- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- e2-498-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00463-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Bulgarijos įmonės „BETELGEUSE“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „KMK plius“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių Bulgarijos įmonės „BETELGEUSE“ EOOD, uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, civilinėje byloje pagal ieškovių Bulgarijos įmonės „BETELGEUSE“ EOOD, uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „KMK plius“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl 2022 m. kovo 1 d. sudarytos transporto paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Bulgarijos įmonė „BETELGEUSE“ EOOD, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Krestan“ ir UAB „Interlan“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir bendrovė) ir UAB „KMK plius“ 2022 m. kovo 1 d. sudarytą transporto paslaugų sutartį (toliau – ginčijama sutartis, transporto paslaugų sutartis), taikyti restituciją – grąžinant atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervestas pinigines lėšas (204 494,54 Eur), priteisti iš atsakovės UAB „KMK plius“ 11,15 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, kad yra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorės, jų finansiniai reikalavimai yra patvirtinti bendrovės bankroto byloje. Ieškovės pažymėjo, kad buvusi bendrovės nemokumo administratorė UAB „Lideres“, sudarydama ginčo sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnį, nes iš bankrutuojančios bedrovės turto išvedė didelės vertės lėšas, kurios turėjo būti skirtos finansinių reikalavimų tenkinimui. Ieškovių vertinimu, ginčijama sutartis ir jos pagrindu atlikti mokėjimai pažeidžia ieškovių teises ir interesus, nes nurodytais sandoriais buvo iš esmės sumažinta bendrovės turto apimtis, bendrovės mokumas ir gebėjimas atsiskaityti su savo kreditoriais. Ieškovių teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies bei 1.86 straipsnio pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė ieškovėms 7 (septynių) dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 2 509 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Tačiau, remiantis šia teisės norma, tam, kad asmuo būtų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šiuo pagrindu, turi būti tenkinami keli reikalavimai, t. y. asmenys turi būti ieškovai arba turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys ir šie reikalavimai turi būti teikiami bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovių pareikšto ieškinio faktinės aplinkybės yra išimtinai susijusios su konflikto situacija tarp buvusios bendrovės nemokumo administratorės UAB „Lideres“ ir ieškovių. Teismas nurodė, kad ieškovės išsamiai perteikė argumentus, jau dėstytus nemokumo byloje, dėl netinkamo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ administravimo. Šis klausimas jau teismo išspręstas, atstatydinus nemokumo administratorę UAB „Lideres“. Teismo vertinimu, ieškovės, pareiškusios naują ieškinį, kartoja argumentus, nukreipdamos į nemokumo administratorės UAB „Lideres“ įrodinėjamą veikos neteisėtumą, tačiau prašo ne žalos atlyginimo, kaip būtų nuoseklu susiejant ginčo faktinį pagrindą su dalyku, bet ginčijant transporto paslaugų sutartį įvairiais teisiniais, vienas kitam prieštaraujančiais pagrindais.
6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad actio Pauliana ieškinys reiškiamas tuo atveju, jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus, o taip pat, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, sudarydama ginčijamą sutartį, jau buvo nemoki, todėl atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lideres“, nemokumo administravimo tikslais, numatytais JANĮ, sudarė ginčijamą sutartį, t. y. transporto paslaugų sutartis sudaryta tam, kad būtų vykdomas nemokumo procesas. Teismas taip pat pažymėjo, kad patys kreditoriai skyrė lėšas, būtinas nemokumo procesui administruoti, o pateiktame ieškinyje ginčija transporto paslaugų sutartį, kurios pagrindu savo pačių sprendimu finansavo atsakovės UAB „KMK plius“ paslaugas.
7. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės bankrutuojančiai įmonei pareiškė ieškinį ne nemokumo byloje ir nesiekia visų kreditorių teisių gynimo, o siekia sugrąžinti administruojant bendrovę pagal ginčijamą sutartį sumokėtas lėšas. Kadangi ginčijama sutartis sudaryta siekiant vykdyti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ūkinę–komercinę veiklą, nuo kurios mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, ieškovės negali būti atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu bei privalo sumokėti žyminį mokestį nuo ieškinio sumos, t. y. 2 509 Eur.
8. Teismas taip pat nustatė ir kitus ieškinio trūkumus, susijusius su ginčo dalyku bei faktiniu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde apeliantės (ieškovės) Bulgarijos įmonė „BETELGEUSE“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria ieškovėms nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės privalo mokėti žyminį mokestį. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės kreipiasi į teismą dėl turtinės žalos bankrutuojančiai bendrovei atlyginimo. Kadangi šiuo atveju bankrutuojanti bendrovė neturėtų pareigos mokėti žyminio mokesčio, Ieškovės, teikiančios ieškinį už bankrutuojančią bendrovę, taip pat žyminio mokesčio nemoka pagrįstai.
9.2. Teismų praktikoje jau ne kartą buvo išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, jog šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Įstatymo leidėjo tikslas yra tiek bankrutuojančią įmonę, tiek jos esamus ar potencialius kreditorius atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, reiškiant turtinius reikalavimus, ir tokiu būdu nebedidinti ir taip jau dėl bankroto bylos iškėlimo nukentėjusių kreditorių patirtų nuostolių bei užtikrinti tokiose bylose dalyvaujančių asmenų – bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių procesinį lygiateisiškumą.
9.3. Teismo išvada, kad ieškovių ieškinys nėra susijęs su nemokumo byla, yra nepagrįsta. Ieškovės ginčija transporto paslaugų sutartį bei prašo pripažinti ją negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi įprastiniai sandorio negaliojimo teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui, o skolininko nepagrįstai perleistas turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to transporto paslaugų sutarties ginčijimas actio Pauliana pagrindu yra tiesiogiai susijęs su bendrovės bankroto byla, todėl ieškovės įgijo teisę būti atleistomis nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė ieškovėms terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 2 509 Eur dydžio žyminį mokestį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
12. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktus. Jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Siekiant palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams) ar asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais, CPK 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai.
13. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą reglamentavimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata atspindi bankroto proceso pagrindinius tikslus, t. y. siekį apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą. Pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018). Be to, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reiktų taikyti ne tik tais atvejais, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai tokia bendrovė byloje užima atsakovės procesinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014).
15. Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas ir antrajai kategorijai asmenų, t. y. dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022). Kitaip tariant, kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, jeigu jie tokioje byloje inicijuoja pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūras, paduodami apeliacinį ar kasacinį skundą, arba, kaip yra išaiškinta aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, prašymą dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-973-464/2023).
16. Tuo tarpu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu reglamentavimu siekiama sumažinti ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų patiriamas papildomas išlaidas, susijusias su reikalavimais dėl bankrutuojančių bendrovių skolinių įsipareigojimų. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus atvejus.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas, atsižvelgiant į tai, jog bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, nurodytu reglamentavimu užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios ir restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-253-464/2015).
18. Ieškovės Bulgarijos įmonė „BETELGEUSE“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ Vilniaus apygardos teismui paduotame ieškinyje nurodė, kad yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, nes kreipėsi į teismą dėl transporto paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu bei turtinės žalos bankrutuojančiai bendrovei atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi įpareigojo ieškoves sumokėti 2 509 Eur dydžio žyminį mokestį, padaręs išvadą, kad ieškovių atžvilgiu netaikytini CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai, nes ieškovės nereiškia ieškinio BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo byloje ir nesiekia visų kreditorių teisių gynimo – ieškovės siekia sugrąžinti administruojant bendrovę pagal ginčijamą sutartį sumokėtas lėšas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos ieškovių atžvilgiu pritaikyti žyminio mokesčio lengvatą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskųsta nutartimi įpareigojo ieškoves sumokėti 2 509 Eur žyminį mokestį.
19. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Bulgarijos įmonės „BETELGEUSE“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ ieškiniu pareikštas reikalavimas nelaikomas reikalavimu, pareikštu BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo byloje. Pirma, actio Pauliana ieškiniu pareikšti reikalavimai yra laikomi turtiniais reikalavimais, apmokestinamais pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343-378/2015). Antra, ta procesinė aplinkybė, kad Bulgarijos įmonė „BETELGEUSE“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ ieškinį yra padavusios ne BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo byloje, o inicijavusios atskirą civilinę bylą, nesudaro pagrindo atsisakyti pritaikyti ieškovių atžvilgiu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos žyminio mokesčio lengvatos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, jog tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1167-370/2019).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje paduotu ieškiniu ginčija transporto paslaugų sutartį actio Pauliana pagrindu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovių procesinę padėtį užimančios Bulgarijos įmonė „BETELGEUSE“ EOOD, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ yra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorės, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti nemokumo byloje. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką bankrutuojančios bendrovės sudarytų sandorių pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu turi ypatumų. Tokiais atvejais teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi įprastiniai sandorio negaliojimo teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui, o skolininko nepagrįstai perleistas turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Kitaip tariant, kreditorių interesų gynyba CK 6.66 straipsnio pagrindu užtikrinama grąžinant nesąžiningai perleistą turtą į bankrutuojančios įmonės bendrą turto masę.
21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „KMK plius“ 2022 m. kovo 1 d. sudarė transporto paslaugų sutartį, kurios pagrindu paslaugų teikėja UAB „KMK plius“ įsipareigojo teikti transporto paslaugas pagal paslaugos gavėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užsakymą. Šios sutarties pagrindu BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo UAB „KMK plius“ 204 494,54 Eur. Ieškovių teigimu, ginčijama sutartis akivaizdžiai pažeidžia ieškovių, kaip pagrindinių bendrovės kreditorių, teises ir teisėtus interesus, kadangi jos pagrindu iš bendrovės turto buvo nepagrįstai išmokėtos itin didelės piniginės sumos susijusiam subjektui už paslaugas, kurios faktiškai nebuvo suteiktos.
22. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad ginčijama transporto paslaugų sutartis yra tiesiogiai susijusi su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo byla, atitinkamai, ieškovės įgijo teisę būti atleistos nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai actio Pauliana pagrindu pareikštu ieškiniu ginamos ne tik ieškinį pareiškusio, o visų kreditorių teisės, toks ieškinys laikomas susijusiu su iškelta bankroto (restruktūrizavimo) byla, o bendrovės sandorius ginčijantis kreditorius yra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014). Be to, kaip jau nurodyta, tuo atveju, jeigu nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, o transporto paslaugų sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteistos piniginės lėšos būtų įtrauktos į bendrą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto masę. Pirmosios instancijos teismo apskųstoje nutartyje nurodytas teiginys, kad patys kreditoriai skyrė lėšas, būtinas nemokumo procesui administruoti, o pateiktame ieškinyje ginčija sutartį, kurios pagrindu savo pačių sprendimu finansavo atsakovės UAB „KMK plius“ paslaugas, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pritaikymo klausimą, tačiau į šią aplinkybę gali būti atsižvelgta nagrinėjant bylą iš esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir nepagrįstai apskųsta nutartimi atsisakė atleisti ieškoves nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį sumokėjimo. Todėl apskųsta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties dalis, kuria ieškovės įpareigotos sumokėti 2 509 Eur žyminį mokestį už ieškinį, panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria ieškovės Bulgarijos įmonė „BETELGEUSE“ EOOD, uždaroji akcinė bendrovė „Krestan“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Interlan“ įpareigotos sumokėti 2 509 Eur žyminį mokestį už ieškinį, panaikinti.