Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-772-854/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-05
Bylos Nr.: e2A-772-854/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03637-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Iron Wolf Development“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas

Civilinė byla Nr. e2A-772-854/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03637-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1., 2.6.16.8., 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Iron Wolf Development“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Iron Wolf Development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, S. M. ir L. N.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Iron Wolf Development“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymų Nr. 46VĮ-555-(14.46.2), Nr. 46VĮ-556-(14.46.2), 46VĮ-557-(14.46.2) ir 46VĮ-558-(14.46.2) 1 ir 2 punktus. Reikalavimai buvo grindžiami šiais argumentais:

1.1. Ginčijamais įsakymais buvo nutrauktos šalių 2000 m. lapkričio 13 d. sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys. Ieškovė nurodė, kad 2000 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo 99 metams išnuomojo ieškovei valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatė sklypų naudojimo paskirtį, kainas, įpareigojo Trakų žemėtvarkos skyrių parengti valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nuomos sutarčių projektus. 2000 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apskrities viršininkas ir ieškovė sudarė investicijų sutartį dėl visuomenės gyvenamojo infrastruktūrinio objekto (duomenys neskelbtini) sukūrimo su pakeitimais. 2018 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas prieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams. 2018 m. Vyriausybė priėmė nutarimą ,,Dėl 2000 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl (duomenys neskelbtini), ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“. Tuo pagrindu ginčijamais 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymais atsakovė nutraukė su ieškove 2000 m. lapkričio 13 d. sudarytas valstybės žemės nuomos sutartis ir paėmė ieškovei išnuomotus žemės sklypus į laisvos valstybinės žemės fondą.

1.2. Valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimas nuomotojos (atsakovės) iniciatyva individualiais administraciniais sprendimais (įsakymais) nenumatytas nei įstatymuose, nei nuomos sutartyse. Dėl to ginčijamuose įsakymuose nurodytais pagrindais 2000 m. lapkričio 13 d. sudarytų sutarčių nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Vien Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo priėmimas savaime nereiškia nuomos teisinių santykių pagal šalių sudarytas sutartis pasibaigimo. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtina nuomotojo teisė nutraukti sutartį tik teismo tvarka pagal suinteresuoto asmens ieškinį, ko atsakovė, priimdama ginčijamus įsakymus, nepadarė. Ieškovė teisėtai valdo sklypus, kurie jai išnuomoti iki 2099 m. lapkričio 13 d., moka mokesčius, nepažeidžia nei sutarčių, nei įstatymų reikalavimų. Ieškovė nurodo pripažįstanti, kad po 2018 m. balandžio 12 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo bei Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo priėmimo aplinkybės pasikeitė iš esmės, tačiau toks jų pasikeitimas savaime negali anuliuoti 2000 m. lapkričio 13 d. sudarytų nuomos sutarčių ar padaryti jų negaliojančiomis, kaip nepagrįstai nusprendė atsakovė. Jokių prielaidų nutraukti nuomos sutartis tuo pagrindu, kuris nurodytas ginčijamuose įsakymuose, nėra. Minėti Konstitucinio Teismo ir Vyriausybės 2018 metų nutarimai gali būti vertinami kaip nuomos sutarčių vykdymo suvaržymus patvirtinančios aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyrą, todėl tokiu atveju būtų galima vadovautis CK 6.204 straipsnio nuostatomis, tačiau ne ginčijamų įsakymų priėmimu, kaip pasielgė atsakovė. Atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, sutartiniai santykiai turi būti modifikuojami, kad toje dalyje, kur pradėtas realizuoti projektas ir pradėta vykdyti teritorijos plėtra, ieškovei būtų palikta teisė tęsti sutartinius santykius.

1.3. Atsakydama į atsakovės argumentus apie žemės naudojimą ne pagal paskirtį, ieškovė pažymėjo, kad nurodytas pagrindas sutartims nutraukti ginčijamuose įsakymuose nebuvo nurodytas; sutartys nutrauktos kitu teisiniu pagrindu, todėl tokie atsakovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir sprendžiant bylą ginčo dalyko ribose jais nesivadovautina. Individualus administracinis aktas turi būti aiškus, neįvardijant, kokiais teisės aktais individualus administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla abejonė dėl administracinio akto teisėtumo.

1.4. Ieškovės teigimu šio ginčo atveju esmė yra teismo patikrinimas, ar atsakovė turėjo teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, administracine tvarka nutraukti sutartis, priimdama ginčijamus įsakymus. Nuomos sutarčių papildymuose, atliktuose 2005 m. rugsėjo 16 d., nėra nuostatos, kad sklypus naudojant ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, galimas sutarčių nutraukimas nesikreipiant į teismą. Net jei žemės sklypų nuomos sutartys ir būtų nutraukiamos pagal CK 6.564 straipsnio nuostatas, apie žemės sklypų nuomos nutraukimą nuomininkui privaloma pranešti prie 2 mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Šiuo atveju žemės naudojimo patikrinimo aktai buvo surašyti 2018 m. rugpjūčio 3 d., o ginčijami įsakymai priimti 2018 m. rugpjūčio 28 d.

1.5. Ginčijami įsakymai, kuriais nutrauktos nuomos sutartys, prieštarauja įstatymams, todėl turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Nuomos sutartys buvo nutrauktos administracine tvarka, o tai prieštarauja civilinių teisinių santykių esmei, nei sutartyje, nei CK toks sutarties nutraukimo pagrindas nenumatytas.

1.6. Ginčo sklypuose yra išduoti statybos leidimai keturiems namams, įvestas elektros tiekimas, nutiesti keliai ir pradėta devynių individualių namų pamatų statyba, kuri sustojo prasidėjus šiems procesams ir patikrinimams. Visi parengiamieji darbai vyko, tačiau, kai paaiškėjo, kad ginčo sklypuose yra magistralinė dujotieko trasa ir didelėje sklypų dalyje nebuvo galima vykdyti komercinės veiklos, viskas užtruko. Sklypų naudojimas pagal paskirtį nepriklausė nuo ieškovės, tai nulėmė objektyvios priežastys. Visą laikotarpį ieškovė mokėjo nuomos mokestį. Jeigu ginčijami įsakymai liks galioti, tai iškils nuostolių atlyginimo klausimas.

1.7. Nutraukiant nuomos sutartis padaryti tokie esminiai procedūriniai pažeidimai, kad jų ištaisymas neįmanomas, todėl ginčijami įsakymai turi būti panaikinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti šiais argumentais:

2.1. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius 3 kartus (2016 m. lapkričio 17 d., 2017 m. spalio 19 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d.) tikrino bei visais atvejais nustatė, jog ieškovei išnuomotose valstybinės žemės sklypuose veikla nevykdoma. Tarp šalių sudarytos nuomos sutartys 2005 m. rugsėjo 16 d. abipusiu susitarimu buvo papildytos 15 punktu, pagal kurį sutartis gali būti nutraukta anksčiau jos galiojimo pabaigos, nuomininkui naudojant žemės sklypą ne pagal sutartį ar ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos neištaisius pažeidimo. Atsakovė jau po pakartotinio patikrinimo 2017 m. spalio 19 d., t.y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po pirmo pažeidimo užfiksavimo 2016 m. lapkričio 17 d. nustatė pažeidimą (žemės sklypai naudojami ne pagal sutartį ir ne pagal paskirtį – veikla nevykdoma) ir turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį anksčiau jos galiojimo laiko, kadangi žemės sklypai nenaudojami pagal nustatytą paskirtį ir būdą, yra apleisti ir tokiu būdu nesilaikoma nuomos sutartyje numatytų sąlygų. Ieškovės atstovės paaiškinimai, kad sklypuose vykdomas projektavimas, išduoti statybos leidimai, nutiesti keliai, nėra pagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais. Pagal investicijų sutartį visos statybos turėjo būti atliktos iki 2003 metų. Nuo 2016 metų fiksuota, kad žemė nenaudojama pagal paskirtį.

2.2. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovei išnuomotuose žemės sklypuose nėra pastatų – statinių, o valstybinės žemės nuoma siejama su statinių (pastatų) buvimu žemės sklype.

2.3. Ieškovė teisę į valstybinės žemės sklypų nuomą įgijo 2000 m. liepos 19 d. Vyriausybės nutarimu. 2018 m. balandžio 12 d. Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad minėtas Vyriausybės nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniams principams. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo panaikino 2000 m. liepos 19 d. Vyriausybės nutarimą. Atsižvelgiant į tai, nebeliko teisinio pagrindo, kuriuo buvo išnuomoti ginčo objektu esantys sklypai. Priėmus Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą ir Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą, faktiškai buvo pripažinta, kad nuomos sutartis sudaryta nesant teisinio pagrindo. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja ir toks sandoris yra niekinis. Dėl šios priežasties, sandorio pasibaigimo įforminimas neturi visiškai jokios reikšmės.

2.4. Ieškovės argumentas, kad administraciniu aktu negali būti nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys, yra nepagrįstas. Toks nutraukimas neprieštarauja nei įstatymams, nei teismų praktikai.

2.5. Buvo būtina nutraukti su ieškove sudarytas valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis prieš terminą, kadangi išnyko teisinis nuomos pagrindas ir ieškovė naudojasi daiktu ne pagal minėtas sutartis ir daikto paskirtį.

3. Tretieji asmenys palaikė atsakovės poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Iron Wolf Development“ iekinys atmestas.

5. Teismas nustatė, kad aktualių valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, jog valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kurio pasiūlyti nuompinigiai (užmokestis už žemės nuomą) yra didžiausi. Vienas tokių atvejų, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono – kai ji reikalinga įgyvendinti svarbius visuomenės projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė (7 straipsnio 2 dalies 3 punktas). 2000 m. liepos 19 d. nutarimu ,,Dėl (duomenys neskelbtini), ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ Vyriausybė pripažino (duomenys neskelbtini), ekonominį projektą valstybinės svarbos projektu. Šio Vyriausybės nutarimo pagrindu ir vadovaujantis tuo metu galiojusio Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, ieškovei be aukciono buvo išnuomoti minėti žemės sklypai. 2018 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas prieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 789, kuriuo Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 buvo pripažintas netekusiu galios. Ginčijamuose įsakymuose nurodyta, kad nuomos sutartys nutraukiamos atsižvelgiant į Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 789.

6. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad su ja sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys prieš terminą gali būti nutrauktos tik teismine tvarka. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinį iš esmės grindžia vien formaliais pagrindais.

7. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 789, kuriuo Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 pripažintas netekusiu galios, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo ieškovei lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, 2000 m. lapkričio 13 d. nuomos sutartimis buvo išnuomota valstybinė žemė. Teismas sprendė, kad įstatyme numatytas pagrindas, kuriuo remiantis valstybinė žemė buvo išnuomota ne aukciono būdu, turi egzistuoti viso nuomos sutarties galiojimo metu ir padarė išvadą, kad išnykus teisiniam pagrindui, kuriuo ieškovei buvo išnuomota valstybinė žemė, atsakovė įgijo teisę nutraukti su ieškove sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą.

