- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- II-1297-992/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01525-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kategorijos
- 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaruojančios gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-21069-2024 (ROIK 24245279898).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-21069-2024 (ROIK 24245279898) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubausta galutine 750 eurų dydžio bauda.
Nutarime konstatuota, kad G. P. 2024 m. birželio 12 d., 19.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Šiais savo veiksmais G. P. pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, G. P. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą ir jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo – sumažinti ir paskirti protokole nurodyto dydžio baudą.
Skunde nurodoma, kad pareiškėja iki informacijos iš policijos gavimo momento nežinojo ir nesuvokė, kad parkuodama savo automobilį kliudė kitą, šalia stovintį automobilį. Tik iš policijos pateikto vaizdo įrašo pareiškėja suprato, kad kliudė jai iš dešinės pusės stovėjusį „BMW“ automobilį. Iki tol, kol vaizdo įrašo nematė, pareiškėja nežinojo ir nepajuto, kad padarė eismo įvykį. Ant jos pačios automobilio eismo įvykio žymių praktiškai nesimatė, buvo tik nežymus nubrozdinimas. Pareiškėja nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių, patirto streso, nerimo, nuovargio, ji galėjo būti neatidi ir nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį. Kaltės neneigė, tačiau teigė, kad eismo įvykio metu nesuprato ir nepajuto, kad padarė eismo įvykį, todėl tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos jos veiksmuose nebuvo. Motyvų ar tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ji neturėjo, kadangi net nesuprato, kad eismo įvykis buvo sukeltas, turi ilgametį vairavimo stažą, jos automobilis buvo techniškai tvarkas ir apdraustas, buvo visiškai blaivi.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos skundą, nurodė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėja suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdama, jog elgėsi neteisėtai ir pažeidė KET. Pasak Institucijos atstovo, vairavimo patirtį turintis asmuo turėjo suprasti padarytos žalos mastą, todėl kito automobilio apgadinimo pareiškėja negalėjo nepastebėti ir nesuprasti. Pareiškėja, kaip vairuotoja, privalo išmanyti KET ir numatyti galimas pasekmes dėl šių taisyklių pažeidimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pasišalino iš eismo įvykio vietos, o pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pagal teismų praktiką vertinamas šiurkščiu KET pažeidimu, dėl ko atsiliepimu prašoma Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundą atmesti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu G. P. palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė neskirti nusižengimo dėl tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos, kadangi ji nepajuto, kad užkabino kitą automobilį. Eismo įvykio dieną automobilyje buvo viena. Gali būti, kad tą dieną buvo išsiblaškiusi, nes dieną prieš su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo išleista iš ligoninės, stresavo. Kadangi automobilis „FORD“ priklauso jos vyrui, po kelių dienų po eismo įvykio vyrui paskambino iš draudimo ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Ji nesuprato net kurioje vietoje kliudė kitą automobilį. Gauna motinystės pašalpą, augina tris vaikus, sutuoktinis dirba. Šeimos pajamos yra 3800 eurų per mėnesį. Turi būsto paskolą, mašinos paskolą, saulės elektrinės paskolą. Sumokėjus visas paskolas, jiems lieka apie 500 – 600 eurų, moka už vaikų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jeigu bus nuspręsta paskirti jai baudą, prašo ją išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, galėtų 200 eurų per mėnesį baudai skirti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikęs atsiliepimą prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>.
KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, peržiūrėjęs vaizdo įrašą iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir išklausęs teismo posėdžio metu pareiškėjos G. P. argumentų, konstatuoja, jog G. P. 2024 m. birželio 12 d., 19.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Teismui nekyla abejonių, kad tokiais savo veiksmais G. P. pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, kuris teisingai kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Tiek pateikdama teismui skundą, tiek teismo posėdžio metu G. P. teigė, kad eismo įvykio metu ji nesuprato ir nepajuto, jog apgadino kitą transporto priemonę, tačiau pripažino, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog eismo įvykio metu jos vairuojamas automobilis „FORD“ apgadino kitą, šalia stovėjusį automobilį „BMW“.
Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis, neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.
Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad G. P. automobiliu „FORD“ atvažiavusi į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bandė priparkuoti automobilį. Pirmą kartą sėkmingai priparkuoti automobilio G. P. nepavyko, todėl ji iš pirmos parkavimo vietos išvažiavo ir važiavo link antros parkavimo vietos (vaizdo įrašas nuo 4 s iki 31 s). Iš vaizdo įrašo matosi, kad antroje parkavimo vietoje, šalia G. P. parkuojamo automobilio vietos, stovi juodas „BMW“ automobilis. Vaizdo įrašu užfiksuota, kaip G. P., vairuodama automobilį „FORD“ priekiu įvažiuoja į parkavimo vietą (vaizdo įrašas nuo 40 s iki 47 s), pavažiuoja atgal (vaizdo įrašas nuo 47 s iki 53 s), tada vėl bando važiuoti į priekį (vaizdo įrašas nuo 53 s iki 56 s) ir kliudo šalia stovėjusį „BMW“ automobilį, dėl ko minėtas automobilis net pajuda iš vietos (vaizdo įrašas nuo 57 s iki 1.08 min). Nepavykus priparkuoti automobilio ir į šią parkavimosi vietą, G. P. išvažiuoja ir įvažiuoja į trečią parkavimo vietą (vaizdo įrašas nuo 1.08 min iki 2.10 min). Priparkavusi automobilį, G. P. išlipo iš savo vairuoto automobilio ir išėjo (vaizdo įrašas nuo 2.23 min iki 2.35 min).
Teismas nustatė, kad iš eismo įvykio vietos G. P. pasišalino, neatlikdama KET 222 punkte numatytų eismo įvykio dalyvio pareigų, kadangi apie eismo įvykį pareigūnams pranešė apgadinto automobilio „BMW“ savininkas, o ne pati G. P.. Tą patvirtina tiek byloje esantis tarnybinis pranešimas, tiek „BMW“ automobilio savininko D. V. paaiškinimas, pateiktas iškart po eismo įvykio (24, 27 b. l.). Byloje neabejotinai nustatyta, kad G. P., turėdama ilgą vairavimo stažą, negalėjo nepajausti ir nepastebėti sukelto eismo įvykio, apie eismo įvykį nepranešė policijai, nukentėjusiojo neieškojo. Teismo vertinimu, G. P. psichikos būklė, stresas ir nerimas dėl asmeninių priežasčių galėjo turėti įtakos sukeltam eismo įvykiui, tačiau tokia pareiškėjos būklė nešalina jos atsakomybės. Teismo vertinimu, G. P. veikė tiesiogine tyčia, neatliko KET 222 punkte numatytų eismo įvykio dalyvio pareigų ir iš eismo įvykio pasišalino. Nukentėjusysis automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalą įvertino 500 – 600 eurų dydžiu, byloje esanti e. laiško kopija patvirtina, kad žalų administravimo specialistas automobilio „BMW“ žalą įvertino 360,19 eurų, o tai reiškia, kad ši žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos, dėl ko G. P. veikoje pagrįstai konstatuoti ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.
Pareiškėja skunde kėlė ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – prašė sumažinti Institucijos nutarimu skirtą baudą ir paskirti protokole nurodyto dydžio baudą. Teismo posėdžio metu G. P. prašė leisti sumažintą baudą sumokėti dalimis.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinius nusižengimus, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą nuo 10 iki 12 eurų, o ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 600 iki 1 100 eurų. Institucijos vyr. tyrėjai išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir nenustačius G. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta galutinė 750 eurų dydžio bauda.
Skiriant nuobaudas už pažeidimus vis tik atsižvelgtina į pažeidimų padarymo aplinkybes. Teismas mano, jog G. P. eismo įvykio dieną buvo susikoncentravusi į asmeninius išgyvenimus, kadangi dieną prieš eismo įvykį buvo išrašyta iš (duomenys neskelbtini) klinikų, kur (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. birželio 11 d. su (duomenys neskelbtini) G. P. gulėjo ligoninėje, o 2024 m. birželio 12 d. įvyko eismo įvykis, todėl, teismo vertinimu, G. P. galėjo jausti nuovargį, stresą, nerimą, galėjo būti išsiblaškiusi. Teismo posėdžio metu G. P. pripažino, kad eismo įvykio dieną buvo išsiblaškiusi dėl per (duomenys neskelbtini) ir kitų šeimyninių problemų. Teismo vertinimu, G. P. elgesys po nusižengimų padarymo rodo, jog tokie jos veiksmai nebuvo piktybiškas apsisprendimas nesilaikyti numatytos tvarkos, o labiau nulemti nuovargio, streso, asmeninių išgyvenimų ir apsirikimo dėl teisinio reguliavimo nežinojimo ir neatidumo. Nenustatyta, kad G. P. buvo neblaivi eismo įvykio metu. Šios aplinkybės nešalina jos atsakomybės, bet leidžia teismui spręsti dėl mažesnio jos padarytų nusižengimų pavojingumo. Be to, kviečiama atvykti išsiaiškinti įvykio aplinkybių ji Institucijai surašė rašytinius paaiškinimus, teismo posėdyje dalyvavo. Taigi G. P. nevengė atsakomybės dėl savo veiksmų. Byloje esančių įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog G. P. iš esmės pripažino padarytus nusižengimus, tačiau neigė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė G. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinta ir tai, kad per pastarųjų penkerių metų laikotarpį G. P. administracinė tvarka bausta nebuvo. Taip pat atsižvelgiama ir į pačios G. P. asmenybę – ištekėjusi, augina tris vaikus, gauna motinystės pašalpą.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad G. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta 750 eurų dydžio bauda yra neproporcinga jos padarytam nusižengimui. ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nes iš išdėstytų argumentų spręstina, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta.
Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. P. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti švelnesnę 400 eurų dydžio baudą. Tokio dydžio bauda, teismo vertinimu, labiau atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir užtikrins administracinės atsakomybės tikslus bei paskirtį.
Pareiškėja taip pat prašė teismo leisti sumokėti jai paskirtą baudą per ilgesnį laikotarpį. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pažymėta, jog prašymas dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo gali būti sprendžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai net ir nepateikus ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrodymų – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, pažymų apie darbo užmokestį ar kt., tačiau esant pakankamai kitų duomenų, apibūdinančių jo materialinę padėtį (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-380-898/2020).
Nustatytina, kad G. P. yra vaiko priežiūros atostogose, bendras šeimos pajamas, pasak G. P., sudaro 3 800 eurų per mėnesį. Šeima turi įsipareigojimų – moka būsto paskolą, automobilio paskolą, saulės elektrinės paskolą. Sumokėjus visas paskolas, šeimai lieka apie 500 – 600 eurų, o kadangi kiti du iš trijų vaikų šeimoje yra taip (duomenys neskelbtini), iš tų pinigų moka už vaikų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad vaikai (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs G. P. šeimos finansinę padėtį, teismas tenkina pareiškėjos prašymą dėl paskirtos galutinės baudos sumokėjimo dalimis ir išdėsto paskirtą galutinę baudą 2 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-21069-2024 (ROIK 24245279898) pakeisti, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį G. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, paskirti 400 (keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, G. P. skirti galutinę 400 (keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Paskirtos 400 (keturių šimtų) eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 200 (du šimtus) eurų.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-21069-2024 (ROIK 24245279898) dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.