Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1460-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
2A-1460-777/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01302-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
S. P.
Advokatai
Asta Jakštienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1460-777/2014

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01302-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1.; 99.5; 99.7; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. V. ir atsakovo S. P. atstovės advokatės Astos Jakštienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui S. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2013-08-01 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir 14 200 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo sūnaus gimimo iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovė nurodė, kad nors nebuvo susituokusi su atsakovu, bet 2010-08-09, jiems kartu gyvenant, susilaukė sūnaus K.. Šalys gyveno kartu iki 2013-02-13, tačiau bendro ūkio niekada nevedė, atsakovas pinigų vaiko išlaikymui neskyrė, rūpinosi tik savimi, mokėjo tik už vaiko darželį, kai šis pradėjo jį lankyti, ir už vaiko gyvybės draudimą. Ji augina ir išlaiko ne tik šį sūnų, bet ir kitą 15 metų amžiaus sūnų P. V., moka būsto kreditą, komunalinius mokesčius, todėl mano, kad atsakovas, uždirbantis apie 3 100 Lt, turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į jo pajamas ir sūnaus poreikius, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, mokamą po 900 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, ir išlaikymo įsiskolinimą – 14 200 Lt (po 400 Lt už kiekvieną mėnesį).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui K. P. 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui 1 150 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo 234 Lt žyminio mokesčio ir 29,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad šalys pradėjo gyventi kartu iki vaiko gimimo ir gyveno iki 2013 m. kovo mėn., o nuo 2013 m. balandžio mėn. atsakovas pradėjo teikti vaikui išlaikymą – 400 Lt/mėn., po vaiko gimimo momento mokėjo draudimo įmokas. Vien jau tai, kad šalys nuo vaiko gimimo 2010-08-09 gyveno kartu ir ieškovė per šį laikotarpį nereiškė atsakovui pretenzijų dėl išlaikymo teikimo, sukuria prezumpciją, kad jos abi skyrė lėšų ir savo darbo faktinei šeimai ir vaikui išlaikyti. Ieškovė šios prezumpcijos nepaneigė. Ieškovės ir jos pasitelktų liudytojų parodymai vertinti kritiškai kaip neobjektyvūs ir iš dalies paneigti kitų liudytojų parodymais. Tai, kad ieškovė visus trejus metus nereiškė atsakovui pretenzijų dėl išlaikymo dydžio ir nekaupė įrodymų, kad teikiama suma vaikui per maža, teismas įvertino kaip jos sutikimą su teikiamu išlaikymu. Vertindamas byloje surinktą informaciją apie šalių sūnaus poreikius, teismas atsižvelgė į jo amžių, lankomą ugdymo įstaigą ir poreikius joje, berniukui tenkančią šeimos būsto išlaikymo ir kitų bendrų išlaidų, skirtų visos šeimos poreikiams tenkinti, dalį, jo sveikatos būklę. Teismas nepripažino pagrįstomis vaiko išlaikymo išlaidomis būsto kredito dalies, kadangi šios įmokos sukurs ne vaiko, o ieškovės nuosavybės teises į šį būstą. Vaiko poreikiams patenkinti jos nėra reikalingos ir galėtų būti mažesnės, šeimai nuomojantis butą, gyvenant pas giminaičius ir pan. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog šalių nepilnamečiam vaikui kas mėnesį reikia 1 000 – 1 300 Lt. Teismas konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra gerokai geresnė nei ieškovės. Nors jie abu yra vienodai sveiki, darbingi ir dirba, tačiau ieškovė uždirba 600 – 1 000 Lt mažiau nei atsakovas, o nenuolatinis ir labai nuo klientų priklausomas jos darbo pobūdis ir neleidžia tikėtis, kad ji galės nuolat gauti didesnes, nei dabar gauna, pajamas. Būtent ieškovei tenka našta kartu gyvenantį vaiką slaugyti, prižiūrėti ir tenkinti kitus poreikius. Ieškovė yra priversta ne tik išlaikyti būstą, automobilį, bet ir mokėti ilgamečio kredito įmokas. Tuo tarpu atsakovas savo turimo nekilnojamojo turto – žemės sklypo komerciškai patrauklioje vietoje – nenaudoja, gyvena pas tėvus ir praktiškai neprisideda nei prie namų išlaikymo, nei prie maitinimosi išlaidų, taip nemažai sutaupydamas iš savo pakankamai gerų pajamų kitiems tikslams. Atsakovas, nors ir įrodinėjo išlaikąs nepilnametę dukterį, mokėdamas jai po 400 Lt/mėn., šios pareigos jau nebeturi, nes teismo sprendimu išlaikymas iš jo abiem dukterims buvo priteistas turtu ir jau yra išmokėtas. Atsakovo teikiamas papildomas, nebeprivalomas išlaikymas nepilnametei dukrai ir paties nurodyta pagalba pilnametei dukrai įvertinti kaip jo tinkamas tėvo pareigų suvokimas ir pakankamai gera turtinė padėtis, leidžianti šias moralines pareigas vykdyti. Atsakovo mokamas vaiko draudimas nėra būtinas ir privalomas ir neturi būti priežastis mažinti kasdieniams vaiko poreikiams reikalingų lėšų sumą.

Šalies argumentai

Atsakovo S. P. atstovė advokatė A. Jakštienė pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-28 sprendimo dalies, kuria iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį priteista po 650 Lt. Prašė panaikinti šią sprendimo dalį ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 500 Lt per mėnesį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo priteista išlaikymo suma yra per didelė. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes šalių gaunamos pajamos panašios, ieškovė turto turi taip pat daugiau nei atsakovas. Tai, kad atsakovas turi žemės sklypą, teismo vertinimu, komerciškai patrauklioje vietoje, kurio nenaudoja, nereiškia, kad jis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi. Atsakovo turimo turto vertė yra mažesnė nei ieškovės. Mano, jog nenaudojamo žemės sklypo turėjimas galėtų būti reikšmingas tik tuo atveju, jeigu jis negautų jokių kitų pajamų. Teismas, nepagrįstai vertindamas ieškovės turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ji moka būsto kreditą, nes būstas yra ieškovės, o ne vaikų nuosavybė ir atsakovas neprivalo prisidėti prie kredito mokėjimo. Aplinkybė, jog ieškovė išlaiko dar vieną vaiką, nėra pagrindas atsakovui didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tai, kad ieškovė nesiekia prisiteisti išlaikymo kitam vaikui, rodo, jog jos turtinė padėtis yra pakankamai gera. Teismo išvada, kad atsakovo teikiamas išlaikymas kitai nepilnametei dukrai yra neprivalomas, yra nepagrįsta, nes tai, kad atsakovas sumokėjo dukterų išlaikymui 15 733 Lt vienkartinę išmoką, nereiškia, kad jo prievolė pasibaigė, nes išmokėtos sumos pakako tik kuriam laikui. Nurodo, kad šalių vaikas yra trejų metų, neturi ypatingų specialiųjų poreikių, o tai, kad vaikas lankosi pas psichologą, nereiškia, kad jo išlaikymui atsakovas turi mokėti didesnę sumą nei ieškovė. Teismas nepagrįstai vertindamas vaiko poreikius atsižvelgė į tai, kad jie augs, t. y. teismas atsižvelgė ne į esamus, o į būsimus poreikius.

Ieškovė G. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-28 sprendimo, prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai, nustatydamas vaiko poreikius, konstatavo, jog būsto kredito išlaidos nepriskirtinos vaiko išlaikymo išlaidoms. Ieškovė, mokėdama kreditą, suteikia vaikui būstą, dėl to būsto kredito išlaidos įtrauktinos į būtinąsias išlaidas. Teismas nenustatė vaiko išlaikymo dydžio, o nurodė tik ribas, kurios yra žymiai mažesnės už vaiko išlaikymui būtiną 1 800 Lt/mėn. sumą. Teismas nevertino, kokią maksimalią sumą vaiko išlaikymui atsakovas galėtų mokėti. Atsakovas neturi jokių prievolių, vaikų iš kitos santuokos neturi išlaikyti, gyvena pas tėvus, gauna nemažas pajamas, taupo po 500 Lt per mėnesį, todėl gali mokėti didesnį išlaikymą. Teismas iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė tik kiek didesnę nei minimalią sumą, nors atsakovas gali mokėti daugiau. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nepriteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes atsakovas niekada neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, rūpinosi tik savimi, jie niekada nevedė bendro ūkio. Teismas neteisingai įvertino įrodymus apie tai, kad atsakovas niekada neteikė išlaikymo vaikui ir nesirūpino šeima. Teismas netinkamai įvertino duomenis apie tai, kad gimus šalių vaikui ieškovei nuolat padėdavo mama ir sesuo, ji nuolat skolinosi pinigų iš kitų asmenų, nes atsakovas išlaikymo neteikė. Tinkamai neįvertinti pateikti banko sąskaitų išrašai, liudytojų parrodymai (kad įvertino ieškovei nepalankiai, nereiškia, kad neteisingai). Tai, kad atsakovas epizodiškai išlaikymą mokėjo, nereiškia, kad tinkamai vykdė savo pareigą.

Atsiliepimas

Atsakovo S. P. atstovė advokatė A. Jakštienė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašė ieškovės skundą atmesti, o ieškovės skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Teismas pagrįstai pripažino, kad šalys iki 2013-02-13 vedė bendrą ūkį, atsakovas rūpinosi šeima, o pradėjęs gyventi atskirai iš karto vaikui išlaikyti mokėjo po 400 Lt per mėnesį. Ieškovės nurodyta vaikui išlaikyti būtina 1 800 Lt suma yra nepagrįsta, vaikas neturi ypatingų poreikių, dėl to nėra pagrindo priteisti didesnę nei 500 Lt/mėn. sumą.

Ieškovė G. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašė skundą atmesti, o atsakovo skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas nesinaudoja turimu žemės sklypu, nesiekia pagerinti savo padėties. Ieškovei vaikus padeda išlaikyti jos tėvai, nes jos pajamų nepakanka. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad turi išlaikyti dar vieną vaiką, nes šią pareigą jis įvykdė išmokėdamas vienkartinę išmoką. Atsakovas nežino vaiko poreikių, su juo nesimato, be to, nepagrįstai nurodo, kad šalių vaiko poreikiai yra mažesni nei jo 16 metų dukters, kurios jis nebeprivalo išlaikyti. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis neturi įsipareigojimų, dėl to privalo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vaiko poreikiams būtina suma yra 1 800 Lt, dėl to mažinti ją iki 500 Lt nėra pagrindo, nes ir priteista 650 Lt suma yra nepakankama.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti nuo 650 Lt iki 500 Lt kas mėnesį, ieškovė prašo padidinti išlaikymą nuo 650 Lt iki 900 Lt bei priteisti 14 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė teigia, kad sūnaus išlaikymui būtina yra 1 800 Lt suma per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog per mėnesį 3 metų vaikui išlaikyti reikia 1 000 – 1 300 Lt, ir nurodė, kad konkreti suma nustatoma atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė įrodinėjo, kad 3 metų vaikui būtina suma yra 1 800 Lt, atsakovas su tokia suma nesutiko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu (tačiau ne minimaliu kaip teigia ieškovė) kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 „Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo“ ir kt.). Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt (nuo 2014-10-01 – 1 035 Lt). Byloje nėra duomenų apie sunkią ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalių sūnaus išlaikymui kas mėnesį gali būti nustatyta suma, mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Juolab kad dėl to tarp šalių ginčo taip pat nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.

Šioje byloje, analizuodamas K. P. poreikius, įvertinęs vaiko siuntimus tirti ir konsultuoti, išrašus iš medicininių dokumentų, kasos čekių kopijas, taip pat įvertinęs ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su realiais 3 metų vaiko poreikiais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškovės nurodytų sūnaus poreikių patenkinimui yra reikalinga didesnė nei vienos minimalios mėnesinės algos suma. Ieškovė neįrodė, jog vaikui būtinas 1 800 Lt per mėnesį išlaikymas, o iš esmės pagrindinis argumentas dėl paminėtos 1 800 Lt sumos buvo tas, kad atsakovas gauna 3 000 Lt atlyginimą ir neturi kitų įsipareigojimų. Tačiau tai savaime nereiškia, kad gali būti nevertinami ir realūs (esami) vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad šalių sūnaus išlaikymui kas mėnesį yra pakankama suma, lygi vienai minimaliai mėnesinei algai, t. y. 1 000 Lt iki 2014-09-30 ir 1 035 Lt nuo 2014-10-01. Dėl nurodytų priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog nustatydamas vaiko poreikius teismas privalėjo nustatyti, kokią maksimalią sumą atsakovas gali mokėti vaikui.

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra gerokai geresnė nei ieškovės ir dėl to jis privalo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ši skundo nuostata pagrįsta. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė turi butą, 1/12 dalį ūkinio pastato, automobilį (t. 1, b. l. 115–118, 121), atsakovas turi žemės sklypą (t. 1, b. l. 119), tačiau nėra duomenų, kad iš žemės sklypo naudojimo gautų pajamas. Ieškovės turimo nekilnojamojo turto vertė, Registrų centro duomenimis, – apie 60 000 Lt, atsakovo žemės sklypo vertė – 5 434 Lt. Abi šalys dirba, gauna nuolatines pajamas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pajamos yra 600–1000 Lt mažesnės nei atsakovo, be to, jos darbas nenuolatinis, o atlyginimas priklauso nuo klientų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovės atlyginimas priklauso nuo klientų skaičiaus, nėra pagrindas išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis yra gerokai geresnė, nes įvertinus ieškovės per metus gautų pajamų vidurkį, darytina išvada, jog šalių pajamos yra panašios (t. 2, b. l. 4–15). Be to, net ieškovės pajamoms ir esant nežymiai mažesnėms, privalu įvertinti ir šalių turimą turtą, kitus įsipareigojimus.

Atsakovas skunde nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo teikiamas išlaikymas kitai nepilnametei dukrai yra neprivalomas. Tai, kad atsakovas sumokėjo dukterų išlaikymui 15 733 Lt vienkartinę išmoką, nereiškia, kad jo prievolė pasibaigė, nes išmokėtos sumos pakako tik kuriam laikui. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, be bendro vaiko, turi dar po vieną nepilnametį vaiką, kuriuos reikia išlaikyti. Vien faktas, kad atsakovas pagal 2009-02-26 teismo sprendimą 2 vaikų (kurių vienas vis dar nepilnametis) išlaikymui sumokėjo 15 733 Lt vienkartinę išmoką, nereiškia, kad jo teikiamas išlaikymas nepilnametei dukrai yra neprivalomas. Įvertinus dar 2009 metais sumokėtos vienkartinės išmokos dydį, kuris buvo skirtas dviem vaikams, galima padaryti išvadą, jog atsakovo nepilnametei dukrai laisva valia teikiamas išlaikymas yra būtinas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į šalių gaunamų pajamų ir turimo turto santykį, kitus išlaikytinius, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalių turtinė padėtis, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vienoda, dėl to jos abi turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, t. y. po 500 Lt per mėnesį. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė ėmėsi priemonių prisiteisti išlaikymą vyresniajam sūnui.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai į vaiko išlaikymo sumą neįtraukė jam tenkančios būsto kredito dalies. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išmokėjus būsto kreditą jis taps ieškovės, o ne vaiko nuosavybe. Butas yra įgytas iki vaiko gimimo, registruotas ieškovės vardu, dėl to, nėra jokio pagrindo būsto kredito įmokas priskirti būtinoms vaiko išlaikymo išlaidoms.

Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nepriteistas išlaikymo įsiskolinimas, ir teigia, kad atsakovas niekada neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, rūpinosi tik savimi, jie niekada nevedė bendro ūkio. Ieškovė mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino su tuo susijusius įrodymus. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, susijusius su išlaikymo vaikui teikimu iki bylos iškėlimo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šalys iki 2013 m. kovo mėn. kartu gyveno, šios aplinkybės nepaneigė ir ieškovė. Vien tai, kad šalys, gyvendamos kartu, nesutarė, nereiškia, jog jos nevedė bendro ūkio. Ieškovė teigė, kad ją nuolat rėmė jos mama, sesuo, o tai įrodo, kad atsakovas nesirūpino šeima ir išlaikymo vaikui neteikė. Tačiau vien tai, kad ieškovei jos mama ir sesuo pervesdavo lėšų, nereiškia, kad atsakovas išlaikymo neteikė. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė šias lėšas naudojo konkrečiai vaiko išlaikymui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas pradėjo vesti lėšas vaikui išlaikyti nuo 2013 m. balandžio mėn., t. y. nuo tada, kad šalys pradėjo gyventi atskirai. Ieškovė trejus metus nuo vaiko gimimo nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl išlaikymo vaikui nemokėjimo. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog teismas įrodymus dėl išlaikymo įsiskolinimo įvertino nepalankiai ieškovei, nereiškia, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl periodinio išlaikymo keistina – iš atsakovo S. P. sūnaus Karolio išlaikymui priteista suma mažintina iki 500 Lt nuo 2013-08-01 iki 2014-10-01 (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Byloje nustatyta, kad vaiko išlaikymui būtina suma yra 1 minimali mėnesinė alga (1 000 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014-10-01 minimali mėnesinė alga padidėjo iki 1 035 Lt, nuo 2014-10-01 iš atsakovo sūnaus Karolio išlaikymui priteistina 518 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies. Todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (CPK 93 str. 5 d.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 3 850 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 108–111, 164–165).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 43,65 Lt už VĮ „Regitra“ pažymas (t. 1, b. l. 126-128), 17 Lt už VĮ Registrų centro pažymas (t. 1, b. l. 122-124), 2 300 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 117–120, 172), iš viso 2 360,65 Lt.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų ieškovės ir atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, mano, kad šios šalių išlaidos yra pagrįstos.

Ieškovė byloje pareiškė 2 savarankiškus reikalavimus. Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašė iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti 900 Lt per mėnesį. Šis ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. 55,55 proc. (500 Lt x 100 proc. : 900 Lt). Antruoju reikalavimu prašė priteisti 14 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, šis reikalavimas atmestas. Todėl iš viso patenkinta 27,78 proc. ((55,55 proc. + 0 proc.) : 2 reikalavimų) ieškovės reikalavimų, atmesta 72,22 proc. reikalavimų.

Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 1 069,53 Lt (3 850 Lt x 27,78 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovės atsakovui priteistina 1 704,86 Lt (2 360,65 Lt x 72,22 proc.). Atlikus šalių tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistinas 635,33 Lt (1 704,86 Lt – 1 069,53 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 str.).

Be to, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 29,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės valstybei turėtų būti priteista 21,49 Lt (29,76 Lt x 72,22 proc.), tačiau ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Todėl šios išlaidos iš ieškovės vasltybei nepriteistinos (LR CPK 96 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 180 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 500 x 12 x 3 proc., ir 8,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 54 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 11) ir 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 13), iš viso 554 Lt.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų ieškovės ir atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, mano, kad šios šalių išlaidos yra pagrįstos.

Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus visiškai (nuo 650 Lt iki 500 Lt sumažinus priteistą išlaikymą), iš ieškovės atsakovui priteistina 554 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-28 sprendimo dalis dėl periodinio išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir šias dalis išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 500 Lt (po 145 EUR) kas mėnesį nuo 2013-08-01 iki 2014-09-31, ir po 518 Lt (po 150 EUR) kas mėnesį nuo 2010-10-01 iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš ieškovės G. V. atsakovui S. P. 635,33 Lt (184 EUR) išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo S. P. valstybei 180 Lt (52 EUR) žyminio mokesčio ir 8,27 Lt (2 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės G. V. atsakovui S. P. 554 Lt (160 EUR) išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlvydas Žerlauskas