8. Teismas konstatavo, kad žemės sklypai nebuvo naudojami pagal tikslinę žemės sklypų naudojimo paskirtį. Pirmosios instancijos teismas aiškino, kad nors žemės sklypų nenaudojimo pagal tikslinę paskirtį pagrindas ir nebuvo nurodytas ginčijamuose įsakymuose kaip nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas, tačiau šis faktas atsakovės buvo nustatytas ir įvertintas iki priimant ginčijamus įsakymus, kuriais nutrauktos nuomos sutartys. Teismas nustatė, jog atsakovės nurodytą aplinkybę, kad žemės sklypai nebuvo naudojami pagal tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį patvirtina byloje pateikti 2016 m. lapkričio 21 d., 2017 m. spalio 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo aktai (CPK 185 straipsnis), taip pat pažymėjo, kad nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog ginčo sklypuose yra išduoti statybos leidimai keturiems namams, įvestas elektros tiekimas, nutiesti keliai ir devynių individualių namų pamatų statyba pradėta, tačiau į bylą neteikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje pateiktų 2016 m. lapkričio 21 d. ir 2017 m. spalio 23 d. žemės sklypų patikrinimo aktų, ieškovei išnuomoti žemės sklypai nenaudojami pagal tikslinę paskirtį ir būdus, dalyje sklypų yra miškas, likusi dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis, pavieniais medeliais ir krūmais; žemės sklypuose veikla, numatyta pagal detalųjį planą, nevykdoma. Nė viename iš 2016 m. lapkričio 21 d. ir 2017 m. spalio 23 d. žemės sklypų naudojimo patikrinimo aktų nėra nurodyta, kad bent dalyje žemės sklypų būtų vykdoma veikla, kuriai ji buvo išnuomota. Tik viename iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypų naudojimo patikrinimo aktų nurodyta, kad dalyje žemės sklypo yra išstumdytos žemės, įrenginėjimai keliai, yra pastatyti dviejų aukštų pastatų įrengti poliai su geležine armatūra; likusi žemės klypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis, pavieniais menkaverčiais medeliais ir krūmais, veikla, numatyta teritorijų planavimo dokumentuose nevykdoma. Duomenų, kad nuo 2000 metų iki 2018 metų žemės sklypuose būtų buvusi vykdoma kokia nors veikla, byloje nėra. Teismas padar išvadą, kad faktas, jog 17 metų žemės sklypai nebuvo naudojami pagal sutartyje nurodyta šių sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, sudarė savarankišką pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis vienašališkai prieš terminą nuomotojos reikalavimu neteismine tvarka (CK 6.564 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ginčijamuose įsakymuose nėra įvardytas žemės sklypų nenaudojimas pagal tikslinę jų paskirtį, kaip nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, nereiškia, kad šis pagrindas ginčijamų įsakymų priėmimo metu neegzistavo.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Šiuo atveju Vyriausybės nutarimas, kuriuo (duomenys neskelbtini), ekonominis projektas pripažintas valstybinės svarbos projektu, 2018 m. balandžio 12 d. Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujantis atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams, 2018 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės nutarimu pripažintas netekusiu galios, ieškovė nenaudojo žemės sklypo pagal sutartyse nurodytą jų naudojimo paskirtį daugiau nei 17 metų. Teismo vertino, kad esant tokiai situacijai, kai neliko teisinio pagrindo, kuriuo valstybinė žemė ieškovei buvo išnuomota lengvatine tvarka, be to, atsižvelgiant į tai, kad minėti žemės sklypai daugiau nei 17 metų nebuvo naudojami pagal tikslinę jų paskirtį, nurodytą sutartyse, nėra pagrindo tenkinti ieškinio.

11. Teismas nepagrįstu laikė, ieškovės argumentą, kad priėmus Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą ir Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą 2000 m. lapkričio 13 d. nuomos sutartys turėjo būti ne nutraukiamos, o modifikuojamos CK 6.204 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad šis straipsnis reglamentuoja sutartinių įsipareigojimų vykdymą iš esmės pasikeitus aplinkybėms, o šiuo atveju ieškovė sutartinių įsipareigojimų naudoti žemės sklypų pagal tikslinę jų paskirtį nevykdė ilgą laiką iki minėtų Konstitucinio Teismo ir Vyriausybės nutarimų priėmimo.

12. Teismo sprendė, jog nepranešimas apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį per CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą šiuo atveju neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, kadangi pasibaigus teisiniam pagrindui, kuriuo valstybinė žemė ieškovei buvo išnuomota lengvatine tvarka, įstatyme įtvirtintas informavimas apie nuomos sutarties nutraukimą nesudarytų sąlygų ieškovei galimybės išsaugoti nuomos sutartis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė UAB „Iron Wolf Development“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti jai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Ieškinys byloje buvo pareikštas dėl viešojo administravimo subjekto priimtų įsakymų, kuriais nutrauktos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys su apeliante, nes, kaip įsakymuose nurodyta, yra priimtas Vyriausybės nutarimas. Kiti sutarčių nutraukimo pagrindai ginčo įsakymuose neminimi, todėl apeliantės ieškinyje kiti ieškinio pagrindai tai pat nebuvo argumentuojami ir įrodymai, atsikirtimai dėl jų teikiami nebuvo.

13.2. Apeliantė suvokia, kad sutartys, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tai yra dėl 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybės nutarimo priėmimo, ateityje visa apimtimi galioti nebegalėtų, tačiau ji iš esmės nesutinka su jų nutraukimu įstatymus aiškiai pažeidžiančiu būdu ir tuo, kad visai nebuvo įvertinta faktinė situacija dėl ginčo sklypų teisėto naudojimo nuo 2000 metų, Sutartys nebuvo modifikuotos pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą.

13.3. Apeliantė mano, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybės nutarimo priėmimo faktas savaime galiojančių civilinių Sutarčių neanuliavo, todėl atsakovei privalomai taikytinas reikalavimas sutartis nutraukti laikantis CK) reikalavimų. Teisėtai sudarytos, galiojančios sutartys, turinčios jos šalims įstatymo galią, gali būti nutraukiamos vien tik pačioje sutartyje ar įstatymuose nustatytais konkrečiais pagrindais. Sutarčių nutraukimas buvo galimas tik teismine tvarka, vadovaujantis CK 6.204 straipsnio „Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms” nuostatomis. Tik tuomet būtų galima visapusiškai ir teisingai įvertinti, kokia apimtimi įmanoma keisti valstybinės žemės nuomos santykius, juos susiaurinti, nes yra apeliantės užstatytų nebaigtų statinių, kuriuos ji suinteresuota baigti ir įgyti teisę į jų eksploatavimui reikalingus sklypus, iš vadinamų lengvatinių nuomos sąlygų galimai perkeliant į komercines atitinkamose dalyse, įvertinti padarytas investicijas į kelių infrastruktūrą vykdant Sutartį, kurių išvystymu sukurta nauda atitektų valstybei, įvertinti, kad per nuomojamus sklypus eina magistralinis dujotiekis į Kaliningradą, pati atsakovė dalį sutartimis nuomojamų sklypų ploto paėmė kelių tiesimui, todėl ilgai ir sudėtingai vyko detalus planavimas ir t.t.

13.4. Poziciją, kad ginčo sutartys vien dėl Vyriausybės nutarimų priėmimo savaime nenutrūko, apeliantė grindžia Konstitucinis teismo 2000 m. sausio 12 d. sprendime „Dėl prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą“, kuriame pateiktu išaiškinimu dėl antikonstituciniu pripažinto teisės akto jo pagrindu ir jo galiojimo metu priimtų administracinių sprendimų teisinių pasekmių.

13.5. Byloje taip ir nekonstatuota, koks konkrečiai įstatyminis pagrindas patvirtina ginčo įsakymų esą teisėtumą. Sprendimo išvados apie „išnykusį teisinį pagrindą“ yra bendro pobūdžio. Antikonstituciniais pripažintus aktus draudžiama tik taikyti, bet galiojančių Sutarčių jie automatiškai nepanaikina. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo (toliau VAĮ) 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (VAĮ 35 str.).

Šalies argumentai

13.6. Nepagrįstos ir įstatymams prieštaraujančios pirmosios instancijos teismo sprendimo interpretacijos, jog šiuo atveju esą atsakovė taikė CK 6.564 straipsnį, kurio 2 dalyje nustatytais įspėjimo apie nutraukimą terminais net nebuvo vadovaujamasi, bet jie, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės. Įsakymuose CK 6.564 straipsniu vadovaujamasi nebuvo.

Atsiliepimas

14. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. jsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“, Atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. jsakymu Nr. lP-(1.3.)-475 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimo vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatais, organizuoja ir vykdo valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir vyriausybės nutarimai, taip pat atlieka faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 2.12 papunkčiu, valstybinės žemės nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.

14.2. Ieškovė buvo informuota apie patikrinimų datas ir laikus, apie patikrinimų rezultatus jai taip pat buvo pranešta, tačiau apeliantė jokių veiksmų, galėjusių paneigti patikrinimų metu nustatytus faktus, neatliko, ginčo žemės sklypų nenaudojo, neprižiūrėjo, veiklos ginčo žemės sklypuose nevykdė. Atsakovė tris kartus (2016-11-17, 2017-10-19 ir 2018-08-01) tikrino atsakovei išnuomotą žemę bei visais atvejais nustatė, jog tikrinamuose sklypuose veikla nevykdoma. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais matome, kad žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) statinių-pastatų nėra. Apeliantė Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2017-02-09 raštu Nr. 46SD-572-(14.46.104.) „Dėl galimai nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ buvo informuota apie patikrinimo metu nustatytą ginčo žemės sklypų nenaudojimą pagal paskirtį ir būdą (atliktą pažeidimą), tačiau iki 2018-08-01 nustatytų pažeidimų nepašalino, todėl laikytina, kad pranešimo apie vienašališką sutarčių nutraukimą neišsiuntimas jokių realių pasekmių apeliantei nesukėlė.

14.3. Šalių sudarytos nuomos sutartys Nr. 702 ir 703 2005-09-16 abipusiu susitarimu (atitinkamai Nr. 1-1-82 ir 1-1-81) buvo papildytos 15 punktu: „Sutartis gali būti nutraukta anksčiau jos galiojimo laiko pabaigos: 15.1 nuomininkui vėluojant sumokėti žemės nuomos mokestį daugiau nei tris mėnesius nuo nustatyto mokesčio mokėjimo termino pabaigos; 15.2. nuomininkui naudojant žemės sklypą ne pagal sutartį ar ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos neištaisius pažeidimo; 15.3. nuomotojo reikalavimu Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta tvarka, jei nuomininkas nevykdo kitų savo įsipareigojimų ar pažeidžia kitas šios sutarties sąlygas ir per 6 mėnesius nuo įspėjimo apie pažeidimą dienos nepašalina nustatyto pažeidimo.“. Vadovaujantis 15.2 punkto nuostatomis, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jau po pakartotino patikrinimo 2017-10-19, t.y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po pirmo pažeidimo (2016-11-17), nustatė, jog pažeidimas (žemės sklypai naudojami ne pagal sutartį ar ne pagal paskirtį - veikla nevykdoma) turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį anksčiau jos galiojimo laiko, kadangi žemės sklypai nenaudojami pagal nustatytą paskirtį ir būdą bei yra apleisti ir tokiu būdu nesilaikoma nuomos sutartyje numatytų sąlygų.

14.4. Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. 1-446 redakcija), kiti specialieji įstatymai).

14.5. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

14.6. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Iš esmės šioje teisės normoje nustatyti du savarankiški žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai.

14.7. Apeliantė įgijo teisę į žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nuomą 2000-07-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 865. 2018-04-12 Konstitucinis teismas pripažino, kad šis nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. 2018-08-08 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo, kuriuo 2000-07-19 nutarimą pripažino netekusiu galios. Taigi nebeliko teisinio pagrindo, kuriuo apeliantei buvo išnuomoti ginčo objektu esantys žemės sklypai.

14.8. Buvo būtina nutraukti 2000-11-13 Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir apeliantės sudarytas sutartis Nr. 702 ir 703 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ prieš terminą, kadangi išnyko teisinis nuomos pagrindas ir apeliantė naudojasi daiktu ne pagal minėtą sutartį ir daikto paskirtį, nes tik tokiu atveju užtikrintas tinkamas disponavimas valstybine žeme bei teisinių santykių stabilumas. Be to, nenutraukus sutarčių, Nacionalinė žemės tarnyba negalėtų įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. A-2998-492/2018 ir tokie veiksmai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams, kadangi būtų ginami išskirtinai vieno asmens, t.y. UAB „Iron Wolf Development“ interesai, neigiant kitų asmenų interesus, nors apeliantė ginčo žemės sklypų nenaudojo, neprižiūrėjo, veiklos ginčo žemės sklypuose nevykdė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

17. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo jį panaikinti, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo tvarką ir pagrindus. Apeliantė prašo priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymų Nr. 46VĮ-555-(14.46.2), Nr. 46VĮ-556-(14.46.2), 46VĮ-557-(14.46.2) ir 46VĮ-558-(14.46.2) 1 ir 2 punktus.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nagrinėjamoje byloje keliamus klausimus dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu, pirmiausia vertina faktinių aplinkybių visetą, valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, siekiant atskleisti, ar valstybinės žemės nuomos sutartis, nutraukta prieš terminą, buvo nutraukta teisėtai. Be to, kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniu skundu keliamus klausimus, į faktinę aplinkybę, jog ginčas kilo dėl valstybinės žemės nuomos, vertina viešojo intereso derinimo elementus, nes ginčas kyla dėl valstybinės žemės nuomos.

Dėl nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

19. 2000-07-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 865 „Dėl (duomenys neskelbtini), ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“.

20. 2007-01-19 atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuotas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti 2010-07-21.

21. 2000-11-02 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 375179-79, kuriuo ieškovei 99 metams išnuomojo 40000 kv. m. ploto žemės sklypą ir 981000 kv. m. ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); nustatė žemės sklypų naudojimo paskirtį - kita (visuomeninės, rekreacinės bei gyvenamosios paskirties statiniams statyti bei eksploatuoti); nustatė žemės sklypų kainas; įpareigojo ieškovę laikytis žemės sklypų naudojimo sąlygų ir apribojimų, mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį; įpareigojo Trakų rajono žemėtvarkos skyrių parengti valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nuomos sutarčių projektus ir pateikti juos apskrities viršininkui pasirašyti.

22. 2000-11-03 Vilniaus apskrities viršininkas ir ieškovė sudarė investicijų sutartį dėl visuomeninio gyvenamojo infrastruktūrinio objekto (duomenys neskelbtini) sukūrimo, su pakeitimais.

23. 2000-11-13 Vilniaus apskrities viršininkas ir Ieškovė sudarė 981000 kv. m žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), skl. Nr. 2, (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 702 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ devyniasdešimt devyniems metams. Sutartis buvo pakeista 2005-09-16 susitarimu Nr. 1-1-82 (sutartis papildyta 15 punktu) bei 2010-06-29 susitarimu Nr. 29 ir 2012-01-24 susitarimu Nr. 46SUN-2.

24. 2000-11-13 Vilniaus apskrities viršininkas ir Ieškovė sudarė 40000 kv. m žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), skl. Nr. 1, (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 703 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ devyniasdešimt devyniems metams. Sutartis buvo pakeista 2005-09-16 susitarimu Nr. 1-1-81 (sutartis papildyta 15 punktu) bei 2010-06-29 susitarimu Nr. 28 ir 2012-01-24 susitarimu Nr. 46SUN-3.

25. 2010-06-09 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 7866-1791 "Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda 21,25 km dviejų lygių sankryžai įrengti) procedūros pradžios Trakų rajone.

26. 2010-07-19 atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuotas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2011-12-20. 2010-08-28 atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuotas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2011-12-20.

27. 2016-11-17, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 46VĮ-78-(14.46.2.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo 2016 metų plano patvirtinimo“ patvirtintu žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo metų planu, atlikta valstybinės žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybėje, kuris išnuomotas 2000-11-13 nuomos sutartimi Nr. 703 (nuomos sutarties redakcija 2005-09-16 susitarimu Nr. 1-1-81, 2010-06- 29 susitarimu Nr. 28 ir 2012-01-24 susitarimu Nr. 46SUN-3); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybėje, kuris išnuomotas 2000-11-13 nuomos sutartimi Nr. 702 (nuomos sutarties redakcija 2005-09-16 susitarimu Nr. 1-1- 82 ir 2010-06-29 susitarimu Nr. 29); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybėje, kuris išnuomotas 2000-11-13 nuomos sutartimi Nr. 702 (nuomos sutarties redakcija 2005-09-16 susitarimu Nr. 1-1-82 ir 2010-06-29 susitarimu Nr. 29); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybėje, kuris išnuomotas 2000-11-13 nuomos sutartimi Nr. 702 (nuomos sutarties redakcija 2005-09-16 susitarimu Nr. 1-1-82, 2010-06-29 susitarimu Nr. 29 ir 2012-01-24 susitarimu Nr. 46SUN-2), valstybinė kontrolė.

28. 2016-11-21 Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 46ŽN-127, 46ŽN-128, 46ŽN-129 ir 46ŽN-130. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nenaudojami pagal paskirtį ir naudojimo būdą, apaugę daugiametėmis sustabarėjusiomis žolėmis, pavieniais menkaverčiais medeliais ir krūmais, žemės sklypuose veikla, numatyta pagal detalųjį planą, nevykdoma.

29. 2017-10-19 Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius pakartotinai atliko valstybinės žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybėje, valstybinę kontrolę.

30. 2017-10-23 Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 46ŽN-180, 46ŽN-181, 46ŽN-182 ir 46ŽN-183. Pakartotinai buvo nustatyta, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nenaudojami pagal paskirtį ir naudojimo būdą, apaugę daugiametėmis sustabarėjusiomis žolėmis, pavieniais menkaverčiais medeliais ir krūmais, žemės sklypuose veikla, numatyta pagal detalųjį planą, nevykdoma.

31. 2018-04-12 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu Nr. KT6-N4/2018 byloje Nr. 14/2017 pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 „Dėl (duomenys neskelbtini), ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

32. 2018-08-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius pakartotinai atliko valstybinės žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybėje, valstybinę kontrolę.

33. 2018-08-03 Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 46ŽN-58-(14.46.73.), 46ŽN-59-(14.46.73.), 46ŽN-60-(14.46.73.) ir 46ŽN- 61-(14.46.73.). Pakartotinai (t.y. 3 kartą) buvo nustatyta, kad žemės sklypai (kadastro nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nenaudojami pagal paskirtį ir naudojimo būdą, apaugę daugiametėmis sustabarėjusiomis žolėmis, pavieniais menkaverčiais medeliais ir krūmais, žemės sklypuose veikla, numatyta pagal detalųjį planą, nevykdoma.

34. 2018-08-08 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 865 „Dėl (duomenys neskelbtini), ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ pripažino netekusiu galios.

35. 2018-08-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius priėmė šioje byloje ginčijamus įsakymus (46VĮ-555-(14.46.2.), 46VĮ-556-(14.46.2.), 46VĮ-557-(14.46.2.) ir 46VĮ-558-(14.46.2.), kuriais nutraukė su ieškove sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 702 ir Nr. 703.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-2998-492/2018 (kurią nagrinėdamas teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 865 konstitucingumo) konstatuota, kad teritorija, kurioje yra žemės sklypas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį buvo priskirta Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto pagrindu. Teismas sprendė, kad šios teritorijos priskyrimas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį yra neteisėtas ir neatitinka teisingumo kriterijų. Dėl to padarė išvadą nesant teisėto pagrindo visiškai atsisakyti tenkinti pareiškėjos (trečiojo asmens šioje byloje - L. N.) 2007 m. vasario 9 d. prašymą atkurti nuosavybės teises natūra.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindo

37. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis jos nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties atveju nutraukimo pagrindą sudaro ne tik aktyvūs nuomininko veiksmai, bet ir neveikimas, nes pagal CK 6.205 straipsnio nuostatas sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo (CK 6.564 straipsnio 2 dalis).

38. Prioritetinis valstybinės žemės nuomos būdas – aukcionas, kai žemė išnuomojama asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą (CK 6.551 straipsnio 1 dalis). Ne aukciono būdu valstybinė žemė nuomojama tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

39. Nagrinėjamu atveju sutartys, kurių nutraukimas ginčijamas šioje byloje, sudarytos 2000 metais ne aukciono būdu. Ieškovei žemė išnuomota, vadovaujantis Vyriausybės 2000-07-19 nutartimu Nr. 865, pagal kurį Vilniaus apskrities viršininkas organizavo konkursą ekonominio projekto „Visuomeninis rekreacinis ir gyvenamasis kompleksas (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrityje“ įgyvendinimui, kurio laimėtoja buvo ieškovė.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis – visuomeninės, gyvenamosios ir rekreacinės paskirties statiniams statyti bei eksploatuoti – vertinant šią sutarčių nuostatą ieškovės įsipareigojimų, prisiimtų investicijų sutartimi, laimėto konkurso sąlygų ir ginčijamą Vyriausybės nutarimą lydinčių dokumentų (Ūkio ministerijos 2000 m. birželio 26 d. teikimo Vyriausybei, jo aiškinamojo rašto ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Trakų rajono savivaldybės parengtų valstybei svarbaus ekonominio projekto (duomenys neskelbtini) bendrųjų duomenų) kontekste, reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išnuomotame sklype turėjo aktyviai plėtoti ūkinę veiklą, atlikdama investicijas, kurdama darbo vietas, pastatydama infrastruktūrinį visuomeninį objektą, kuris būtų glaudžiai susijęs su valstybės vykdomos regioninės programos tikslais: skatinti ūkio plėtrą ir modernizavimą, mažinti nedarbą, skatinti naujus verslus ir paslaugų kūrimą, mažinti socialinius, ekonominius regionų skirtumus, įrengdama tarptautinę mokyklą, vaikų darželį, klubo namus, aikštynus, viešbutį turistams, poilsio vilas, kotedžus rekreaciniam poilsiui ir turizmui, kitus komercinius, infrastruktūrinius objektus ir t.t. Šių įsipareigojimų ieškovė neįvykdė.

