Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) Vilniaus teismo apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams, konfiskavimas 4 850 Eur. 2020 m. spalio 13 d. bausmę atlikęs;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) bauda. 2019 m. sausio 8 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

18. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2012, 2K-719/2012).

19. Teismų praktikoje pažymima, kad, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-719/2022).

20. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Viešosios tvarkos sutrikdymo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

21. Tiek nukentėjusysis Ž. B., tiek liudytoja J. M.-B. parodė, kad H. S. užpuolė Ž. B., kai pastarasis, prieš tai leidęs H. S. suprasti, kad jo pastatytas automobilis trukdo pravažiuoti Ž. B. vairuotam automobiliui, išlipęs iš automobilio norėjo telefonu užfiksuoti galbūt trukdantį eismui H. S. automobilį. Po H. S. inicijuoto tarp jo ir nukentėjusiojo įvykusio susistumdymo, H. S. kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajam į veidą, o šiam pargriuvus, nukentėjusįjį mušė toliau. Šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys jų nurodytas ir nustatytas įvykio metu aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo, tiek nurodytos liudytojos parodymais, nes jie buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, be to juos iš dalies pripažįsta pats kaltinamasis, be to, juos patvirtina ir kiti teismo ištirti duomenys, kurie pripažintini įrodymais: policijos įvykių registro išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. gruodžio 22 d. 19.11 val. BPC buvo gautas pranešėjos J. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyrą kieme ką tik sumušė nepažįstami asmenys, laukia vietoje (b. l. 6–8), 2023 m. vasario 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kurio turinys patvirtina, kad J. M.-B. paskambinusi į BPC „sudaužė“ jos vyrą kieme (b. l. 19), liudytojo apklausos ir papildomos apklausos protokolai, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiojo Ž. B. parodymai, kad jis buvo užpultas H. S. ir pastarasis jam stovinčiam sudavė du smūgius į veidą, buvo prakirsti abu skruostai, vieną iš jų teko siūti, jam pargriuvus ant žemės, H. S., užlipęs jam ant nugaros ir daužydamas galvą, šaukė „Aš tave uždaužysiu“ (b. l. 50–53). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Ž. B. pareiškime dėl užpuolimo ir sužalojimo prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pažymėtina, kad tokius tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos duotus parodymus iš dalies patvirtina pats kaltinamasis, nurodydamas, kad jis dėl nukentėjusiojo atliekamų veiksmų ir išsakytų jam žodžių supyko, susistumdė su nukentėjusiuoju ir pastarajam sudavė 5 smūgius. Nors kaltinamasis pripažįsta tik 5 smūgių sudavimą nukentėjusiajam, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti viso proceso (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamuosiuose posėdžiuose) metu nukentėjusiojo duotais nuosekliais parodymais, kad vis dėl to kaltinamasis jam sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ne tik kaip liudytoja apklaustos J. M.-B. duoti parodymai, tačiau ir baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. specialisto išvada Nr. G 4073/2022 (01), kurioje nurodyta, kad vis dėl to nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais (b. l. 40–41). Kaltinamasis neigia spardęs nukentėjusįjį, tačiau teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas nukentėjusiojo spardymu, tokių kaltinamojo veiksmų taip pat nenurodė nei teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis, nei liudytoja.

22. Nors kaltinamasis savo elgesį pateisina nukentėjusiojo atliktais veiksmais – filmavimu – ir jam išsakytais žodžiais, kad kaltinamasis kalba okupantų kalba, tačiau, teismo vertinimu, nors tokie nukentėjusiojo atlikti veiksmai ir išsakyti kaltinamajam žodžiai vertintini ypač neigiamai, vis dėl to tokia dingstis kaltinamajam panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį yra menkavertė, o išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis H. S. elementariai ignoravo žmonių bendravimo taisykles, pats sudaręs kliūtį nukentėjusiajam pravažiuoti kieme, o nukentėjusiajam dėl to jį informavus ir, supratus, kad kaltinamasis nepatrauks automobilio, pradėjus jį filmuoti, kaltinamasis tiesiog ciniškai sudavė ne vieną smūgį nukentėjusiajam, kuris tiesiog po darbo grįžęs namo norėjo prisiparkuoti automobilį, o kaltinamojo vairuota transporto priemonė trukdė tai padaryti. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir tai, kaip kaltinamasis elgėsi iš karto po nusikaltimo padarymo – iš įvykio vietos pasišalino, nors aiškiai buvo nukentėjusiojo informuotas apie kviečiamus policijos pareigūnus, jis taip pat žinojo, kad kaltinamojo sutuoktinė skambina į policiją, nes ji skambučio į BPC metu buvo priėjusi prie kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kaltinamasis nurodė, kad ji net apdraskė pastarajam nugarą. H. S. veiksmai suduodant smūgius Ž. B. pripažįstami įžūliais, moralės požiūriu nepriimtinais ir šokiruojančiais aplinkinius. O, atsižvelgus į tai, kad šie veiksmai buvo atlikti tokioje vietoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu ne tik galėjo būti, bet ir buvo ir kitų asmenų (J. M.-B., paties kaltinamojo draugas), patekimas į šią vietą nėra ribojamas, į ją gali patekti bet kuris asmuo, konstatuotina, kad nusikalstamą veiką H. S. padarė viešoje vietoje. Įvertinus tai, kad J. M.-B. dėl H. S. smurtinių prieš Ž. B. atliktų veiksmų patyrė didelį išgąsti, kad skambino į BPC pranešti apie vykstančias muštynes, į įvykio vietą buvo iškviestos ir atvyko specialiosios tarnybos, darytina išvada, kad dėl H. S. prieš Ž. B. atliktų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

23. Pažymėtina, kad H. S., padarydamas BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. jis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, turėjo galimybę numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir, nors padarinių nesukonkretino, tačiau turėjo galimybę numatyti, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

24. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad H. S. 2022 m. gruodžio 22 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, Ž. B. paprašius jo perstatyti automobilį ir atlaisvinti pravažiavimą, jis priėjęs prie Ž. B. ir įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, rankomis jį stipriai pastūmė, dešinės rankos kumščiu tyčia jam sudavė 2 kartus į veidą, po to pargriovė Ž. B. ant žemės, tyčia užlipo jam ant nugaros, rankomis tyčia sudavė jam ne mažiau negu 10 kartų į galvą, rankomis tyčia rovė jam plaukus, po to Ž. B. atsistojus, tyčia stipriai jį pastūmė, po to Ž. B. trenkėsi į automobilį, tuo nukentėjusiajam Ž. B. padarydamas odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos trečiame piršte, kairiame kelyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas viršugalvyje, kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje ir žaizdą akiduobės apatinio krašto projekcijoje, kairiame smilkinyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį.

25. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo H. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

IV. Dėl skirtinos bausmės

26. Teismas, skirdamas bausmę H. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

27. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam H. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika viešajai tvarkai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtas, juo sukeltos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

28. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam H. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis H. S. iki BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau administracine tvarka nebaustas (b. l. 125), anksčiau 3 kartus teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 126–128). Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir H. S. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis. H. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

29. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti H. S. už BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies minimumui – 4 mėnesiai. Įvertinus H. S. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad teisiamuosiuose posėdžiuose jis nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad ir vėl su nukentėjusiuoju pasielgtų taip pat, nes „tokiam“ taip ir reikia, nukentėjusiojo neatsiprašė, neatlygino ir nebandė susitarti dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo, būtent laisvės atėmimo bausmė ir būtent tokio dydžio, teismo vertinimu, optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

30. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuomonę, kad kaltinamajam skiriamos bausmės vykdymas gali būti atidėtas.

31. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

32. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kad, minėta, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo nesigaili, išreiškė savo poziciją, kad jis vėl smurtautų prieš nukentėjusįjį, į tai, kad nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas Vilniaus teismo apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, į tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus, dar būdamas (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, jam skirtos švelnesnės bausmių rūšys ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam nebuvo priežastis keisti savo elgesį, jis ir toliau daro tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių, minėta, net nesigaili, jam priimtinas konfliktų sprendimo būdas – smurtiniai veiksmai prieš kitą asmenį, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nenustačius BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos vienos iš būtinųjų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimui, nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

V. Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

33. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

34. Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė dėl nukentėjusiojo gydymo iš H. S. priteisti padarytą 184,84 Eur turtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 66–67). Iš 2023 m. balandžio 14 d. gauto Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimo dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1355-1181/2023 atsisakymo matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1355-1181/2023, nes H. S. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl, minėto civilinio ieškinio ir jame nurodytos turtinės žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas.

35. Nukentėjusysis Ž. B. yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 3 000 Eur neturtinę žalą ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai) (b. l. 74–76). 2023 m. gegužės 9 d. teisiamojo posėdžio metu pateikti duomenys, kad nukentėjusysis advokato pagalbai apmokėti patyrė 1 000 Eur išlaidas.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Ž. B. sužalotas dėl H. S. nusikalstamų veiksmų. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl prieš jį padaryto nusikaltimo jis jautė skausmą, jam buvo sunku užmigti, jautė nesaugumo jausmą, kadangi nusikalstama veika įvykdyta 2022 m. gruodžio 22 d., jam dėl šios veikos buvo sugadintos didžiosios metų šventės, negalėjo vykti į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) ir kartu sutikti šventes, buvo keletą dienų nedarbingas, vartojo medikamentus. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl prieš jį padaryto nusikaltimo tikrai patyrė skausmą. Nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo nurodytais kitais nepatogumais – dvasiniais išgyvenimais, apsunkintu miegu, medikamentų vartojimu, baime žmonėms. Tačiau, net ir įvertinęs nukentėjusiojo dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos patirtus išgyvenimus, teismas vis dėl to atsižvelgia ir į tai, kad iš dalies nusikalstama veika buvo išprovokuota paties nukentėjusiojo prieš kaltinamąjį atliktais veiksmais ir išsakytais žodžiais. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, privažiavęs prie kaltinamojo automobilio, pastarajam signalizavo, vėliau, nors ir matydamas kaltinamojo susierzinimą, jis išlipęs iš savo automobilio demonstratyviai filmavo kaltinamojo automobilį, o, kaltinamajam dėl to pareiškus pastabą, nukentėjusysis dar ištarė frazę, kad kaltinamasis kalba okupantų kalba. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pripažino, kad tokia jo pasakyta frazė galėjo įžeisti kaltinamąjį ir sukelti jo nepasitenkinimą. Galų gale po kaltinamojo stumtelėjimo, nukentėjusysis taip pat stumtelėjo kaltinamąjį. Ir tik po šių, be kita ko, ir nukentėjusiojo atliktų veiksmų, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius ir atliko kitus veiksmus, dėl kurių atlikimo šiuo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu. Atsižvelgęs į nukentėjusiojo atliktus veiksmus ir išsakytus žodžius, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 000 Eur, taip pat nukentėjusiajam priteistinos jo patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

38. H. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 – 307 straipsniais ir 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. S. (H. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio H. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Nukentėjusiojo Ž. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš H. S. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 (vieną tūkstantį) Eur advokato pagalbai apmokėti.

H. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.