- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- 2-103-1037/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02311-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- BMB
- Atsakovas
- A. Š., J. Š.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė, Gintaras Gricius, Juta Kareivė
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės BMB (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BMB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovams A. Š. ir J. Š. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BMB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. Š. ir J. Š. 8 631,63 Eur žalą, penkių procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 4 d. buvo įregistruota MB (duomenys neskelbtini). Šios bendrijos steigėja – E. Š. (atsakovės J. Š. anyta). 2019 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi MB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019 nusprendė Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti. Panaikino Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutarties dalį dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį ir priteisimo iš jo civiliniam ieškovui T. K. 4 714,37 Eur turtinei ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylą A. Š. atžvilgiu nutraukė. T. K. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Kitą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, t. y. dėl J. Š. nuteisimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį paliko nepakeistą. Ieškovės teigimu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pasisakius, kad šiuo konkrečiu atveju buvo veika bendrininkaujant ir sukčiaujant, nors baudžiamojon atsakomybėn pagal šias veikas A. Š. ir J. Š. liko nepatraukti, jų veiksmai gali ir turi būti įvertinti civilinėje byloje, nes šie neteisėti veiksmai sukėlė civilinę žalą. A. Š., kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovas – direktorius, pasirašė visą eilę sutarčių ir dokumentų su trečiaisiais asmenimis, pasirašė ir finansinius dokumentus (sąskaitas-faktūras). Taip pat A. Š. dalyvavo derybose ir pokalbiuose su trečiaisiais asmenimis būdamas oficialiu įmonės direktoriumi, iš šiuos asmenis paveikė paskatindamas sudaryti su įmone sandorius, kurių įvykdyti neplanavo, laikytina, kad jis neteisėtai veikė kartu su J. Š. kaip įmonės vadovai (formalus ir faktinis), dalį veiksmų santykiuose su trečiaisiais asmenimis atliko jie abu kartu, dalį kiekvienas atskirai, tačiau esant bendrai tyčiai, jiems kyla solidarioji civilinė atsakomybė. Ieškovė mano, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovų kaltė yra įrodyta visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019, buvo patenkintas A. Š. kasacinis skundas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog jis baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, nes nepadarė nusikalstamos veikos ir nėra atsakingas už T. K. padarytą žalą. Taip pat Kasacinis teismas pripažino, jog būtent J. Š. visada buvo faktinė MB (duomenys neskelbtini) vadovė ir tik ji gali būti atsakinga tiek už įmonės finansinę veiklą, tiek už įmonės skolas kreditoriams. Pasak atsakovo, su juo buvo sutarta, kad jis bus įmonės direktorius tam tikslui, jis suteikė įmonei ir patalpas, tačiau realiai įmonės vadovo funkcijų atlikti negalėjo, nes finansiniai instrumentai, spaudas buvo pas atsakovę. Šiuos instrumentus jis perdavė jai motyvuojant, kad ji geriau išmano visus finansinius aspektus, o jis neturintis sąlygų spaudo ir elektroninės bankininkystės dokumentų laikyti pas save. Pasak atsakovo, jis neturėjo pagrindo nepasitikėti asmeniu, kuri jį pasamdė.
