Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos E. L. K. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 20‑ANR_N-14387-2024 byloje ROIK: 23204829768. ­

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 11 d. nutarimu E. L. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje ir jai skirta 150 Eur dydžio bauda, taip pat įpareigojimas atlyginti 641,49 Eur turtinę žalą L. T. per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. E. L. K. nubausta už tai, kad 2023 m. balandžio 10 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), jos šuo užpuolė L. T. priklausantį šunį.

Administracinėn atsakomybėn patraukta E. L. K. į 2024 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdį neatvyko. Apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą buvo informuota elektroniniu paštu, nurodytu skunde, tačiau patvirtinimas dėl laiško gavimo negautas (b. l. 5–6). Pranešus apie kitą skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, teismo posėdžio dieną gautas atsakymas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundo nagrinėjime nedalyvaus. Institucija skundą prašė nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 14–16). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

E. L. K. apeliaciniame skunde nėra nurodyti argumentai dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, prašoma tik pakeisti nutarimo dalį dėl paskirtos administracinės nuobaudos, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Skundžiamu nutarimu E. L. K. nubausta už tai, kad 2023 m. balandžio 10 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) jos laikomas šuo išbėgo iš kiemo ir užpuolė nukentėjusiajam L. T. priklausantį šunį, kuris buvo stipriai sužalotas ir gydomas veterinarijos ligoninėje. Šiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta 641,49 Eur turtinė žala dėl šuns gydymo.

ANK 346 straipsnio 4 dalis – blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Skundžiamu nutarimu E. L. K. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nubausta už tai, kad pažeidė nagrinėjamo įvykio metu galiojusį Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. ĮS-145, 8.9 punkte įtvirtintą pareigą garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ir 8.10 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į viešąsias vietas ir privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas. ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiuoju šioje byloje buvo pripažintas L. T. (administracinio nusižengimo byla ROIK 23204829768, b. l. 15). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis dėl E. L. K. šuns jo augintiniui (šuniui) padarytų sužalojimų, kurie užfiksuoti nukentėjusiojo pateiktose nuotraukose (administracinio nusižengimo byla ROIK 23204829768, b. l. 11–14, 26, 43), patyrė 641,49 Eur turtinę žalą (administracinio nusižengimo byla ROIK 23204829768, b. l. 39–41). Pareiškėjai už šio nusižengimo padarymą skirta ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodyta minimalaus dydžio – 150 Eur – bauda ir įpareigojimas nukentėjusiajam L. T. atlyginti 641,49 Eur turtinę žalą.

Iš Institucijos nutarimo matyti, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas ANK 34 straipsnyje nurodytas aplinkybes, įvertinti byloje surinkti įrodymai ir padaryta išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus asmeniui minimalaus dydžio baudą ir įpareigojimą nukentėjusiajam atlyginti visą turtinę žalą. Konstatuoti, kad Institucija pažeidė administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančias ANK normas ir nuobaudą individualizavo netinkamai, teismas neturi pagrindo.

E. L. K. skunde teigia, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą jai paskirti įspėjimą arba puse minimalios baudos, prašymą motyvuodama tuo, kad yra pensinio amžiaus (82 m.), pensijos dydis mažas, yra pirmą kartą baudžiama. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde pateiktus argumentus, ištyręs byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, jog aptariamu atveju nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau sumažinti baudos dydį pagrįstai manant, kad net ir minimalaus dydžio bauda pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga priemonė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies, kai išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.).

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT‑54‑489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).

Vertinant E. L. K. padaryto nusižengimo pavojingumą, pažymėtina, kad ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta materiali nusižengimo sudėtis, reikalaujanti padarinių, kurie šiuo atveju pasireiškė nukentėjusiojo šuns sužalojimu. Iš bylos duomenų matyti, kad sužalojimai buvo žymūs, buvo reikalingas chirurginis gydymas (susiųstos galinėje šuns kūno dalyje padarytos žaizdos), vėliau taikytas medikamentinis gydymas. Nukentėjusiojo šuo pareiškėjos šuns buvo užpultas ir sužalotas prie nukentėjusiojo namų, šalia esant ir kitiems asmenims, E. L. K. tinkamai neužtikrinus, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taip neužtikrinus, kad šuo be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į viešąsias vietas ir privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas. Taigi šį nusižengimą vertinti kaip mažesnio rūšinio pavojingumo, nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra pensinio amžiaus, nėra išskirtinė aplinkybė, lemianti nuobaudos sušvelninimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Minėta aplinkybė pagrįstai pripažinta kaip ANK 35 straipsnio 1 dalyje 9 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. E. L. K. nurodytų aplinkybių – mažas skiriamas pensijos dydis, pirmą kartą baudžiama – taip pat negalima vertinti kaip išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Šios aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą. Į jas, priimant skundžiamą nutarimą, buvo atsižvelgta ir jos buvo įvertintos nustatant pareiškėjai skirtinos baudos dydį.

Priimant skundžiamą nutarimą buvo atsižvelgta ir į pareiškėjos asmenybę, taigi skunde nurodomą aplinkybę, kad pareiškėja nusižengimą padarė pirmą kartą, tai patvirtina ir bylos duomenys (administracinio nusižengimo byla ROIK 23204829768, b. l. 49–50), vertinti kaip naujai paaiškėjusią ir Institucijos neįvertintą, teismas neturi pagrindo. Įvertinus aptarta, administracinės nuobaudos dydžio, kuris yra minimalus, sumažinimas ar administracinės nuobaudos – įspėjimo – skyrimas, aiškiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, ir nebūtų teisingas.

Teismas daro išvadą, kad, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, administracinės nuobaudos dydžio sumažinimas ar švelnesnės administracinės nuobaudos – įspėjimo – paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, kitų ypatingų aplinkybių, aptariamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. E. L. K. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje numatytos, nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas su administracinės nuobaudos tikslais bei paskirtimi, taip pat neatitiktų teismų praktikos bylose dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, pagal kurią ši norma negali būti taikoma automatiškai, jos taikymas galimas tik esant padaryto nusižengimo pavojingumą mažinančių, asmenį išskirtinai teigiamai charakterizuojančių, kitų palankių aplinkybių visumai. Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos.

Konstatuojama, kad Institucija, pagrįstai pripažinusi E. L. K. kalta dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paskirdama minimalaus dydžio baudą ir įpareigojimą nukentėjusiajam L. T. atlyginti 641,49 Eur dydžio turtinę žalą, ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai, todėl pagrindo išvadai, kad E. L. K. buvo nubausta aiškiai per griežtai, aptariamu atveju nėra. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 20‑ANR_N-14387-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos E. L. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.