41. Dėl statinių buvimo ir žemės sklypo naudojimo jiems eksploatuoti kaip būtinos nuomos sąlygos yra pasisakyta kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB sveikatos centras „Energetikas“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-550/2013). Jeigu nuomininkas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nepradeda komercinės ūkinės veiklos, tokiai veiklai plėtoti nepastato atitinkamų statinių, tai yra pagrindas pripažinti, kad nuomininkas žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką ir tais atvejais, kai išnuomotame žemės sklype nevykdomi statybos ar žemės darbai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010). Jokios komercinės veiklos nevykdymas išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus pripažįstamas pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeG. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010). Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo (kuo jis didesnis) sudaro faktinį pagrindą pripažinti esant esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldaras“ ir kt., bylos Nr.3K-P-346/2004).

42. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sutarties pažeidimu laikytinas ir daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

43. Kasacinis teismas taip pat yra suformavęs praktiką, kad kai išnuomotame žemės sklype nevykdomi statybos darbai, taip pat kai jokios komercinės veiklos nevykdomos išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus, tai pripažįstama pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

44. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškovė nenaudojo žemės pagal sutartyje nustatytą paskirtį konstatuota ne tik ieškovės atliktų patikrinimų metu, tačiau ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl jos papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-09-19 sprendimo administracinėje byloje Nr. A-2998-492/2018 25 punkte konstatuota, kad projektas, kuris šiuo poįstatyminiu aktu (2000-07-19 Vyriausybės nutartimu Nr. 865) buvo pripažintas svarbiu valstybei (valstybinės svarbos), iš esmės net nebuvo ir nėra pradėtas įgyvendinti. Pagal Vyriausybės 2000 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 865 travaux preparatores, Projektas turėjo būti įgyvendintas (Projekte numatytų statinių statyba turėjo būti užbaigta) dar 2003 metais. Tačiau, praėjus daugiau kaip 16 metų nuo nutarimo priėmimo, jokie (statybos) darbai net nebuvo pradėti, o privačiam Projekto vykdytojui – UAB „Iron Wolf Development“ – iki šiol ne aukciono būdu yra išnuomoti Projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. KT6-N4/2018 9 punkte konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), vykdytinas projektas, kuriam Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimo 1 punktu suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas, nėra įgyvendintas.

45. Ieškovė nevykdė investicijų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neatliko investicijų, nevystė projekto, kuriam buvo suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas ir kurio įgyvendinimui ne aukciono tvarka ieškovei buvo išnuomota valstybinė žemė, todėl ieškovė turėjo nutraukti su ja sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad ginčijamuose įsakymuose valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindu nurodytas 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybės nutarimas, kuriuo panaikintas 2000 m. liepos 19 d. Vyriausybės nutarimas, sutarčių nutraukimo pagrindo esmės nekeičia, o ieškovės argumentai, kad atsakovė nenurodė nutraukianti sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl sutarčių nutraukimas yra neteisėtas, atmestini kaip nepagrįsti.

47. Aplinkybė, kad investicinis projektas, kurio vystymui ieškovei buvo išnuomota valstybinė žemė, per beveik aštuoniolika metų nebuvo įgyvendintas yra konstatuota tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarime Nr. KT6-N4/2018, tiek 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 789 travaux préparatoires. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija išvadoje dėl šio nutarimo konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės svarbos ekonominis projektas iš esmės nėra įgyvendinamas. Ūkio ministerija nustatė, kad: i) (duomenys neskelbtini) valstybinės svarbos ekonominis projektas per 16 metų nuo 2000 m. lapkričio 3 d. investicijų sutarties, tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Iron Wolf Development“, sudarymo yra iš esmės pradinėje įgyvendinimo stadijoje; ii) UAB „Iron Wolf Development“, įgyvendinanti (duomenys neskelbtini) valstybinės svarbos ekonominį projektą, deklaruoja esanti pasirengusi projektą finansuoti ir turi finansavimo šaltinius, tačiau tai iš esmės naudojama tik einamosioms išlaidoms padengti; iii) (duomenys neskelbtini) valstybinės svarbos ekonominis projektas nėra įgyvendintas iki investicijų sutartyje (su jos pakeitimais 2005 m. rugpjūčio 18 d.) nustatytų terminų (projektas privalėjo būti baigtas įgyvendinti iki 2011 m.); iv) investicijų sutartyje nustatyti projekto rodikliai nepasiekti; v) 2010 m. panaikinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos instituciją, (duomenys neskelbtini) valstybinės svarbos ekonominio projekto įgyvendinimui nustatyti teisiniai pagrindai nebuvo inicijuoti perduoti ir perduoti jokiai kitai valstybės ar savivaldybės institucijai; vi) (duomenys neskelbtini) valstybinės svarbos ekonominio projekto įgyvendinimo priežiūra nėra organizuota ir nevykdoma nuo 2010 m.; vii) UAB „Iron Wolf Development“, įgyvendinanti (duomenys neskelbtini) VSEP, neinicijavo ir nedėjo pastangų tinkamai pakeisti 2000 m. lapkričio 3 d. investicijų sutartį, spartinti projekto įgyvendinimą; viii) UAB „Iron Wolf Development“ išnuomoti 4 žemės sklypai nenaudojami pagal paskirtį ir naudojimo būdus, neprižiūrimi, juose veikla, numatyta pagal detalųjį planą, nevykdoma.

48. Taigi 2018-08-08 Vyriausybės nutarimas, sutarčių nutraukimo pagrindu nurodytas ginčijamuose įsakymuose, priimtas iš esmės dėl to, kad ieškovė naudojo žemę ne pagal sutartį (šiuo atveju – žemės pagal sutartį nenaudojo) ir ši aplinkybė ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti su ieškove sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, ginčijamuose įsakymuose expresis verbis nenurodė konkrečios teisės normos (CPK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto), nepaneigia buvus teisėtą įstatyme nustatytą pagrindą sutartis nutraukti.

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, neketinantis pastato naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neturi teisėto pagrindo reikalauti pirmumo teise išnuomoti valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008) ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

50. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad panaikinus 2000-07-19 Vyriausybės nutarimą, neliko teisinio pagrindo valstybinės žemės nuomai ne aukciono būdu. Pažymėtina, kad imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą.

51. Dėl ieškovės argumentų, kad atsakovei nutraukus sutartis ieškovė patirs nuostolių, kad šalių sudarytos sutartys turėjo būti modifikuotos, kad ieškovė turi teisę į valstybinės žemės nuomą komercinėmis sąlygomis, teisėjų kolegija nepasisako, pažymėdama, kad tokių reikalavimų ieškovė nereiškė, todėl nurodyti argumentai išeina už nagrinėjamos bylos ribų.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo tvarkos

52. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ieškovės argumentus, jog ginčo sutartys galėjo būti nutrauktos tik teismo. Valstybinės žemės nuomos sutartis atsakovė nutraukė vienašališkai prieš terminą ginčijamais 2018-08-28 įsakymais, turėdama tam teisėtą pagrindą, apie tokį sprendimą ieškovė, kaip pati nurodo, buvo informuota 2018-09-17. Sutarties šalys, taip pat ir valstybinės žemės nuomotojas, turi gali naudotis teise vienašališkai nutraukti sutartį kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kurie pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas. Šiuo atveju būtent dėl to, kad ieškovė tinkamai nenaudojo jai išnuomotos valstybinės žemės sutartyje nurodytam tikslui, išnyko šios žemės nuomai lengvatinėmis sąlygomis nustatyti imperatyvai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, jog valstybinės žemės nuoma lengvatinėmis sąlygomis buvo sudaryta būsimai žemėnaudai, t. y. Valstybinės svarbos ekonominio projekto vystymui. Faktas, kad per beveik 18 metų nebuvo teisėtai pastatyta statinių ir nepradėta komercinė veikla, sudarė pagrindą atsakovei valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą nuomotojo reikalavimu neteismine tvarka.

53. Šiame kontekste paminėtina, jog kasacinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 be kita ko, yra išaiškinęs, kad žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodyta norma reiškia, jog Nacionalinė žemės tarnyba turi ne tik teisę, bet ir viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į esminį sutarties pažeidimą. Kasacinis teismas šioje nutartyje pripažino, kad neefektyvią veiklą ir neracionalų visuomeninių išteklių naudojimą sukuriančių santykių išsaugojimas neturėjo jokios vertės, todėl sprendžiant tolesnių sutartinių santykių taip šalių tęsimo klausimą Nacionalinė žemės tarnyba sutarties stabilumo principui (favor contractus) pagrįstai nesuteikė prioriteto ir sutartį vienašališkai nutraukė.

54. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai aktai (2018-08-08 įsakymai) neatitinka visų įstatyme nustatytų tokio pobūdžio aktams keliamų reikalavimų, tačiau juose yra būtini elementai, išreiškiantys nuomotojo valią, ir jie sudaro teisines prielaidas nuomininkui gintis, nesutinkant su nuomotojo sprendimu. Pažymėtina, kad ieškovė reikalauja pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu iš esmės vien formaliais pagrindais, kad nuomos sutarties nutraukimas netinkamai įformintas. Byloje nustatytas pagrindų nutraukti nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu buvimas, todėl sutarties nutraukimas negali būti pripažintas neteisėtu vien dėl nepakankamo tų pagrindų atskleidimo ginčijamuose įsakymuose.

55. Pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalį, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

56. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 6.218 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios pranešimą apie sutarties nutraukimą, aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad, nustatant terminą, prieš kurį vienašališkai sutartį nutraukianti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie savo ketinimus, siekiama apsaugoti kitos šalies interesus, kad ši per nustatytą terminą pasirengtų sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams, siekdama išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pareigos prieš nustatytą terminą informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014).

57. Nagrinėjamu atveju pažeidimas, dėl kurio sutartys nutrauktos buvo akivaizdus, apie tai, kad valstybinė žemė naudojama ne pagal sutartyje nurodytą paskirtą ieškovė buvo informuota atsakove atliekant patikrinimus. Kad nėra teisinio pagrindo tęstis nuomos teisiniams santykiams, ieškovei turėjo ir galėjo būti akivaizdu po 2018-04-12 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad išankstinis ieškovės neįspėjimas apie vienašališką sutarčių nutraukimą būtų apsaugojęs kokius nors jos teisėtus ir pagrįstus interesus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis pažeidimas konkrečiu aptariamu atveju laikytinas formaliu ir sprendimo byloje nelemia.

Dėl bylos baigties

58. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, byloje įrodymus rinko ir surinktus įrodymus įvertino pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas ir teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Konstatavus, kad atsakovė su ieškove sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukė pagrįstai ir teisėtai, nenustačius esminių šio proceso pažeidimų, sudarančių pagrindą spręsti priešingai, nėra pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymų Nr. 46VĮ-555-(14.46.2), Nr. 46VĮ-556-(14.46.2), 46VĮ-557-(14.46.2) ir 46VĮ-558-(14.46.2) 1 ir 2 punktų.

60. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko