Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-18 · Civilinė byla Nr. eB2-1377-773/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-18
Bylos Nr.
eB2-1377-773/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01362-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Kategorijos
  • 3.4.3.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-1377-773/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01362-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.3.; 3.4.3.2.2.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo viešajai įstaigai „Veržlusis Nevėžis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2016 m. lapkričio 17 d. yra priimtas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas dėl bankroto bylos VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ iškėlimo. Pareiškėja VMI nurodė, kad VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ įsiskolinimas 2016 m. rugsėjo 31 d. duomenimis valstybės biudžetams sudarė 33 977,73 Eur. Pareiškėjos teigimu, bendrovė nuo 2013 m. nemoka gyventojų pajamų mokesčio, t. y. nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi. Pažymi, kad atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ yra nemoki, nes laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teisme 2016 m. lapkričio 30 d. gautas atsakovės VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ direktorės I. M. atsiliepimas į pareiškimą, kuriame ji prašė atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą ir pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Nurodė, kad atsakovės pajamas sudaro gautos lėšos iš rėmėjų, Kėdainių rajono savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl 366 000 Eur paramos skyrimo 2017–2018 metams. Pažymėjo, kad atsakovė pradėjo mokėti pradelstas skolas valstybei. Atsakovės teigimu, Lietuvos krepšinio lyga (toliau – LKL) atlieka klubo finansinės būklės monitoringą sezono metu, LKL licencijavimo komisija pripažino, kad atsakovė atitinka finansinio stabilumo kriterijų ir leido dalyvauti LKL sezone. Atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ 2017 m. sausio 6 d. pateikė papildomus dokumentus.

Atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atsisakytina kelti bankroto bylą

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1. įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2. įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo esminę reikšmę turi į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1031-370/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1734-330/2016, išnagrinėjęs VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria VšĮ „Vežlusis Nevėžis“ buvo iškelta bankroto byla, konstatavo, jog atsakovės turtinė finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų nemokumo kriterijų ir bankroto bylą VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ iškelti atsisakė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas, susipažinęs su šalių pateiktais įrodymais, sprendžia, kad atsakovės VšĮ „Vežlusis Nevėžis“ finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė.

Teismas iš atsakovės VšĮ „Vežlusis Nevėžis“ pateikto 2016 m. spalio 31 d. balanso nustatė, kad įmonės turto apskaityta už 466 991 Eur, iš jų 300 000 Eur ilgalaikis turtas, 166 991 Eur trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 278 613 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovės ilgalaikį turtą (300 000 Eur) sudaro turima LKL licencija. Nustatyta, kad atsakovės VšĮ „Vežlusis Nevėžis“ direktorė I. M. 2016 m. spalio 25 d. įsakymu dėl nematerialaus turto pervertinimo, remdamasi LKL valdybos posėdžio 2016 m. birželio 8 d. protokolu, pervertino įmonės licenciją 300 000 Eur suma. Iš byloje pateikto LKL valdybos posėdžio 2016 m. birželio 8 d. protokolo nustatyta, kad valdyba, svarstydama LKL klubų licencijavimo kriterijus, patvirtino 300 000 Eur mokestį komandai, pretenduojančiai žaisti LKL čempionate (protokolo 1, 2 punktai). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2016 m. rugsėjo 8 d. konstatavo, kad, nors toks turtas (LKL licencija) galėtų būti paklausus tik ribotam ratui subjektų, tenkinančių visas kitas LKL nuostatų sąlygas, tačiau šį turtą įtraukė į bendrą atsakovės turimo turto vertę.

Iš 2016 m. spalio 31 d. balanso nustatyta, kad įmonės trumpalaikį turtą 166 991 Eur sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Iš atsakovės direktorės 2017 m. sausio 6 d. pateiktų dokumentų, galima spręsti, kad trumpalaikį turtą sudaro lėšos iš paramos – labdaros fondo „Krepšinio angelai“. Iš atsakovės pateiktos su paramos ir labdaros fondu „Krepšinio angelai“ 2015 m. rugpjūčio 10 d. sudarytos paramos sutarties matyti, kad šia sutartimi paramos ir labdaros fondas „Krepšinio angelai“ 2015–2016 m. krepšinio sezono metu įsipareigojo savanoriškai ir neatlygintinai perduoti VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ 322 992 Eur pinigų sumą Kėdainių krepšinio klubo „Nevėžis“ veiklai finansuoti. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtino Kėdainių rajono savivaldybės 2017–2019 metų strateginį veiklos planą, kuriame numatė paramos – labdaros fondo „Krepšinio angelai“ 2017 m., 2018 m., 2019 m. skirti po 183 000 Eur. Atsakovė VšĮ „Vežlusis Nevėžis“ ir paramos – labdaros fondo „Krepšinio angelai“ 2016 m. liepos 1 d. sudarė susitarimą dėl sutarties pratęsimo, kuriuo šalys pratęsė sutarties sudarytos 2015 m. rugpjūčio 10 d., pagal kurią gautos paramos lėšos bus naudojamos tik Kėdainių krepšinio klubo „Nevėžis“ reikmėms, galiojimą iki tol, kol bus pasirašyta nauja sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad nors atsakovės turimą turtą sudaro specifinis turtas (LKL licencija ir gaunama parama), tačiau atsižvelgiant į atsakovės vykdomos veiklos specifiką ir pagrindinį veiklos tikslą – visapusišką pagalbą krepšinio klubui „Nevėžis“ (VšĮ „Vežlusis Nevėžis“ įstatų 1.2. punktas), darytina išvada, jog atsakovės 2016 m. spalio 31 d. balanse nurodyta turto vertė (466 991 Eur) iš esmės atitinka jo realią vertę.

Atsakovės 2016 m. spalio 31 d. kreditorių sąraše nurodyta, kad įsipareigojimai kreditoriams sudaro 278 613,12 Eur, iš jų pradelsti – 71 677,32 Eur. Byloje nesant priešingų įrodymų teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma yra didesnė nei 71 667,32 Eur. Pareiškėja VMI nurodė, kad VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ įsiskolinimas 2016 m. rugsėjo 31 d. duomenimis valstybės biudžetams sudarė 33 977,73 Eur. Remiantis viešais VMI duomenimis, atsakovės skola VMI 2017 m. sausio 12 d. sumažėjo iki 32 459,41 Eur. Pagal viešus Sodros duomenis, atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. lapkričio 14 d. buvo 24 431,16 Eur, o 2017 m. sausio 10 d. jau sudarė 23 829,46 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors ir nežymiai, tačiau atsakovė vykdo įsipareigojimus valstybei.

Taigi bendra sumine išraiška atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro ne daugiau nei 71 667,32 Eur ir neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (466 991 Eur), todėl nėra pagrindo laikyti, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Teismas pažymi, kad nors VMI yra perdavusi mokestinės nepriemokos išieškojimą antstolei R. M., tačiau byloje nėra duomenų, jog antstolė vykdomąjį dokumentą yra grąžinusi išieškotojui, nes skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-1676-330/2015 ir kt.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1734-330/2016 konstatavo, kad atsakovės VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, kurie artimiausiu laikotarpiu galės būti pašalinti, o įstaigos finansinė padėtis stabilizuosis. Tai reiškia, jog šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui. Pažymėjo, kad greitas verslo ar komercinės veiklos subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl teisminėje praktikoje prioritetas suteikiamas aktyvaus rinkos dalyvio išlikimui.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1734-330/2016 padarytas išvadas dėl atsakovės mokumo, į atsakovės veiklos specifiką ir nustatęs, kad pagal byloje pateiktus duomenis nėra sąlygų konstatuoti VšĮ „Vežlusis Nevėžis“ nemokumo, nes įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams vykdyti, laiko, jog nėra pagrindo kelti atsakovei VšĮ „Vežlusis Nevėžis“ bankroto bylą dėl nemokumo ir nėra pagrindo spręsti, jog įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti iškelti atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis