Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs:

nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-08-16 vagystė iš (duomenys neskelbtini)) ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-09-07 vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčių, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. M. subendrinta bausmė paskirta – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi – A. M. pripažintas recidyvistu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 28 d.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuspręsta nepriteisti iš A. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuspręsta civilinius ieškinius tenkinti ir iš A. M. priteisti 217,96 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 151,95 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 155,46 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 166,46 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 179,80 Eur UAB „ (duomenys neskelbtini)“ naudai, 172,31 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir 391,99 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Iš A. M. apeliacinio skundo Kauno apygardos teismui esmės galima suprasti, kad jis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nuosprendį, nepripažinti jo nusikalstamų veiksmų, kaip tęstinės nusikalstamos veikos, pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta subendrinta bausmė ir sušvelninti jam paskirtą subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei panaikinti jo pripažinimą recidyvistu. Skunde nuteistasis nurodo, jog jis padarė nesunkius nusikaltimus, bet prokuroras juos perkvalifikavo į sunkius, bei už tai jį teismas nuteisė. Jis pripažįsta savo padarytus nusikaltimus ir dėl jų gailisi, tačiau jam nereikia pripažinimo recidyvistu. Jo biografija yra baisi, jis yra ligonis narkomanas, bet jam nereikia tokios didelės bausmės, nes jis jų ir taip turi daug.

4. Atsiliepimu į nuteistojo A. M. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė S. N. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skiriant bausmę nuteistajam bausmių skyrimo normos pažeisto nebuvo, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

konstatuoja:

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės, tačiau abejoja jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, bei nesutinka su jo pripažinimu recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl vagysčių kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos.

6. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje yra nurodyti tęstinės nusikalstamos veikos požymiai: daug tapačių ar vienarūšių nusikalstamų veiksmų, atitinkančių to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus objektyviuosius veikos požymius, nusikalstamų padarinių bendrumas, bendra tyčia (sumanymas), vienas objektas, vienas dalykas, tas pats šaltinis, į kurį kėsinamasi (tas pats nukentėjusysis), ir pan.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023 apibendrino tęstinės nusikalstamos veikos sąvoką ir nurodė, kad nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Tuo tarpu kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos.

8. Pažymėtina, jog teismų praktikoje susiformavęs pradinis sumanymas dėl sekančio nusikalstamos veikos epizodo ne tik neturi būti labai konkretus, bet gali būti atspindimas ir per asmens suvokimą, kad jis toliau darys tą patį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų įgyvendinamas per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones gali būti pripažintas tęstinės veikos elementu turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Dėl minėtų priežasčių, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko (ne)prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, atsižvelgiant į atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą bei situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

9. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog nuteistasis laikotarpiu nuo 2024-06-03 08:21 val. iki 2024-07-16 08:24 val. (per 7 kartus) iš parduotuvių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė bendros 1 238,14 Eur vertės turtą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai nuteistojo padarytas 7 vagystes kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Aukštesniojo teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nustatyti ne tik objektyvieji tęstinę veiką patvirtinantys požymiai, bet ir subjektyvieji, nuteistojo vieningą nusikalstamą sumanymą patvirtinantys požymiai, dėl ko pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra.

10. Šioje byloje nustatyta, jog apeliantas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde pripažino, jog vagysčių įvykdymo laikotarpiu vartojo narkotines medžiagas, nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, pašalpos negavo, gyveno Vilijampolėje Neries krantinėje palapinėje, pavogtus daiktus pardavė už pusę kainos, pinigus leido savo reikmėms. Todėl akivaizdu, kad atskirus nusikalstamos veikos epizodus jungia bendra kaltininko tyčia, nuteistasis savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką, juos iš esmės vertina kaip susiformavusį gyvenimo būdą. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo vagiama sistemingai ir reguliariai iš to paties šaltinio, t. y. parduotuvių. Visas 7 vagystes nuteistasis įvykdė analogiškais veiksmais, t. y. atėjęs į parduotuves, pasiimdamas išsirinktas prekes ir nepastebėtas išeidamas iš parduotuvių už prekes nesusimokėjęs, 2 kartus iš jų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Visos jo vagystės įvykdytos per neilgą (t. y. apie 1 mėnesio) laikotarpį. Iš esmės buvo vagiami analogiško pobūdžio daiktai, t. y. greitai ir lengvai realizuojami alkoholiniai gėrimai. Todėl akivaizdu, jog išleidus už parduotas pavogtas prekes pinigus, nuteistasis vėl eidavo vogti. Dėl to darytina išvada, kad nuteistojo veiksmai buvo apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi, kas tik patvirtina jo vieningą tyčią atitinkamam tikslui pasiekti, t. y. užsidirbti pinigų ir patenkinti savo poreikius iš vagysčių.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi neteisėtų veiksmų vagiant iš parduotuvių intensyvumą, sistemingumą bei nuteistojo veikimą tokiais pačiais vienarūšiais veiksmais, konstatuoja, kad jis turėjo bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laiko tarpą nusikalstamu būdu gauti piniginių lėšų, ir šį tikslą realizavo nuolat grobdamas svetimą turtą. Aptariami 7 vagystės epizodai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, apjungta bendro sumanymo – vieningos tyčios, nuteistajam suprantant savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norint taip veikti. Atsižvelgiant į tai nuteistojo teiginiai, kad prokuroras jam neteisingai pasunkino kaltinimą, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės, o nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip vienas tęstinis nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu.

12. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas jį neteisingai pripažino recidyvistu. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl jo įvykdytų nusikalstamų veikų pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu, bei nuteistąjį recidyvistu pripažino nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako, ar A. M. laikomas recidyvistu ir ar yra pagrindas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Recidyvisto sąvoka įtvirtinta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Vertinant, ar A. M. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintas recidyvistu, taip pat atsižvelgtina ir į BK 97 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, laikomi turinčiais teistumą trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

14. Nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. M. buvo teistas net 32 kartus, tarp jų ir už vagystes, nusikalstamas veikas darė sistemingai, teistumas neišnykęs. Jis taip pat daugybę kartų už vagystes baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Skundžiamu nuosprendžiu, kaip minėta, A. M. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo, 2 baudžiamųjų nusižengimų ir pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą padarymą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad jis tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą.

15. Atsižvelgusi į bendrą apelianto teistumų skaičių, ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdį, jų pakartotinumą, kas neabejotinai leidžia vertinti jo asmenybę kaip linkusią nusikalsti bei spręsti, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, o taip pat nustačiusi, kad šioje byloje jam inkriminuotas tyčines nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, kurį jis įvykdė būdamas pilnametis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pripažinti A. M. recidyvistu. Taigi skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiškai pagrįstai ir pagrįstai A. M. buvo pripažintas recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje apeliacinis skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis už jo padarytą nusikalstamą veiką prašo paskirti švelnesnę bausmę, nurodydamas, jog 6 mėnesių galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė jam yra per griežta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė, jos dydis atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo dėl sekančių motyvų.

17. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

18. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

19. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje BK 178 straipsnio 5 dalyje, BK 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir BK 65 straipsniu, skirta dalinio sudėjimo būdu subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra ženkliai mažesnis už vidurkį, artimas minimaliam, numatytam BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

20. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, BK 61 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

21. Vertinant A. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog A. M. padarė 2 baudžiamuosius nusižengimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, bei pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: tai, kad A. M. ne kartą teistas už vagystes, nusikalstamas veikas darė sisteminga, Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis, jo atžvilgiu yra priimtų neįsiteisėjusių nuosprendžių bei nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl vagysčių. Taip pat jis daugybę kartų už vagystes baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ankstesniais nuosprendžiais A. M. buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė ir savo tikslų nepasiekė, nes jis po jam taikytų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė, niekur nedirba. Be to, teismas teisingai A. M. pripažino recidyvistu, pagrįstai tai laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, BPK 307 straipsnis). Teismas atsižvelgė, jog yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju A. M. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis yra ženkliai mažesnis už vidurkį, artimas minimaliam, o įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 32 nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, taip pat atsižvelgus į tai, jog nustatyta ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

23. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl A. M. skirtinos subendrintos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis teistas net 32 kartus, jam taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis taip pat jis eilę kartų baustas administracine tvarka, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Visos šios aplinkybės rodo A. M. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jam jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam buvo skirta griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bei griežčiausia BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos bausmės, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, A. M. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

24. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuteistojo atžvilgiu taikymo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės: tai, kad praeityje apeliantas teistas 32 kartus, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas; jis eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vagystes; nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė, kas rodo, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas, todėl visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taikyti A. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

25. Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam skyrė tinkamas bausmės rūšis, jų dydžius, kurias tinkamai subendrino, ir subendrintos bausmės keisti kita bausmės ryšimi ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi ir BK 54 straipsnio 3 dalimi taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą (daug kartų teistas, tame tarpe ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

26. Tuo pačiu pažymėtina, kad skiriamos bausmės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už nusikalstamos veikos įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Todėl simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

27. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2025 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant A. M. galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl A. M. apeliacinis skundas atmestinas ir 2025 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.