Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-05-13 · Administracinė byla Nr. eAS-602-602/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-13
Bylos Nr.
eAS-602-602/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-04093-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-602-602/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04093-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas (kalba netaisyta): 1) idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės; 3) pripažinti Mažeikių rajono mero neveikimą/vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, patenkinti pareiškimą panaikinti jo 2024-12-31 raštą Nr. R8-4396 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą įgyvendinti įstatymą, vykdyti (ABTĮ 88 str. 1 d. 2-4 p.) VSĮ 27 str. 1 d., 2 d. 7-8 p. – išnagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo; 4) pripažinti/suvokti – Pagrobta/grobiama (antri metai) mano gyvenimo nūdiena ir, ateitis. Esant čia, grupę žmonių, kuri NE TIK NEGIRDI jai teikiamų įrodymų/faktų, argumentų, bet ir jų čia, tyčia NESUPRANTA, juos neigia/IGNORUOJA. ar čia, aš bendrauju su ADEKVAČIAIS, sąžiningais sau ir, protingais žmonės?! Kodėl jie čia, pasirinko gyventi mano, o ne savo gyvenimą?! Ar, jie čia, supranta tai, kas čia vyksta?! Kodėl jie čia, ANTRUS METUS nemato ir negirdi to, kas čia yra akivaizdu, "bado akis"?! Aš, neprivalau čia, bendrauti su žmonėmis, kurie čia, NESUVOKIA ne tik įstatymų, bet ir, esamų čia, įrodymų/faktų/argumentų/samprotavimų, prasmės/esmės. Aš renkuosi būti pagarbus sau ir, kitiems, tame tarpe ir jums/teismui. Aš, turiu ką, prasmingo veikti, o ne, lyg nesuprantantis – dalyvauti, man čia, primestame, "a-lia" teisingumo, cirke. Jums čia, DZIN. Jums čia, priimtina – stručio pozicija. Jums gi čia, antrus metus teikiami įrodymai/faktai/argumentai/samprotavimai – kaip "žirniai į sieną" (Kaip žirniai į sieną – nekreipiant dėmesio (į kalbą): Jie nieko nesupranta, žodžiai atsimuša kaip žirniai į sieną. lietuviuzodynas.lt) Nenorit jūs čia, TIESOS, aš galiu/moku jos (pa)laukti. Man, pakanka jūsų čia, antrus metus tikslingai skleidžiamų/vykdomų sąmoningų patyčių / melo / manipuliacijų / žeminimų /kontrolės. Jūsų siekio čia, apriboti mano teises ir laisves. Būkit čia, "iki ausų" (reiškia "labai", "pilna", "labai daug" arba "labai giliai". Pavyzdžiui, "įsivėlęs į problemas iki ausų" reiškia įsivėlusį labai giliai į problemas, arba "šūde iki ausų" reiškia turint didžiules problemas. "Iki ausų": Dažnai vartojama kaip prielinksnis, norint pabrėžti dydį ar kiekį, pavyzdžiui, "įsipareigojimų turėti iki ausų" reiškia turėti labai daug įsipareigojimų. "Šūde iki ausų": Tikslesnis frazeologizmas, kuris reiškia, kad asmeniui nesiseka, jam blogai sekasi, jis turi daug rūpesčių ar problemų. Kas yra Šūde iki ausų? | Jaunimo žodynas – Zodynas.lt šūde iki ausų. nesisekti, prastai klotis, nusigyventi, turėti daugybę problemų, rūpesčių. Zodynas.lt) paskendę savo tame liūne/cirke/MELE. Be perstojo ir, primygtinai, net nesuvokdami jų (baudų) prasmės o, tuščiai čia, vis dar "kepantys" baudas ... Jūsų pačių sukurta baimė čia, jus pačius ir, praris ... Cirkų cirkas. TEISME. Teisingumo šventovėje. Kuo toliau nuo šio grieko (reiškia „nuodėmė“. Nors ši senovinė svetimybė dažniausiai laikoma nevartotina viešojoje kalboje, ji gali būti naudojama meniniame ar publicistiniame stiliuje kaip stilistinė priemonė, pabrėžiant autentiškumą ar suteikiant tekstui senovės dvelksmą) – tokios valdžios (grandies/dalies). Negi, taip sunku čia, SUPRASTI – mano gyvenimo, esamą ir tolesnę jo raidą – lemsiu aš, o ne jūs. Nesąžiningos, tuščiai bevalės ir, begaliniai nepasotinamo EGO, iliuzijų čia, valdomos personos/tandemas/organizuota ŠAIKA. Aš esu ir, liksiu savimi. SUVOKIT ir, SUSITAIKYKIT su tuo. TAŠKAS.

II.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui 2025 m. gruodžio 11 d. paduotu skundu prašė panaikinti atsakovo Mažeikių rajono mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų buvo nustatyta, kad pareiškėjui apie Raštą buvo žinoma 2025 m. vasario 6 d., kadangi tą patį Raštą jis ginčijo 2025 m. vasario 6 d. Regionų administraciniam teismui pateikęs skundą (administracinė byla Nr. eI3-8672-631/2025).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog skundas dėl Rašto panaikinimo teismui buvo pateiktas tik 2025 m. gruodžio 11 d., sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino, todėl teismas skundą šioje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas, pareiškėjo skundo reikalavimus pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas), susiję su asmens teise kreiptis į teismą, neatitinka tikrovės ir pripažinti kitas įvardijamas aplinkybes, todėl atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Remiantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi bei suformuota teismų praktika, teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik esant pagrįstoms abejonėms dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir tik tada, kai šio akto nuostatos turi esminę reikšmę konkrečios bylos išsprendimui, kadangi teismas atsisakė priimti skundą, jis nesprendė ir dėl procesinio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime neatitinka tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodomos konkrečios nutartys) sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.). Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas / teisėjas iš esmės neteisingai taiko ABTĮ normas ir neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vieni iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.); skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo siekiamo ginčyti Rašto turinį, nurodo, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Rašte nebuvo pareiškėjui nustatyta privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, Raštu pareiškėjui nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-629/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-451-575/2025, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-487-520/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-523-575/2025, 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-608-575/2025; 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-575/2025; kt.), laikėsi pozicijos, jog Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šį pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ginčijamą Raštą vertinti kitaip.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Akcentuotina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Konstitucinio Teismo <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu <...>. Taigi pareiškėjo prašymas pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime ir susiję su asmens teise kreiptis į teismą, neatitinka tikrovės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė