokėjo jam 6 131,12 Lt išlaidų. Pažymėjo, kad automobilių kuro normų nustatymo metodika yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma ja vadovautis. Kadangi šalys raštiškai susitarė dėl 10,30 l/100 km kuro sąnaudų normos, todėl atsakovei nebuvo jokio pagrindo ieškovui didinti kuro sąnaudų normos. Be to, teismas nurodė, kad už kurą darbuotojams Suomijoje mokėjo bendrovė, kurioje dirbti buvo komandiruotas ieškovas. Reikalavimą priteisti darbo užmokestį už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis teismas atmetė, nes ieškovas neįrodė, kad dirbo viršvalandžius ir poilsio dieniomis. Teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis sąlygomis, kurioms esant nustatomas viršvalandinis darbas. Nurodė, kad ieškovas, vykdamas į Suomiją, kelionės metu neatliko savo darbo funkcijų, vadovo įsakymo dirbti viršvalandžius taip pat nėra, todėl nesant šių sąlygų neatsiranda darbdavio pareiga sumokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą. Pažymėjo, jog darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Teismas, nustatė, kad už vykimo į komandiruotę dieną, kuri yra darbo diena, su ieškovu atsiskaityta tinkamai. Dėl darbo užmokesčio už dirbtą laiką poilsio dienomis (2011-11-05, 2011-11-12, 2012-02-18) teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad ieškovas nedirbo 2011-11-12, o už dirbtas poilsio dienas buvo suteiktos papildomos poilsio dienos kitu laikotarpiu. Nurodė, kad byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, darbo užmokesčio kortelė bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina faktą, kad su ieškovu yra atsiskaityta tinkamai. Kadangi atsakovė yra visiškai su ieškovu atsiskaičiusi, todėl atmetė ir reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad už kurą su juo atsiskaitė Suomijos bendrovė. Teigia, kad teismas netinkami vertino bendrovės EUROPLAN HRS Ltd elektroninį laišką, kuriame nurodyta, jog suteikė kurą kiekvienam atsakovės darbuotojui jų darbo laikotarpiu Suomijoje. Mano, kad šis laiškas negali būti vertintinas kaip pagrįstas įrodymas, nes Suomijos bendrovė pateikė tokį atsakymą, kokio reikėjo atsakovei, jos partnerei. Teigia, jog bendrovė EUROPLAN HRS Ltd kitaip ir negalėjo nurodyti, nes atsiskaityti darbuotojams už kurą buvo įsipareigojusi pagal darbuotojų nuomos sutartį. Jos priešingas teigimas reikštų, jog netinkamai vykdė sutartį ir atsakovė galės pareikšti dėl to pretenzijas. Pažymėjo, jog jokių buhalterinių duomenų, patvirtinančių kuro apmokėjimą, byloje nepateikta. Nesutinka su teismo išvada dėl kuro normos. Teigia, kad įvertinus kelionės lapuose nurodytą išnaudoto kuro kiekį, nuvažiuotą atstumą, naudoto automobilio kuro sąnaudos žymiai viršija atsakovės patvirtintą 10 l/100 km kuro sunaudojimo normą. Nesutinka ir su tuo, jog LR susisiekimo ministerijos patvirtinta automobilių kuro normų nustatymo metodika yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl šalių neįpareigoja. Teigia, jog negali galioti susitarimai, kurie realiai negali būti įvykdyti. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu teigia, jog šalių susitarimas dėl kuro normų yra negaliojantis, nes faktiškai neįmanoma jo vykdyti. Taip pat teigia, jog teismas neanalizavo aplinkybių dėl automobilio, kurį atsakovė naudojo pagal panaudos sutartį, išlaikymo. Mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 335,61 Lt sumos už šio automobilio remontą – tepalų keitimą, nes šios išlaidos yra susijusios su naudojamo daikto išlaikymu, jas pagal panaudos sutarties 4 punktą atsakovė buvo įsipareigojusi kompensuoti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas viršvalandžių nedirbo. Teigia, jog atsakovė ieškovą komandiravo dirbti nuo 2011-11-13 iki 2011-11-26. Ieškovas darbe privalėjo būti būtent visą šį laikotarpį, vadinasi, atvykti ir išvykti ieškovas privalėjo naudoti savo laisvą laiką. Remdamasis šia aplinkybe mano, kad tokiu būdu darbdavys iš esmės reikalavimo dirbti viršvalandžius – būti Suomijoje jau pirmą komandiruotės įsakyme nurodytą dieną ir būti pas užsakovą iki pat paskutinės įsakyme nurodytos dienos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė darbo užmokesčio už laiką, sugaištą atvykti iki Suomijos. Nesutinka su teismo nurodymu, jog ieškovas į Suomiją išvyko 2011-11-13, ir teigia, jog 2011-11-11 įsakymas Nr. 111/K112 šios aplinkybės nepatvirtina. Pasak ieškovo, aplinkybes, kad ieškovas išvyko ne 2011-11-13, o 2011-11-12, patvirtina 2011-11-30 avansinė apyskaita, iš kurios matyti, kad ieškovas keltu į Helsinkį kėlėsi būtent 2011-11-12 ir šias išlaidas atsakovė kompensavo. Taip pat teigia, jog ieškovui nebuvo kompensuota ir už darbą poilsio dienomis. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių dėl kelionėje praleisto laiko, kokia jo dalis patenka į įprastą ieškovo darbo dienos trukmę, o kokia laikytina viršvalandiniu darbu, nepagrįstai darbdavio įsakymą dėl poilsio dienų suteikimo už komandiruotės laiką sutapatino su šalių susitarimu dėl papildomų poilsio dienų darbuotojui suteikimo už darbą poilsio dienomis, neatsižvelgė į tai, kad dėl tokio papildomų poilsio dienų suteikimo nėra ieškovo prašymo ar sutikimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą atsakovė prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apelianto motyvu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi bendrovės EUROPLAN HRS Ltd elektroniniu laišku, ir nurodė, kad darbuotojų nuomos sutartyje buvo susitarta, jog užsakovė bendrovė EUROPLAN HRS Ltd turi užtikrinti transportą iki darbo vietos. Konkretaus būdo sutartyje nenumatė, todėl buvo prašyta patvirtinti, kokiu būdu šią sąlygą vykdė užsakovas. Užsakovas elektroniniu laišku patvirtinto, kad darbuotojams suteikė kuro. Kiti darbuotojai jokių pretenzijų dėl negauto kuro nepareiškė, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti tinkamu sutarties vykdymu. Dėl kuro normų atsakovė nurodė, jog tai nebuvo esminis dalykas, dėl ko atsisakė kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas. Nurodė, jog atsisakė kompensuoti kuro išlaidas todėl, kad kurą naudojo ne darbo funkcijoms vykdyti, o asmeniniams poreikiams tenkinti. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti lengvojo automobilio kelionės lapai bei kuro įsigijimo kvitai. Nesutinka ir su apelianto argumentais dėl dirbtų viršvalandžių. Teigia, kad ieškovo buvimo kelionėje laikas negali būti laikomas viršvalandiniu darbu, nes realiai darbo funkcijų neatliko ir atsakovė nepriėmė jokių įsakymų dirbti viršvalandžius. Nesutinka, jog ieškovas išvyko į darbą 2011-11-12, ir nurodo, kad avanso apyskaitoje nurodyta 2011-11-12 bilieto data yra bilieto rezervacijos bei galimo išvykimo laikas, o ne faktinis išvykimas. Už kelionėje sugaištą laiką 2011-11-13 ieškovui yra kompensuota DK 194 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka: suteiktos papildomos poilsio dienos. Nesutinka, kad ieškovas dirbo poilsio dienomis ir su juo už tai neatsiskaityta. Teigia, kad ieškovas klaidingai nurodo, kad 2011-11-05 dirbo poilsio dieną, nes ši diena Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbta darbo diena. Poilsio diena iš 2011-11-05 buvo perkelta į 2011-10-31. Už darbą 2011-11-13 (sekmadienį) bei 2012-02-18 (šeštadienį) ieškovui kompensuota DK 194 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, suteikiant papildomas poilsio dienas. Vien tai, kad nėra darbuotojo prašymo suteikti papildomas poilsio dienas, nesudaro pagrindo manyti, kad tokios dienos nebuvo suteiktos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje ginčas iš esmės vyksta dėl atsiskaitymo už išlaidas, ieškovo patirtas komandiruotės metu, atsiskaitymo už viršvalandžius bei darbo poilsio dienomis.

Dėl su komandiruote susijusių išlaidų priteisimo

Apeliantas teigia, jog atsakovė nepagrįstai nepadengė komandiruotėje patirtų išlaidų: 6 131,12 Lt už sunaudotą kurą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-07-04 panaudos sutartimi Nr. PS 1107/04 S. D. (panaudos davėjas) perdavė automobilį „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) terminuotai, t. y. nuo 2011-07-04 iki 2011-12-31, neatlygintinai naudotis UAB „Anis“ (panaudos gavėjas) (t. 1, b. l. 21). UAB „Anis“ 2011-06-04 direktorius įsakymu patvirtino transporto priemonės „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro sąnaudų normą – 10,30 l/100 km (t. 1, b. l. 24). Su šiuo įsakymu ieškovas S. D. supažindintas pasirašytinai. UAB „Anis“ įsakymais ieškovas buvo išsiųstas į komandiruotę Suomijoje pagal sutartį su bendrove EUROPLAN HRS Ltd (t. 1, b. l. 34–69). Bendrovė EUROPLAN HRS Ltd ir UAB „Anis“ 2010-12-30 pasirašė darbuotojų nuomos sutartį su priedais, pagal kurią tiekėjas įsipareigojo skirti darbuotojus nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 darbui Suomijoje, Turku mieste (t. 1, b. l. 123–137). Pagal sutarties sąlygas į sutarties kainą įskaičiuotas transportas į Turku. Užsakovas įsipareigojo suteikti apgyvendinimą, įrankius ir kitas priemones, reikalingas darbui, įskaitant transportą iki darbo vietos. Pagal sutarties sąlygas užsakovas įsipareigojo atsiskaityti su tiekėju. Taigi pasirūpinti darbuotojų nuvykimu į darbą būnant Suomijoje turėjo pasirūpinti bendrovė EUROPLAN HRS Ltd. Bendrovės EUROPLAN HRS Ltd atstovas elektroniniu laišku patvirtino, jog skyrė benzino kiekvienam UAB „Anis“ darbininkui jų darbo laikotarpiu Suomijoje (t. 1, b. l. 141). Nesutiktina su apelianto teiginiu, jog šis laiškas nepatvirtina aplinkybės, jog kuras buvo skirtas. Suteikti transportą iki darbo vietos bendrovė EUROPLAN HRS Ltd įsipareigojo sutartimi. Elektroninis laiškas patvirtino aplinkybę, kad užsakovas šią sąlygą vykdė ne suteikdamas transporto priemonę, o kiekvienam darbuotojui skirdamas degalų. Iš bylos duomenų matyti, kad į komandiruotę Suomijoje tuo pačiu laiku vyko ne vienas darbuotojas, tačiau jokių pretenzijų dėl neįvykdytos užsakovo sąlygos suteikti transporto priemonę vykti į darbą nepateikta. Tokių duomenų nenurodė ir pats ieškovas. Ginčo dėl to tarp atsakovės ir užsakovės bendrovės EUROPLAN HRS Ltd taip pat nėra, jokių pretenzijų užsakovui nepareiškė, vadinasi, sutiko, jog sutartį užsakovas vykdė tinkamai ir dėl to pretenzijų ateityje taip pat negalės reikšti. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovui dirbant Suomijoje buvo skirtas kuras ir išlaidų dėl to jis negalėjo patirti. Be to, pagal tarp šalių 2011-07-04 sudarytą panaudos sutartį, UAB „Anis“ įsipareigojo ieškovui atlyginti tik tas kuro išlaidas, kurios susijusios su darbo funkcijų vykdymu, t. y. atsakovė neprivalo ieškovui sumokėti už kurą, kurį ieškovas pirko komandiruotės metu savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas sunaudojo žymiai daugiau kuro, nei jo sunaudodavo anksčiau vykdamas į tokią pačią komandiruotę. Šias aplinkybes patvirtina lengvojo automobilio kelionės lapai: 2011-06-16 kelionės lape nurodyta, jog per laikotarpį nuo 2011-07-05 iki 2011-08-28 ieškovas nuvažiavo 2212 km ir įsigijo 304,31 l kuro už 1 062 Lt (komandiruotės trukmė 54 kalendorinės dienos, 40 darbo dienų) (t. 1, b. l. 94). 2011-11-07 kelionės lape nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2011-09-08 iki 2011-11-05 (41 darbo diena, 59 kalendorinės dienos) ieškovas nuvažiavo ne 2212 km, o 4210 km. Kuro įsigijo taip pat daugiau – už 1 989,51 Lt (523,33 l benzino). Pagrįstai abejoti ieškovo išnaudoto kuro kiekiu leidžia ir pateikti kuro įsigijimo kvitai, iš kurių matyti, jog kuras įsigytas vietovėje, kurioje ieškovas nedirbo (Helsinkyje), be to, kuras pirktas ir pasibaigus komandiruotės laikui (t. 2, b. l. 9–23). Taip pat atmestini argumentai dėl išnaudoto kuro kiekio būnant Suomijoje, nes, kaip nustatyta, kurą vykimui iki darbo vietos suteikė bendrovė EUROPLAN HRS Ltd, vadinasi, kuro papildomai ieškovas pirko savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Atmestini ieškovo argumentai ir dėl nustatytos per mažos kuro normos. Nors ieškovas teigia, jog atsakovės nustatyta kuro norma akivaizdžiai yra per maža ir neatitinka realių galimybių, kad realiai išnaudota kuro norma yra 13,75 L/100 km, tačiau byloje nepateikė jokių duomenų, kad su tokia nustatyta kuro norma nesutiko, kad būtų prašęs atsakovės padidinti kuro normą, nes realiai negali įvykdyti tokio atsakovės įpareigojimo. Be to, pažymėtina, kad atsakovė atsisakė atlyginti patirtas kuro išlaidas ne todėl, kad jos akivaizdžiai viršijo nustatytą kuro normą, todėl iš esmės vertinti nustatytos kuro normos pagrįstumo nėra būtinybės. Atsakovė nesutiko atlyginti išlaidų todėl, kad dalis jų buvo patirta ne dėl darbo reikmių. Tokius atsakovės argumentus patvirtina jos pateikta kuro kvitų įsigijimo suvestinė bei pateikti kvitai. Byloje nesant pateiktų duomenų, kurie pagrįstai leistų daryti išvadą, kad ieškovas nuvažiavo daugiau kilometrų darbo reikalais komandiruotės metu, nei įskaitė atsakovė, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimo priteisti 6131,12 Lt su komandiruote susijusių išlaidų ieškovas neįrodė.

Apeliantas nurodė, jog teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su automobilio panaudos sutartimi. Teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino ir nepriteisė 335,61 Lt už automobilio tepalų keitimą, nors automobilio panaudos sutartimi atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovui išlaidas, susijusias su naudojamo daikto išlaikymu. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdama į darbo bylų specifiką, į tai, kad teismas šiose bylose turi būti aktyvus, kolegija šias aplinkybes vertina remdamasi tikimybių pusiausvyros principu. Nustatyta, kad 2012-05-21 avanso apyskaitoje nurodyta, jog 2012-05-15 ieškovas patyrė 335,61 Lt remonto paslaugų (tepalų keitimo) išlaidų (t. 1, b. l. 121). 2012-05-04 įsakymu atsakovė ieškovą išsiuntė į komandiruotę laikotarpiu nuo 2012-05-06 iki 2012-05-12 (t. 1, b. l. 69). Taigi tepalus ieškovas keitėsi pasibaigus komandiruotės laikui, todėl atsakovei pagrįstai galėjo kilti abejonių, ar šios išlaidos nebuvo patirtos dėl asmeninių poreikių. Iš tos pačios avansinės apyskaitos matyti, kad atsakovė apmokėjo išlaidas, patirtas komandiruotės laikotarpiu ir susijusias su vykdomu darbu. Kadangi tepalų keitimo išlaidos buvo patirtos po komandiruotės laiko ir ieškovas nepateikė neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad tai nebuvo skirta jo asmeniniams poreikiams, todėl nėra pagrindo priteisti ir šias išlaidas.

Dėl užmokesčio už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis

Apeliantas teigia, jog su juo nebuvo atsiskaityta už viršvalandžius. Nurodė, kad 2011-06-28, 2011-11-05 (šeštadienį), 2011-11-12 (šeštadienį) ir 2012-02-18 (šeštadienį) važiavo ir keltu kėlėsi į Suomiją ir grįžo į Lietuvą. Ieškovo teigimu, 2011-06-28 dirbo 4 valandas viršvalandžių, 2011-11-05 dirbo 4 valandas viršvalandžių bei dirbo poilsio dieną, 2011-11-12 dirbo 4 valandas 30 minučių viršvalandžių bei dirbo poilsio dieną, 2012-02-18 dirbo 1 valandą viršvalandžių, 6 valandas naktį bei 6 valandas 30 minučių poilsio dieną. Be to, teigia, jog vykti į Suomiją turėjo laisvu nuo darbo laiku, nes darbe privalėjo būti pačią pirmą įsakyme dėl komandiruotės nurodytą dieną. Kadangi darbdavys nenumatė atskirai darbo dienos nuvykimui į darbo vietą, todėl mano, kad taip darbdavys iš esmės reikalavo iš darbuotojo dirbti viršvalandžius bei poilsio dienomis.

Pagal Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies 2 punktą į darbo laiką įeina tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Vykimo į komandiruotę diena yra laikoma darbo diena, todėl darbdavys privalo už kelionės laiką sumokėti kaip už darbo dieną. Pasak apelianto, kadangi kelionė truko ilgiau nei 8 darbo valandos, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas dirbo viršvalandžius. Darbo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant šio kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato Darbo kodekso 151 straipsnis. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą. Bet kuriuo atveju Darbo kodekso 150 bei 151 straipsniuose nurodoma, kad viršvalandiniai darbai yra galimi tik esant darbdavio, kuris organizuoja darbą, sprendimui paskirti dirbti viršvalandinius darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-07-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011 pažymėta, kad viršvalandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galimai ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareiga sumokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą. Nesutiktina su apelianto motyvu, jog darbdavys, nenumatydamas atskiros dienos nuvykimui į darbo vietą, iš esmės reikalavo, kad darbuotojas dirbtų viršvalandžius bei poilsio dienomis. Byloje nėra pateikta nė vieno įsakymo, įpareigojančio ieškovą dirbti viršvalandžius. Už kelionę į Suomiją su ieškovu atsiskaityta kaip už darbo dieną. Kadangi realiai ieškovas savo darbo funkcijų nevykdė, nebuvo darbdavio įsakymo dirbti viršvalandžius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas priteisti viršvalandžius yra nepagrįstas.

Kolegija nesutinka su ieškovo argumentais ir dėl darbo poilsio dienomis. Apeliantas nurodė, kad dirbo šiomis poilsio dienomis: 2011-11-05 (šeštadienį), 2011-11-12 (šeštadienį) ir 2012-02-18 (šeštadienį). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010-12-13 nutarimu Nr. 1751 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2011 metais“ nutarė perkelti poilsio dieną iš 2011 m. lapkričio 5 d., šeštadienio, į 2011 m. spalio 31 d., pirmadienį, vadinasi, 2011-11-05 buvo darbo, o ne poilsio diena. Dėl dirbtų kitų poilsio dienų nustatyta, kad atsakovė už dirbtą poilsio dieną – 2012-02-18 suteikė papildomą poilsio dieną (2012-05-14 įsakymu Nr. 1205/P14 suteiktos poilsio dienos nuo 2012-05-14 iki 2012-05-18 imtinai už darbą komandiruotėje 2012-02-18, 2012-03-03 ir 2012-04-12) (t. 3, b. l. 24–25). Dėl 2011-11-12 dienos apeliantas teigia, jog per šią poilsio dieną privalėjo vykti į komandiruotę Suomijoje, už ją nesumokėta. Iš bylos duomenų nustatyta, kad komandiruotės laikas nustatytas nuo 2011-11-13 iki 2011-11-26 imtinai (t. 1, b. l. 49). 2011-11-30 avanso apyskaitoje nurodyta, jog 2011-11-12 už keltą Talinas–Helsinkis skirta 256 Lt (t. 1, b. l. 100). Nesutiktina su ieškovo argumentu, jog vien tai, kad avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad bilietas į keltą pirktas 2011-11-12, reiškia, jog tą dieną jis ir vyko. Šios aplinkybės gali reikšti ir tai, kad tą dieną bilietas buvo užsakytas ar tik nupirktas. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas vyko į komandiruotę kitu laiku, nei nurodyta įsakyme, nepateikė neginčijamų duomenų, kad kelionės į kitą vietovę laikas nėra įskaičiuotas į tos dienos darbo laiką. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas nedirbo poilsio dienomis, o už dirbtas poilsio dienas buvo suteiktos poilsio dienos kitu laikotarpiu. Vien tai, kad nebuvo darbuotojo prašymo suteikti papildomas dienas, dar nepaneigia šių dienų suteikimo fakto.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai taikė Darbo kodekso normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas Padvelkis