- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- II-462-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00223-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Advokatai
- Raimondas Garlauskas
- Kategorijos
dalyvaujant skundą padavusio asmens A. I. (A. I.) atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2021 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK: (duomenys neskelbtini) peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu A. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1820 Eur dydžio bauda, taip pat administracinio poveikio priemonės: tabako gaminių – 3 120 vienetų cigarečių, automobilio Toyota Previa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registravimo liudijimo konfiskavimas, dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. 16.00 val. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų KP patikrintas lengvasis automobilis Toyota Previa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas (duomenys neskelbtini) pilietis A. I. deklaravo, kad leistinų normų akcizinėms prekėms gabenti neviršija, detalaus tikrinimo metu, automobilio sėdynėse rasta 3120 NAR cigarečių „WINSTON CLASSIC“ su BY banderolėmis, bendra vertė 572,52 Eur, tuo A. I. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą.
Teisme gautas A. I. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) nutarimo dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį Toyota Previa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį S. Š. ir šio automobilio registravimo pažymėjimą. Nurodė, kad nesutinka su nutarimo dalimi dėl suinteresuotam asmeniui S. Š. priklausančio automobilio Toyota Previa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jo registravimo pažymėjimo konfiskavimo. Mano, kad Institucija pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, neobjektyviai vertino bylos aplinkybes, neištyrė visų byloje esančių įrodymų, suvaržė proceso dalyvių teises teisėtus interesus, taikydama administracinio poveikio priemonę transporto priemonės ir jos registravimo pažymėjimo konfiskavimą, netinkamai aiškino taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad akivaizdu, jog dėl institucijos paskirtos poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, apeliantas patirs didelius nuostolius. Pareiškėjas paaiškino, kad byloje nebuvo gauta jokių įrodymų, kad S. Š. žinojo apie tai, jog 2021 m. rugpjūčio 12 d. jam priklausančiame automobilyje sėdynėse sudės cigaretes ir veš jas į Lietuvos Respubliką. Pažymėjo, kad nagrinėjant bylą institucijoje S. Š. nebuvo apklaustas, netgi nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, pats savo paaiškinime nurodė, kad cigaretes veža asmeniškai, jog nežinojo galiojančios tvarkos, apie tai, kad veža cigaretes sudėtas į sėdynių atlošus S. Š. nesakė. Pareiškėjas teigė, kad bylos nagrinėjimo metu jo atstovas paaiškino aplinkybes, kaip automobilis atsidūrė jo valdyme, t. y. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena kitoje vietoje nei automobilio savininkas, todėl 2021 m. rugpjūčio 12 d. jis iš namų važiavo į Lietuvą, į darbą (duomenys neskelbtini), važiuodamas į iš namų surinko kitus keleivius (byloje nustatyta, kad kartu važiavo dar 3 asmenys) ir tęsė kelionę į Lietuvą. Pareiškėjas nurodė, kad cigaretes vežėsi asmeniniam naudojimui, nes turėjo vykti dirbti 14 savaičių laikotarpiui (kartu su keleiviais yra (duomenys neskelbtini)), įvertinus vežtų cigarečių kiekį – 3 120 vienetų cigarečių arba 156 pakeliai, laikytina, kad toks kiekis realiai atitinka jo paaiškinimą dėl to, kad cigaretes vežėsi asmeniniam naudojimui. Pabrėžė, kad pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, kad visi keleiviai, jis pats ir automobilio savininkas gyvena skirtingose (duomenys neskelbtini) vietose, institucijai buvo pateikti jo atstovo paaiškinimai apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. cigaretes susidėjo pats į automobilio sėdynes S. Š. apie tai nežinant, važiuodamas link Lietuvos surinko kitus keleivius ir patį savininką bei tęsė kelionę į Lietuvą. Mano, kad kritiškai vertintinos Institucijos išvados dėl automobilio sėdynių konstrukcijų pakeitimo, patvirtina, kad jokios sėdynių konstrukcijos pakeistos nebuvo, iš sėdynių nebuvo išimtas porolonas (ten tokio išvis nėra) kaip teigiama nutarime. Patvirtina, kad jis 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuėmė (atsuko atsuktuvu) galinių sėdynių plastmasines nugarėles ir į už jų esančias tuštumas sudėjo cigaretes, atgal uždėjo nugarėlės, t. y. tokiu būdu paslėpė cigaretes automobilio sėdynėse. Paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. jo atstovas apžiūrėjo automobilį ir apžiūros metu nenustatė jokių sėdynių konstrukcijų pakeitimų. Pabrėžė, kad institucija padarė prielaidą, kad buvo pakeistos sėdynių konstrukcijos, bet ši aplinkybė nėra pagrįsta jokiais įrodymais, t. y. byloje nėra apžiūros akto ar specialisto išvados, iš kurių būtų galima neginčijamai spręsti, kad buvo pakeista sėdynių konstrukcija. Mano, kad minėtos aplinkybės reiškia, kad institucija nepagrįstai nustatė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą sąlygą (pagrindą), t. y., kad S. Š. žinojo, jog automobilyje 2021 m. rugpjūčio 12 d. bus vežamos cigaretes, kad jos bus paslėptos galinėse automobilio sėdynėse, tai yra tik prielaida, pati institucija faktiškai nenustatė S. Š. žinojimo aplinkybės, o tik padarė tokias išvadas, kad neva tai S. Š. nesirūpino automobiliu, kad nebūtų keičiamos jo konstrukcijos, nesudarė tam kliūčių, neprieštaravo ir nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų riziką dėl jam priklausančio turto panaudojimo neteisėtai veikai atlikti. Pažymėjo, kad įvertinus cigarečių gabenimo vietą automobilyje, sėdynių atlošų konstrukcijos paprastumą, darytina pagrįsta išvada, kad sudėti cigaretes į galinių sėdynių atlošus praktiškai nereikia didelių pastangų: plastmasine nugarėlė pritvirtinta 2 varžteliais, kuriuos atsukus, nuimama plastmasinė dalis ir atsiveria sėdynės atloše esanti tuštuma, į kurią nagrinėjamu atveju ir buvo sudėtos cigaretes. Pabrėžė, kad institucijos procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu, prielaidomis, o turi būti pagrįstais neginčijamais įrodymais ir aiškiomis išvadomis. Paaiškino, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadas, jog jis yra faktinis automobilio valdytojas. Nurodė, kad byloje nėra atskleista jokių aplinkybių, kad S. Š. su transporto priemone elgėsi nerūpestingai ir galėjo žinoti apie tai, kad šiuo automobiliu bus gabenami draudžiami daiktai – akcizais apmokestinamos prekės). Nurodė, kad nagrinėjant bylą institucijoje nebuvo apklausti nei pats, nei konfiskuotos transporto priemonės savininkas - S. Š., byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kurie leistų pagrįsti institucijos padarytas išvadas. Pareiškėjo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad S. Š. žinojo arba bent jau turėjo ir galėjo žinoti, kad jis naudos transporto priemonę pažeidimui daryti, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonė jau iki perdavimo ją vairuoti buvo naudojama tokiai ar panašiai neteisėtai