Atsakovė J. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su visais MB (duomenys neskelbtini) klientais bendraudavo vadovas A. Š., jis tardavosi dėl sutarčių sąlygų ir pasirašydavo visus dokumentus. Jis turėjo vadovavimo įmonėms patirties, todėl visiškai juo pasitikėjo. Asmeniškai neteikė jokios melagingos informacijos asmenims, siekdama juos įtikinti tapti MB (duomenys neskelbtini) klientais. Visi, sudarę sutartis, žinojo, kad MB (duomenys neskelbtini) yra maža įmonė, turinti mažai darbuotojų, nes tai buvo viešai pasiekiama informacija. Siekė pradėti verslą, gauti žmonių pasitikėjimą, patenkinant jų lūkesčius. Tačiau dėl susidariusios padėties, įmonė nebegalėjo įvykdyti darbų ir grąžinti gautų avansų. Su atsakovu A. Š. neturėjo jokio susitarimo pasisavinti pinigus ar sukčiauti. Tokie kaltinimai nei jai, nei A. Š. nebuvo niekada inkriminuoti, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas nutartį, bylos negrąžino žemesnės instancijos teismui jos nagrinėti iš naujo, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jos ir A. Š. bendradarbiavimą, sukčiavimą ir žalos padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų, proceso šalių ir liudytojų T. K. ir A. Z. paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu bei viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2012 m. gruodžio 4 d. Šios bendrijos vienintelė steigėja – E. Š. (atsakovės J. Š. anyta). Nuo 2013 m. liepos 11 d. įmonės vadovu įregistruotas atsakovas A. Š.. Duomenys apie bendrijos vadovo pakeitimą Juridinių asmenų registrui pateikti 2013 m. liepos 9 d., pažymoje apie juridinį asmenį – MB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Š. bendrijos direktoriumi yra nuo 2013 m. liepos 11 d. Civilinė (paslaugų) sutartis su A. Š. pasirašyta 2013 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi MB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė MB (duomenys neskelbtini). Įmonės bankroto byloje buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 8 631,63 Eur sumai, iš kurių: kreditoriui T. K. – 5 636,79 Eur, kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) – 2 418,69 Eur, kreditorei A. Z. individualiai įmonei – 545,91 Eur ir kreditorei VMI – 30,06 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019, panaikino Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutarties dalį dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį ir priteisimo iš jo civiliniam ieškovui T. K. 4 714,37 Eur turtinei ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylą A. Š. atžvilgiu nutraukė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje nurodė, kad realiai mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) vadovavo J. Š., t. y. būtent ji buvo faktinė MB (duomenys neskelbtini) vadovė.
Nagrinėjamu atveju iš esmės sprendžiamas klausimas, ar atsakovui A. Š. kyla pareiga atlyginti solidariai nuostolius su faktine įmonės vadove J. Š. įmonei dėl to, kad jis sutiko, kad J. Š., nebūdama įmonės direktore, turėtų prieigas prie mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos ir pinigų.
Civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).
Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punktais, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), taip pat asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Faktai, kad būtent J. Š., o ne A. Š. atsakingas už lėšų išvaistymą konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019. Nutartyje taip pat nustatytos ir kitos esminės šiam ginčui reikšmingos bylos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad MB (duomenys neskelbtini) steigėja ir vienintelė narė buvo J. Š. anyta E. Š.. Nustatyta ir tai, kad MB (duomenys neskelbtini) buvo Jelenos ir V. Š. šeimos verslas. Dėl to buvo konstatuota, kad A. Š. atiduodamas faktinei darbdavei ir vadovei J. Š. prisijungimo prie banko sąskaitos priemones ir mokėjimo kortelę, nesuvokė daromos veikos pavojingo pobūdžio, bei nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dėl tokių jo veiksmų trečiųjų asmenų sumokėti pinigai gali būti panaudoti ne pagal paskirtį, o už perkamas paslaugas iš trečiųjų asmenų gali būti neatsiskaityta, ir taip sąmoningai leido kilti žalai.
Nepaisant to, kad šis atsakovo valinis santykis su jo atliktais veiksmais buvo analizuotas baudžiamosios bylos kontekste, tačiau šių veiksmų vertinimo nekeičia civilinės bylos kontekstas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nustatyti faktai, kurie šioje byloje laikytini prejudiciniais. Aplinkybė, kad atsakovas A. Š. buvo pasamdytas eiti direktoriaus pareigas atsakovės J. Š. ir jos sutuoktinio V. Š. šeimos versle, nesuteikė pagrindo jam nepasitikėti savo darbdaviais ir numanyti, kad pinigai bus panaudoti ne pagal paskirtį. Dėl to atsakovo A. Š. įvykdytas reikalavimas perduoti atsakovei J. Š. naudotis išduota įmonės banko kortele ir jos prisijungimo duomenimis negali būti traktuojamas kaip rūpestingumo ir apdairumo pareigos nesilaikymas pagal susiklosčiusias aplinkybes prieš įmonę. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų susitaręs su atsakove pasisavinti lėšas. Priešingai, kaip nurodė teismo posėdžio metu, jis netgi buvo sudaręs su įmone nuomos sutartį dėl jam nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos, kad ši galėtų vykdyti šiose patalpose savo veiklą, taip pat buvo išsilaikęs vairavimo egzaminus tam, kad įgytų teisę vairuoti atitinkamas transporto priemones ir taip galėtų įmonei padėti ne tik kaip direktorius, bet ir kaip vairuotojas. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovas A. Š. iš tiesų ketino atsakingai vykdyti jam patikėtas vadovo pareigas įmonei, tačiau to atlikti negalėjo dėl nusikalstamų atsakovės J. Š. veiksmų.
Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovas A. Š. su atsakove J. Š. nebendrininkavo nustatė baudžiamojoje byloje ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Pasak kasacinės instancijos teismo, jokių įrodymų, kad A. Š. būtų veikęs išvien su J. Š. ar žinojęs, kad į sąskaitą gauto avanso ši neketina panaudoti pagal paskirtį, baudžiamojoje byloje nustatyta nebuvo. Papildomų įrodymų, kurie paneigtų baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovė nepateikė ir į šią bylą. Teismas kategoriškai nesutinka su ieškovės pozicija, kad aplinkybę atsakovui A. Š. bendrininkavus su atsakove J. Š. neva tai patvirtina būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis. Teismo vertinimu, ieškovė minėtoje nutartyje nustatytus faktus interpretuoja sau palankia linkme, o ne objektyviai pagal nutartyje nustatytus faktus. Akcentuotina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019 tik pacituota teismų praktika dėl formalaus ir faktinio vadovo atsakomybės, nurodytos prielaidos svarstyti veikas per sukčiavimo ir bendrininkavimo prizmę.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste taip pat negalima sutikti su ieškovės pozicija, kad pagrindas atsakovui atlyginti žalą įmonei kyla solidariai su atsakove J. Š., nes A. Š. sukūrė tikrovės neatitinkančią iliuziją, kad jis yra įmonės direktorius, todėl jo veiksmai buvo neteisėti civilinės teisės prasme ir nesąžiningi trečiųjų asmenų atžvilgiu. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas įmonei, o ne tretiesiems asmenims. Dėl to esminę reikšmę turi atsakovo A. Š. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas santykyje su įmone, o ne trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo A. Š. atlikti veiksmai išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškinio pagrįstumo, teismas nevertina liudytojų T. K. ir A. Z. parodymų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytų aplinkybių, kurios atskleidžia kaip buvo sudarytas sandoris su T. K..
Nurodytų aplinkybių visetas paremtas ištirtais įrodymais suponuoja išvadą, kad byloje buvo paneigta atsakovo A. Š. kaltė, kuri pagal įstatymą preziumuojama. Nesant vienam iš civilinės atsakomybės elementų civilinė atsakomybė kilti negali, todėl ieškinys atsakovui A. Š. atmestinas.
Tuo tarpu atsakovės J. Š. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, kurie patvirtina, kad atsakovė J. Š. buvo faktinė MB (duomenys neskelbtini) vadovė, tik ji disponavo gautais pinigais ir išleido juos ne pagal paskirtį, pažeidžiant sutarinius santykius su trečiaisiais asmenimis (šiuo atveju kreditoriais) ir taip padarydama žalą įmonei. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės J. Š. veiksmuose nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš priešingos šalies. Įvertinus tai, kad ieškinys tenkintas dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovės J. Š., iš atsakovės J. Š. priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur. Šios išlaidos pagrįstos mokėjimo nurodymais ir priteistinos iš atsakovės J. Š..
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo A. Š. atmestas, iš ieškovės BMB (duomenys neskelbtini) priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui A. Š.. Atsakovas pateikį prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur. Šios išlaidos pagrįstos mokėjimo nurodymais ir priteistinos iš ieškovės BMB (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės BMB (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. Š. 8 631,63 Eur žalą, penkių procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidas BMB (duomenys neskelbtini) naudai.
Ieškinį dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovo A. Š. atmesti.
Priteisti iš ieškovės BMB (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. Š..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą