Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Privalomuoju nurodymu atsakovė reikalauja panaikinti Įsakymą, kuriuo buvo koreguota Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2) statinių statybos zona ir statybos riba, nurodydama, kad Įsakymas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies, Taisyklių 318.3 papunkčio ir 325 punkto, Reglamento 8 priedo 1.1 papunkčio ir Nuostatų 43 punkto reikalavimus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, surašytas nesilaikant suformuotos teismų praktikos, todėl turi būti panaikintas.

Nagrinėjamu atveju po Įsakymo, kuriuo buvo pakoreguota žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliuoju planu nustatyta statybos zona ir riba, 2019 m. spalio 15 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-21-191015-00570 Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos (savavališkos statybos padarinių šalinimas) projektui (toliau – ir Statybos leidimas). Žemės sklypo detaliojo plano koregavimas, patvirtintas Įsakymu, kurį prašo panaikinti Inspekcija, buvo rengiamas techninio projekto, kuriam išduotas statybos leidimas, rengimo metu, kaip yra reglamentuota Taisyklių 318.3 papunktyje. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, vienas iš privalomųjų dokumentų statinio projektui rengti yra teritorijų planavimo dokumentai. Taigi, nagrinėjamu atveju statinio projektas, kuriam buvo išduotas Statybos leidimas, buvo rengiamas pagal galiojantį tai teritorijai teritorijų planavimo dokumentą, t. y. pagal pakoreguotą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą. Kitaip tariant, jei nebūtų buvęs priimtas Įsakymas, nebūtų buvę pagrindo išduoti Statybos leidimo parengtam pagal galiojantį detalųjį planą projektui. Vadinasi, Inspekcijos prašomas panaikinti Įsakymas yra sukėlęs pasekmes, t. y. po jo priėmimo yra priimtas kitas administracinis sprendimas, sukuriantis tam tikras teises (teisę atlikti statybos darbus) tretiesiems suinteresuotiems asmenims – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams. Atsakovės prašomas panaikinti administracinis aktas laikytinas aktu, sukėlusiu konkrečias teises ir pareigas tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. R. ir R. R., žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju ginčas kyla dėl teisės viešojo administravimo srityje, priėmus teritorijos planavimo dokumentą, sukėlusį tretiesiems suinteresuotiems asmenims teises ir pareigas, todėl tokio pobūdžio aktas negali būti panaikintas administracine tvarka. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnyje išdėstytų nuostatų analizė. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalį, neteisėtai priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikina teismas. Teisė administracine tvarka panaikinti sprendimą jį priėmusiam subjektui yra reglamentuota to paties straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad tokia teisė galima tik dėl teritorijų planavimo proceso iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo metu neteisėtai priimtų administracinių sprendimų panaikinimo. Pagal Taisyklių 323.1 punktą, „Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais išvardinti detaliojo plano sprendiniai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu. Detaliojo plano koregavimui turi pritarti Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiama detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Šiuo atveju suderinta detaliojo plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Ginčo atveju Įsakymu buvo patvirtinta detaliojo plano korekcija, taigi, priimtas sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. O toks sprendimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalį gali būti panaikintas tik teismo, o ne patvirtinusio tokį sprendimą subjekto sprendimu administracine tvarka savo iniciatyva ar pagal teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos reikalavimą. Taip pat ir teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinis aktas, kuris sukelia konkrečias teises ir pareigas tretiesiems asmenims, paprastai negali būti panaikinamas ar pakeičiamas administracine tvarka.

Skunde pareiškėja išsamiai pasisakė dėl Privalomojo nurodymo motyvų. Pažymėjo, jog Privalomasis nurodymas grindžiamas bei juo prašoma panaikinti Įsakymą remiantis dviem motyvais: 1) detaliojo plano koregavimas pažeidžia teisės normas, kuriomis reikalaujama gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus, neišlaikant normatyvinių atstumų; 2) Įsakymas buvo paskelbtas nesilaikant Nuostatuose reglamentuoto 5 darbo dienų termino.