veikai daryti, jog S. Š. pats gabeno cigaretes paslėpęs sėdynėse ir žinojo, kad jis yra linkęs daryti panašaus pobūdžio nusižengimus. Nesutinka, kad S. Š. su jam priklausančiu turtu elgėsi nerūpestingai. Paaiškino, kad automobilį paėmė pas S. Š. 2021 m. rugpjūčio 11 d. tikslu nuvažiuoti į namus, ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. surinkti iš kitų vietų keleivius ir be S. Š. žinios susidėjo sau priklausančias cigaretes į sėdynių atlošus. Pažymėjo, kad šios faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad S. Š. automobilio perdavimo metu negalėjo žinoti ar bent numanyti, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Paaiškino, kad byloje nėra duomenų, kad jis būtų buvęs anksčiau baustas už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, cigaretes susidėjo į sėdynes ir vežėsi asmeniniam naudojimui, nes laukė ilgas 14 savaičių trukmės darbo laikotarpis. Pažymėjo, kad institucijos nutarime nurodomas teiginys, kad neva tai S. Š. nesirūpino savo turtu ir nekontroliavo jo elgesio yra deklaratyvus ir nesuteikia pagrindo konstatuoti fakto, kad S. Š. žinojo apie tai, kad jis transporto priemonę naudos administraciniam nusižengimui daryti. Pabrėžė, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta formaliai, nebuvo renkami reikšmingi įrodymai objektyviai tiesai ir reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant konfiskuotos transporto priemonės savininkui, taip iš esmės suvaržant jo teises, dėl ko jis neturėjo teisės paaiškinti aplinkybių dėl transporto priemonės perdavimo ir kitų reikšmingų aplinkybių.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovė teisme paaiškino, kad nors suinteresuotas asmuo S. Š. tvirtina, jog nežinojo apie gabenamas prekes, tačiau asmens nežinojimas turi būti vertinamas visapusiškai, t. y., ar asmuo galėjo ir turėjo galimybę žinoti apie automobilyje esančias cigaretes, tai, kad asmuo teigia nežinantis apie automobilyje paslėptas cigaretes, neužkerta kelio administracinio poveikio priemonės taikymui. Vilniaus teritorinė muitinė konstatuoja, kad transporto priemonės savininko žinojimą apie neteisėtus A. I. veiksmus patvirtina administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nes pagal VSATIS duomenis yra žinoma, kad nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. liepos 12 d. A. I. ne kartą vyko transporto priemone Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau visą laiką kaip keleivis ir tik 2021 m. rugpjūčio 12 d. vyko kaip vairuotojas, todėl akivaizdu, jog asmuo nuolatos neeksploatuojantis kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės, negalėtų pakeisti sėdynių konstrukcijos be automobilio savininko žinios, be to, kitam asmeniui priklausantis automobilis nebūtų ardomas, mechaniškai pažeidžiamas tam, kad būtų panaudotus kontrabandos dalyku esančioms prekėms gabenti, kas akivaizdžiai rodo, jog S. Š. kaip automobilio savininkas turėjo suvokti, kad jo turtas, kuris yra specialiai perdirbtas (t. y. pakeičiant sėdynių konstrukcijas), bus panaudotas uždraustai veikai daryti, tačiau tam nesudarė kliūčių, neprieštaravo ir nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jam priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus, be to, iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad pats S. Š. buvo baustas už kontrabandos gabenimą, o tai yra asmenį charakterizuojanti aplinkybė, kuri parodo, kad pats automobilio savininkas nėra priešiškai nusiteikęs prieš kontrabandos gabenimą. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog S. Š. nebuvo apklaustas bei nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą. Vilniaus teritorinė muitinė atkreipia dėmesį, jog tą dieną, kai buvo sulaikyta transporto priemonė bei A. I. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, S. Š. vyko kartu su apeliantu, tai reiškia, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką negalėjo nežinoti, tuo labiau, kad pats pateikė paaiškinimą apie gabentas cigaretes, kaip jau buvo minėta, S. Š. buvo baustas už kontrabandos gabenimą, o tai reiškia, jog administracinių nusižengimų bylų tvarka asmeniui yra žinoma. Pažymėjo, kad S. Š. pateiktame paaiškinime neišsakė pozicijos apie jam priklausančią transporto priemonę, neprašė nekonfiskuoti jos, taip pat nesidomėjo transporto priemone ir po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, maža to, neatvyko ir į bylos nagrinėjimą (žinodamas bylos nagrinėjimo vietą ir laiką), šiuo atveju S. Š., nors ir turėjo galimybes ginti savo nuosavybės teises bei teisėtus interesus, tačiau to nedarė, taigi tokia abejinga reakcija į automobilio sulaikymo faktą leidžia teigti, jog su specialia slėptuve daiktams slėpti nebrangus automobilis (kaina be PVM – 1843 Eur), kurio netekimas nesėkmės atveju nebūtų labai nuostolingas, ir buvo skirtas neteisėtam prekių gabenimui per valstybės sieną. Pabrėžė, kad atstovas taip pat prieštarauja Vilniaus teritorinės muitinės išvadai dėl automobilio sėdynių konstrukcijų pakeitimo, nurodo, jog apeliantas patvirtino, kad jokios sėdynių konstrukcijos pakeistos nebuvo, iš sėdynių nebuvo išimtas porolonas (ten tokio išvis nėra), taip pat apeliantas patvirtina, kad jis 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuėmė (atsuko atsuktuvu) galinių sėdynių plastmasines nugarėles ir j už jų esančias tuštumas sudėjo cigaretes, atgal uždėjo nugarėles, t. y. tokiu būdu paslėpė cigaretes automobilio sėdynėse. Atkreipė dėmesį, jog minėti apelianto paaiškinimai niekur nebuvo užfiksuoti, t. y. A. I. to nenurodė nei protokolo surašymo metu, nei atvykęs į bylos nagrinėjimą, todėl minėtų argumentų vertinti pagrįstais duomenimis negalima, bylos nagrinėjimo metu minėtų aplinkybių taip pat nenurodė ir atstovas. Atkreipė dėmesį, jog vertinant sėdynių konstrukcijų pakeitimus, svarbu pažymėti, kad už sėdynės atlošo yra įrengta speciali ertmė, skirta rūkalams sudėti, iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog sėdynės atloše esančios keturios skylės yra išplėštos, t. y. nėra gamykliškai padarytos, taip pat iš esančių ertmių matyti, kad yra išlindęs porolonas, todėl teigti, jog sėdynėse nėra porolono negalima, toks sėdynių ardymas yra laikomas sėdynės konstrukcijos pakeitimu, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad „<..> plastmasės nugarėlė yra pritvirtinta 2 varžteliais, kuriuos atsukus, nuimama plastmasinė dalis ir atsiveria sėdynės atloše esanti tuštuma <....>, tačiau apeliantas nedetalizavo viso slėptuvės įrengimo, nenurodė, kad sėdynėse buvo padarytos dvi nedidelės ir dvi didelės skylės, todėl konstatuojama, kad apeliantas minėtas aplinkybes siekia nuslėpti. Nurodė, kad apeliantas slėptuvės įrengimą apibūdina kaip slėptuvę, kuriai įrengti nereikia didelių pastangų, tačiau muitinė su tuo nesutinka, nes tai nėra vieta skirta daiktams gabenti, tai nėra tiesiog plastmasės pakėlimas ir cigarečių įdėjimas, tai yra sėdynės suplėšymas, o toks sėdynės pakeitimas yra konstrukcijos pakeitimas bei svetimo turto sugadinimas. Su atsiliepimu pateikė nuotraukas ir schemą, kurios yra iš interneto kaip pavyzdys, kad sėdynės nėra tuščios, bet pripildytos porolonu.
Suinteresuotas asmuo S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba vienoje įmonėje su A. I.. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), A. I. – už šimto kilometrų nuo jo. Išvažiuoja į darbą trims – keturiems mėnesiams, kiekvieną kartą prieš darbą A. I. pasiima jo automobilį, paskui atvažiuoja pasiima jį ir kartu važiuoja į darbą. Žinojo, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. turi važiuoti į darbą, todėl dvi dienas prieš A. I. pasiėmė jo automobilį, tam, kad susikrautų į kelionę savo daiktus, paskui visi nuvažiavo į darbą, klausė keleivių, ar neveža nieko draudžiamo, nes pats yra baustas už cigarečių gabenimą, bet visi pasakė, jog nieko draudžiamo neveža. Pats rūko, vežė du pakelius cigarečių. Važiavo dirbti trims mėnesiams. Pats automobilio nevairavo, nes buvo pavargęs. Sėdynės nebuvo perdirbtos, slėptuvės nebuvo specialiai įrengtos, tai pats matė, nuotraukose matomos skylės yra gamyklinės. Išlaiko šeimą, turi neįgalią dukrą, uždirba apie 1 500 Eur per mėnesį, žmona nedirba, prižiūri dukrą, A. I. uždirba apie 1 100 Eur, nes jis jaunas (duomenys neskelbtini). Pirminėje automobilio apžiūroje nedalyvavo, tik paskui susirinko daiktus ir tik tada pamatė, kur cigaretės gulėjo. Automobilis sutvarkytas, jį surinko patys po apžiūros taip nurodžius pareigūnui. Anksčiau sėdynių nebuvo išardęs. A. I. ilgiausiai automobilį buvo davęs 2-3 savaitėms grįžti į (duomenys neskelbtini), paskui automobilį jis grąžindavo.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.
A. I. nubaustas už tai, kad deklaravo, kad leistinų normų akcizinėms prekėms gabenti neviršija, tačiau per Lietuvos Respublikos sieną, automobilio Toyota Previa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sėdynėse gabeno 3120 NAR cigarečių „WINSTON CLASSIC“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bendra vertė 572,52 Eur. Byloje neginčijamai nustatyta, kad cigaretės buvo gabenamos ne įprastai skirtose laikyti daiktus vietose, o specialiai pritaikytoje slėptuvėje, tai yra automobilio sėdynėje esančioje gamyklinėje ertmėje, o tai rodo, kad A. I. jas paslėpė taip, kad jų nebūtų galima vizualiai pastebėti ir aptikti, teisės pažeidimas nebuvo spontaniškas, asmuo ruošėsi, ieškojo slėptuvių, įsigijo cigaretes. Viena iš transporto priemonės pripažinimo administracinio nusižengimo padarymo priemone būtinų sąlygų yra tai, kad be automobilio tokio prekių kiekio per valstybės sieną nebūtų galima pernešti nepateikiant muitinės kontrolei. Įvertinus A. I. gabentų cigarečių kiekį – 3120 NAR (156 pakeliai), kuris, nors ir nėra itin didelis, tačiau darytina išvada, kad tokio cigarečių kiekio slapta pergabenti per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, be transporto priemonės būtų techniškai neįmanoma, atsižvelgiant į tai, nurodyta transporto priemonė institucijos pagrįstai pripažintina administracinio nusižengimo padarymo priemone(Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-468-891/2020).
ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo diskrecija kartu su administracine nuobauda, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, išspręsti klausimą dėl kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimo ar nekonfiskavimo. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus, tarp jų ir už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, institucija šiuo atveju konfiskavo transporto priemonę, kuri priklauso ne pažeidėjui A. I., o jo pažįstamam S. Š.. A. I. su šiuo institucijos sprendimu nesutinka, tačiau skunde nenurodo, jokių argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju negali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis, apart to, kad buvo pažeistos automobilio Toyota Previa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininko teisės, nes jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tokius pareiškėjo argumentus paneigia, taip pat institucijos sprendimą dėl kitam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimo galimumo pagrindžia objektyvūs bylos duomenys.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant ne pažeidėjui, bet kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, svarbus tik minėtas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas, kai trečiasis asmuo pats perleidžia turtą pažeidėjui. Likusiais, ANK 29 straipsnio 4 dalies 2-5 punktuose numatytais, atvejais pažeidėjas turtą perleidžia trečiajam asmeniui, todėl nagrinėjamos bylos kontekste jie nėra svarbūs. Pažymėtina, kad siekiant įvertinti, ar trečiojo asmens turto atžvilgiu gali būti taikomas turto konfiskavimas, svarbu įvertinti ne tik tai, ar perleisdamas turtą pažeidėjui šis asmuo iš tiesų neabejotinai žinojo, kad jo turtas bus panaudotas uždraustai veikai daryti, tačiau ir tai, ar jis iš tam tikrų duomenų nesuvokė asmens, kuriam suteikiamas turtas, neteisėtų veiksmų galimumo, tačiau tokiems veiksmams neprieštaravo, vis tiek patikėjo turtą, arba buvo abejingas. Teismo vertinimu, asmuo, būdamas tam tikro turto savininku, privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui. Kaip matyti, kad automobilis Toyota Previa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas S. Š. vardu. Byloje nustatyta, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir S. Š., kad minėtą automobilį S. Š. pats davė A. I., leido jam naudotis juo savo reikalais iki vykstant į darbą Lietuvoje likus 2 dienoms. Automobilio savininkas jokių pretenzijų dėl automobilio grąžinimo bylos nagrinėjimo institucijoje metu nepareiškė, bylos nagrinėjimo institucijoje metu nesidomėjo, nors apie automobilyje vežtas kontrabandines cigaretes sužinojo iš karto po įvykio, kadangi vyko kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, tai rodo, kad jis yra abejingas tam, kas atsitiks su jo turtu. Teismo vertinimu, transporto priemonės perleidimo aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad automobilio savininkas suvokė neteisėtų veiksmų galimumą. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad S. Š. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jam priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus, todėl turto konfiskavimo taikymas jo atžvilgiu yra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-468-891/2020).
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto nusižengimo ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-851/2019 ir kt.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. I. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Kita vertus, pažymėtina, kad A. I. padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų. Prieš darydamas ANK 208 straipsnyje numatytą nusižengimą A. I. nesielgė atsakingai ir nenumatė, kad dėl jo daromos veikos gali nukentėti jo materialinė gerovė bei, kad gali būti konfiskuotas ne jam priklausantis automobilis, kuris šioje situacijoje buvo svarbus atliekant kontrabandos nusižengimą, nes buvo gabentas toks kiekis cigarečių, kurio nepastebimai, išvengiant muitinės kontrolės, nebūtų galima pergabenti per valstybės sieną. Be to, cigaretės paslėptos daiktams gabenti neskirtose vietose, taip apsunkinant jų radimą. A. I. eksploatavo automobilį taip, tarsi būtų jo savininkas. Teismo posėdžio metu automobilio savininkas patvirtino, kad automobilį kartais duodavo ir 2-3 savaitėms, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vienas savarankiškai iš Lietuvos Respublikos važiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Taip pat nusižengimui buvo iš anksto ruošiamasi, tai nebuvo spontaniškas poelgis, nes siekiant paslėpti gabenamas cigaretes sėdynėse mechaniškai buvo padarytos skylės ir tose ertmėse paslėptos cigaretės. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, nekonfiskuojant transporto priemonės, vien teisės pažeidėjui paskirta minimali bauda neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, teisinės atsakomybės poveikis A. I. bus formalus ir prieštaraus ANK 22, 27 straipsnių nuostatų tikslams, nes akivaizdu, kad tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek automobilio savininkas, kurie abu yra rūkantys asmenys, būdami (duomenys neskelbtini) ir nuolat darbo reikalais kertantys Europos Sąjungos ir (duomenys neskelbtini) sieną, žinojo ir suvokė gresiančią riziką dėl daromo teisės pažeidimo. Be to, asmenys, kurie dirba bei naudojasi Europos Sąjungos teikiama materialine gerove, gaudami ženkliai didesnį nei vidutinis jų kilmės valstybės darbo užmokestį, privalo ypatingai gerbti Lietuvos Respublikos teisės normas ir jų preciziškai laikytis.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio Toyota Previa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registracijos liudijimu, konfiskavimas yra ne per griežta, taikyta teisingai ir nepažeidžiant proporcingumo principo. Naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Darytina išvada, kad tiek nuobaudą, tiek poveikio priemonę paskyrusi institucija priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, todėl nėra pagrindo skundą patenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
netenkinti A. I. (A. I.) skundo dėl 2021 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK: (duomenys neskelbtini) peržiūrėjimo ir nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.