Pažymėjo, jog statybos zona, kaip vienas iš detaliojo plano sprendinių, nebuvo naujai nustatoma Įsakymu patvirtintoje detaliojo plano korektūroje. Šis sprendinys buvo naujai nustatomas 2007 m. detaliojo plano tvirtinimo metu, kurio rengimo metu ir buvo gauti gretimo žemės sklypo (tuo metu (duomenys neskelbtini), Kaune) savininkų sutikimai, neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo ribos. Tačiau koreguojant patvirtintą detalųjį planą Taisyklių 318.3.1 papunktyje numatytu atveju, t. y. koreguojant šiame punkte nurodytą statybos zoną, šis sprendinys nėra nustatomas naujai, o yra koreguojama jo vieta, išsidėstymas. O atliekant bet kokį teritorijų planavimo dokumento koregavimą, taikytinos aktualios individualiam atvejui Taisyklių nuostatos, tarp jų ir Taisyklių 320 punktas, kuris numato, kad „detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo“. Šiuo atveju Įsakymu patvirtintu detaliojo plano koregavimu nebuvo labiau suvaržyti besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų teisės ir interesai nei buvo iki tol, nes statinių statybos zona ir statybos riba detaliajame plane buvo numatyta ant sklypo ribos, o detaliojo plano koregavimu statybos zona ir statybos riba yra atitolinama nuo besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune.

Taisyklių 325 punkte apibrėžta, kad detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams. Reglamento 8 priedo 1 punktas nurodo, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Vadovaujantis Reglamento 1.1 papunkčiu, reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.

Pažymėtina, kad ši nuostata atitinka ir nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 4 punkte įtvirtintą reikalavimą dėl norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos.

Gretimo žemės sklypo savininkai G. J. ir L. J. nesutinka su norminių atstumų nuo jų sklypo ribos mažinimu, kad sutikimo dėl leidimo L. R. statyti statinius ties sklypo riba nėra davę ir neketina duoti, matyti iš jų pozicijos visose su ginčo dalyku susijusiose teisminėse bylose. Iš administracinėje byloje Nr. eI3-955-102/2020 esančių dokumentų matyti, kad apie šią aplinkybę G. J. ir L. J. 2018 m. rugsėjo 11 d. informavo ir KMSA.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji 2019 m. gegužės 6 d. Įsakymą paskelbė kitą dieną, kaip ji teigia, nes visi pateikti su pareiškėjos skundu išrašai iš interneto svetainės niekaip nepatvirtina pareiškėjos teiginių.

Pareiškėja taip pat teigia, jog duomenys apie Įsakymą buvo paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre taip pat kitą dieną po Įsakymo priėmimo, nors vėliau nurodo, kad „Įsakymo paskelbimas TPDRIS praėjus reglamentuotam 5 darbo dienų terminui nesudaro pagrindo atsakovei reikalauti Privalomuoju nurodymu panaikinti Įsakymą“.

Pažymėjo, jog pareiškėjos pareiga tinkamai paskelbti visuomenei apie priimtą sprendimą, t. y. ir savivaldybės interneto svetainėje, ir TPDRIS, laikantis teisės aktų nustatytų terminų, yra imperatyvi, ir išimčių dėl kitokių terminų nenumatyta. Taigi, pareiškėja, būdama viešojo administravimo subjektu, privalo veikti pagal teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priimtus sprendimus skelbti nustatytais terminais.

Nors pareiškėja teigia, kad pažeidimas nagrinėjamu atveju laikytinas nežymiu, neesminiu pažeidimu, neturinčiu įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, tačiau, priešingai, toks pažeidimas lėmė tai, kad 2019 m. gegužės 6 d. Įsakymas nebuvo išviešintas tinkamai, t. y. tokio įsakymo išviešinimo procedūra nebuvo užbaigta, o tai turėjo įtakos trečiųjų asmenų J. tinkamam teisių gynimui.

Pareiškėja prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. vasario 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-185-(6.15) ir 2020 m. vasario 13 d. Administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. TP6-5.

Atsakovė 2018 m. liepos 30 d. atliko patikrinimą vietoje ir tos pačios dienos teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-2048-(15.24) konstatavo, kad savavališkos statybos – stoginės, ūkinio pastato, tvoros (metalo strypų su mūriniais stulpais ir varteliais), trinkelių dangos aikštelės, atraminių sienų, medžio lentų dangos laiptų su medžio lentų dangos aikštele tarp jų, esančių (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) ir šalia esančiame valstybinės reikšmės miško plote – padariniai pašalinti, t. y. savavališkai pastatyti statiniai nugriauti.

Atsakovė 2019 m. spalio 29 d. gavo G. J. ir L. J. prašymą „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymo Nr. A-1551 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“ patikrinimo“, kuriuo Inspekcijos buvo prašoma atlikti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. A-1551 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“ atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams teisėtumo patikrinimą.

Atsakovė kreipėsi į pareiškėją su 2019 m. lapkričio 14 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1030-(6.15), kuriuo prašė pateikti jame išvardytus dokumentus bei atsakyti į klausimus, susijusius su Įsakymo priėmimu. Pareiškėja, vykdydama Privalomąjį nurodymą, 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. (33.194)R-3312 pateikė prašomą informaciją ir dokumentus. Siekdama gauti papildomus dokumentus, atsakovė pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1130-(15.2) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri per 10 darbo dienų pateikė informaciją ir dokumentus.

Gavusi visus reikiamus dokumentus Įsakymo patikrinimui atsakovė atliko Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 6 d. įsakymo teisėtumo patikrinimą ir 2020 m. vasario 13 d. surašė patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 6 d. įsakymas statinio projekto rengimo metu koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nustatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini) statinių statybos zoną ir statybos ribą pažeidžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 323 ir 325 punktų, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1267, 43 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus.

Atsakovė 2020 m. vasario 13 d. pareiškėjai pateikė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo ją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. A-1551 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“ ir apie priimtą sprendimą informuoti VTPSI. Įsakymu patvirtintoje detaliojo plano korektūroje matyti, kad statybos zonos dalis, besiribojanti su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuri yra pažymėta raudonu brūkšniniu žymėjimu, yra atitraukiama nuo šios žemės sklypo ribos mažiausiai 1,5 m atstumu (dalyje 1,5 m atstumu, dalyje didesniu atstumu), t. y. užstatyti leidžiama teritorija (pažymėta mėlynu brūkšniniu žymėjimu) trečiųjų suinteresuotų asmenų sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavime, yra labiau atitolusi nuo (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypo ribos, nei buvo numatyta 2007 m. patvirtintame detaliajame plane iki koregavimo.

2019 m. lapkričio 15 d. Regionų apygardos administraciniame teisme gautas G. J. ir L. J. skundas atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. R. ir R. R. dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. A-1551 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 15 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-21-191015-00570 panaikinimo.

Taigi, nors šioje administracinėje byloje pareiškėja prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. vasario 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-185-(6.15) ir 2020 m. vasario 13 d. Administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. TP6-5, tačiau iš pirmiau išdėstytų bylos duomenimis patvirtintų faktinių aplinkybių, vykusių teisminių ginčų darytina išvada, jog šio ginčo pradžia atsirado žymiai anksčiau nei ginčijami administraciniai aktai, o jų esmę ir pagrindą sudaro ginčas tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų dėl savavališkos statybos, kaip jos pasekmė.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, iš esmės į teismą ji kreipėsi nesutikdama su jai surašytu Privalomuoju nurodymu ir Patikrinimo aktu. Atsakovė (kaip ir pareiškėja) šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Darytina išvada, kad jau pradėjus tikrinti Įsakymo priėmimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, atsakovei buvo žinoma, kad dėl to paties Įsakymo panaikinimo teisme yra iškelta administracinė byla pagal tų pačių asmenų, kurių prašymo pagrindu atsakovė atliko patikrinimą, skundą. Atsakovė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. lydraščiu Nr. eI-11251-402/2019 bei juo pateiktais dokumentais buvo informuota apie vykstančią administracinę bylą Nr. eI-11251-402/2019 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų G. J. ir L. J. skundą dėl Įsakymo ir 2019 m. spalio 15 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-191015-00570 (duomenys neskelbtini), Kaune, panaikinimo. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ginčo esmės bei pateikė papildomus dokumentus. Taigi, akivaizdu, kad atsakovei buvo žinoma apie vykstančią bylą teisme dėl to paties dalyko, ir ji minimoje byloje atliko tam tikrus procesinius veiksmus.

Atsakovė, žinodama apie vykstantį ginčą teisme dėl to paties administracinio sprendimo panaikinimo, nepaisant Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų, Administracinių sprendimų, priimtų nevykdant teritorijų planavimo proceso, tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 1V-99, 7 punkto nuostatų, surašė Privalomąjį nurodymą bei pateikė jį vykdyti pareiškėjai, kuriai yra reiškiamas toks pat reikalavimas administracinėje byloje bei trečiųjų suinteresuotų asmenų reikalavimu prašoma teismo įpareigoti panaikinti tą patį Įsakymą.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima inter alia statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą. G. ir L. J. prašymas dėl Įsakymo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normos įvertinimo Inspekcijoje buvo gautas 2020 m. spalio 29 d. Taip pat pažymėtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens L. R. pranešimą, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, savavališkos statybos padariniai pašalinti, gautas statybą leidžiantis dokumentas, atsakovė gavo 2019 m. spalio 21 d.

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė gavo L. R. pranešimą ir G. bei L. J. skundą, todėl faktiškai pranešimą ir skundą nagrinėti pradėjo kartu. Šioje nagrinėjamoje byloje atsiliepime atsakovė nurodo, jog tikrinimo procedūrą pradėjo gavusi G. ir L. J. skundą. Tačiau nagrinėjamoje byloje G. ir L. J. atsiliepime pažymėta, jog Inspekcijos atsiliepime Kauno miesto teismo Kauno rūmams civilinėje byloje Nr. e2-2745/8002017 nurodyta, kad: „2019-10-21 gautas pareiškėjos tos pačios dienos pranešimas, kuriuo Inspekcija informuojama, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, gavus statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, šiuo metu Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus specialistui per teisės aktais nustatytus terminus yra pavesta atlikti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 144 punkte nustatytą patikrinimą bei, atsižvelgiant į jo rezultatus, surašyti atitinkamos formos aktus ir apie rezultatus informuoti pareiškėją. Taigi, šio atsiliepimo teikimo metu konstatuoti, ar Teismo sprendimas yra įvykdytas ar neįvykdytas, negalime“.

Taigi, matyti, kad pati atsakovė jos atliekamą procedūrą įvardija kiekvienu atveju skirtingai ir tai kelia tam tikrų neaiškumų ir painiavos nagrinėjamoje situacijoje, todėl tai sukėlė neaiškumų pareiškėjai ir todėl buvo inicijuotas ginčas teisme. Kaip minėta, atsakovė pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Iš to plaukia, jog atsakovė privalo užtikrinti, kad, atliekant viešojo administravimo veiksmus bei priimant sprendimus, būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų, tarp jų ir objektyvumo principo, reiškiančio, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs – atitikti faktines aplinkybes, kurias patvirtina surinktų ir objektyviai įvertintų įrodymų visuma. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) naikintinas. Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. LVAT ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, kuriam jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju net pati atsakovė aiškiai nenurodė, kokią procedūrą ji atliko: ar pagal L. R. pranešimą, ar pagal G. ir L. J. skundą.

G. ir L. J. į atsakovę kreipėsi dėl Įsakymo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normoms įvertinimo. Atsakovė atliko Įsakymo patikrinimą ir dėl Įsakymo teisėtumo surašė ginčijamus nagrinėjamoje byloje Patikrinimo aktą ir Privalomąjį nurodymą.

Taigi, pagal atsakovės atlikto patikrinimo mastą ir apimtį galima daryti išvadą, jog atsakovė, kaip ir pati nurodė atsiliepime, patikrinimą atliko pagal G. ir L. J. skundą.

Pagal suteiktus įgaliojimus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje atsakovė, nepaisydama, ar būtų buvęs J. skundas, ar ne, pagal teisės aktus ir jai deleguotas funkcijas privalo įvertinti savavališkos statybos padarinių statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Vadinasi, ji, remdamasi STR 1.05.01:2017 144 punktu, visais atvejais privalo įvertinti tiek 2019 m. gegužės 6 d. Įsakymo, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, teisėtumą, tiek ir Kauno apylinkės teismo konstatuotos savavališkos statybos padarinių pašalinimą ar nepašalinimą.

Teritorijų planavimo proceso metu priimtų sprendimų priežiūra yra reglamentuojama specialiuose teisės aktuose, t. y. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 144 punkte. Šiuose teisės aktuose numatyta visai kitokia tiek procedūros pradėjimo, tiek ir jos vykdymo tvarka, detalizuota savavališkos statybos padarinių pašalinimo patikrinimo tvarka, t. y.:

- savavališkos statybos padarinių pašalinimo dokumentų teisėtumo patikrinimas atliekamas STR 1.05.01:2017 144 punkte nustatyta tvarka.

Taigi, iš teisės aktų analizės matyti, jog atsakovė, atlikdama teritorijų planavimo proceso metu priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimą, vykdo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo reikalavimus.

Atsakovė Privalomuoju nurodymu reikalauja, kad pareiškėja panaikintų Įsakymą. Minėtoje administracinėje byloje Nr. eI-955-402/2020 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų G. J. ir L. J. skundą prašoma teismo priimti sprendimą, kuriuo būtų panaikintas tas pats Įsakymas.

Tikrinimo tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad skundai nenagrinėjami, jeigu yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti pagrindai.

Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Paminėta Viešojo administravimo įstatymo nuostata tiesiogiai taikytina administracinei procedūrai, kuri šiame įstatyme apibrėžiama kaip viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl individualaus administracinio akto priėmimo, o teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas taip pat atliko patikrinimą bei dėl tų pačių faktinių aplinkybių nurodo panaikinti tą patį individualų administracinį aktą administracine tvarka.

Nagrinėjamu atveju po Įsakymo, kuriuo buvo pakoreguota žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliuoju planu nustatyta statybos zona ir riba, 2019 m. spalio 15 d. buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-21-191015-00570 vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos (savavališkos statybos padarinių šalinimas) projektui.

Žemės sklypo detaliojo plano koregavimas, patvirtintas Įsakymu, kurį prašo panaikinti atsakovė, buvo rengiamas techninio projekto, kuriam išduotas statybos leidimas, rengimo metu, kaip yra reglamentuota Taisyklių 318.3 punkte. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, vienas iš privalomųjų dokumentų statinio projektui rengti yra teritorijų planavimo dokumentai. Taigi, nagrinėjamu atveju statinio projektas, kuriam buvo išduotas Statybos leidimas, buvo rengiamas pagal galiojantį tai teritorijai teritorijų planavimo dokumentą, t. y. pagal pakoreguotą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą. Jei nebūtų buvęs priimtas Įsakymas, nebūtų buvę pagrindo išduoti Statybos leidimo parengtam pagal galiojantį detalųjį planą projektui. Taigi, atsakovės prašomas panaikinti Įsakymas yra sukėlęs pasekmes, t. y. po jo priėmimo yra išduotas kitas administracinis sprendimas, sukuriantis tam tikras teises (teisę atlikti statybos darbus) tretiesiems suinteresuotiems asmenims – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams. Tam tikras teisines pasekmes Įsakymas sukuria ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. J. ir L. J., kadangi įsakymu patvirtinta detaliojo plano korekcija jų netenkino ir būtent dėl to jie kreipėsi į atsakovę su prašymu atlikti patikrinimą. Taigi, atsakovės prašomas panaikinti administracinis aktas laikytinas aktu, sukėlusiu konkrečias teises ir pareigas tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. R. ir R. R., žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams. Jo pagrindu išduotas statybos leidimas. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl teisės viešojo administravimo srityje, priėmus teritorijos planavimo dokumentą, sukėlusį tretiesiems suinteresuotiems asmenims teises ir pareigas, todėl tokio pobūdžio aktas negali būti panaikintas administracine tvarka.

Tai patvirtina ir Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnyje išdėstytų nuostatų analizė. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalį, neteisėtai priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikina teismas. Teisė administracine tvarka panaikinti sprendimą jį priėmusiam subjektui yra reglamentuota to paties straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad tokia teisė galima tik dėl teritorijų planavimo proceso iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo metu neteisėtai priimtų administracinių sprendimų panaikinimo. Pagal Taisyklių 323.1 punktą, „Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais išvardinti detaliojo plano sprendiniai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu. Detaliojo plano koregavimui turi pritarti Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiama detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Šiuo atveju suderinta detaliojo plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Ginčo atveju Įsakymu buvo patvirtinta detaliojo plano korekcija, taigi, priimtas sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. O toks sprendimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalį gali būti panaikintas tik teismo, o ne patvirtinusio tokį sprendimą subjekto sprendimu administracine tvarka savo iniciatyva ar pagal teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos reikalavimą.

Teismų praktika nustatyta, kad administracinis aktas, kuris sukelia konkrečias teises ir pareigas tretiesiems asmenims, paprastai negali būti panaikinamas ar pakeičiamas administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo nurodyta, reikalaujamas panaikinti administracinis aktas sukelia konkrečias teises ir pareigas tretiesiems asmenims ir tokio akto panaikinimas administracine tvarka yra susijęs su tretiesiems asmenims šiuo administraciniu aktu nustatytų teisių ir pareigų koregavimu. Tokio administracinio akto panaikinimas administracine tvarka nėra galimas. Teismai pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nustatantis viešojo administravimo principus, bendruosius viešojo administravimo institucijų veiklos pagrindus ir pan., nei kiti įstatymai nenumato viešojo administravimo institucijos teisės panaikinti savo priimtą administracinį sprendimą, suteikusį asmeniui tam tikras teises ir pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis Nr. AS3-4/2006, 2012 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. I502-6/2012).

Atsakovės 2020 m. vasario 13 d. patikrinimo aktas Nr. TP6-5 pats savaime nesukuria teisinių pasekmių, juo tik konstatuojami tam tikri faktai. Patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas ir vertinamas kaip privalomojo nurodymo sudedamoji dalis, naikinti patikrinimo aktą nėra teisinio pagrindo, todėl ši skundo dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų G. ir L. J. atstovas advokatas G.Č. teismui pateikė prašymą atlyginti 1405,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje.