- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- e2-6892-323/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02089-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- E. D.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui E. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, ir prašo teismo priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito, 31,03 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 835,27 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-02 šalys nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 86,89 Eur (300 Lt) kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą, sumokėti palūkanas. Vėliau atsakovas pateikė prašymus suteikti papildomą kredito sumą, todėl iš viso 2013-03-04 atsakovas turėjo grąžinti 434,43 Eur paskolos sumą. Pažymėjo, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ir liko skolingas 434,43 Eur negrąžinto kredito, nuo kurio ieškovė paskaičiavo 31,03 Eur sutartinių palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 835,27 Eur sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka su 434,43 Eur negrąžinto kredito dalimi, tačiau nesutinka su reikalaujamų palūkanų dydžiu. Paaiškino, kad imdamas kreditą neturėjo darbo, jokio turto, todėl neturėjo finansinių galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo metu dirba, tačiau turi ir kitų finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis septynių mėnesių terminui.
Šalys pateikė prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2013-02-02 šalys nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 86,89 Eur (300 Lt) kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (iki 2013-03-04) grąžinti gautą kreditą, sumokėti palūkanas. Atsakovas pateikė prašymus suteikti papildomą kredito sumą, todėl ieškovė 2013-02-05 papildomai suteikė 28,96 Eur (100 Lt) kreditą, 2013-02-09 – 144,81 Eur (500 Lt) kreditą, 2013-02-12 – 57,92 Eur (200 Lt) kreditą, 2013-02-14 – 115,85 Eur (400 Lt) kreditą, todėl 2013-03-04 atsakovas ieškovei turėjo grąžinti 434,43 Eur (1500 Lt) skolos bei sumokėti 31,03 Eur palūkanų. Ieškovė nurodo, kad atsakovas gauto kredito negrąžino, ir liko skolingas 434,43 Eur negrąžinto kredito, nuo kurio ieškovė paskaičiavo 31,03 Eur sutartinių palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 835,27 Eur sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas sutartį, su ieškove nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 434,43 Eur negrąžinto kredito.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas už kredito suteikimą bei palūkanas už mokėjimo termino praleidimą, laikytina, jog atsakovas įsipareigojo kredito davėjui mokėti mokestines (pelno) ir kompensuojamąsias palūkanas, kadangi mokestinės palūkanos ir kompensuojamosios palūkanos atlieka būtent tokią pačią funkciją, kokią atlieka minėtoje sutartyje nustatytos palūkanos už pinigų skolinimą ir palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti 31,03 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki kredito grąžinimo termino (2013-03-04), bei kompensuojamąsias palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 199,90 proc. Ieškovės paskaičiavimu, kompensuojamosios palūkanos po kredito grąžinimo termino (nuo 2013-03-05 iki 2014-02-04) sudaro 835,27 Eur. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės prašymas priteisti kompensacines palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurių metinė norma yra 199,40 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, darytina išvada, kad prašomos priteisti kompensacinės palūkanos po kredito grąžinimo termino yra nepagrįstai didelės, bemaž du kartus viršija negrąžinto kredito sumą, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną dieną (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra apmokėjęs nei pelno, nei kompensuojamųjų palūkanų, ieškovei iš atsakovo priteistina 31,03 Eur pelno palūkanų bei 77,51 Eur (465,46 Eur x 0,05/100 = 0,23 Eur; 0,23 Eur x 337 dienos = 77,51 Eur) kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2013-03-05 iki 2014-02-04, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius, likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atmestina.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bei atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 41,74 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 12,10 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.).
Atsakovas prašo išdėstyti priteisto įsiskolinimo mokėjimą. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Nagrinėjamu atveju atsakovas, pateikdamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tokį prašymą pagrindžiančiu motyvu nurodė, jog turi ir kitų finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą reikalaujamą sumą. Nors atsakovas kartu su prašymu dėl skolos išdėstymo nepateikė jokių skolininko sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi ir kitų teismo priteistų neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Taigi, esant tokiems duomenims apie atsakovo turtinę padėtį, teismas spendžia, kad yra pagrindas atsakovui suteikti lengvatinį terminą teismo sprendimo įvykdymui. Todėl 555,07 Eur priteisto įsiskolinimo (542,97 Eur priteista suma + 12,10 Eur bylinėjimosi išlaidų) ir 5 procentų metinių palūkanų ieškovei mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, išdėstytinas penkių mėnesių laikotarpyje, įpareigojant atsakovą kas mėnesį mokėti po 110,00 Eur, paskutinį mėnesį – 115,07 Eur ir metines palūkanas. Teismas procesinio sprendimo vykdymą išdėsto tokiam laikotarpiui, kad atsakovas, kuris yra vartotojas ir tarp šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose yra silpnesnioji šalis, turėtų galimybę kiekvieną mėnesį ieškovei mokėti atsakovo finansines galimybes atitinkančią sumą, laikydamas, kad sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam terminui nesuteiks nepagrįstą pranašumą skolininkui, o kreditorė nepatirs nepagrįstų nuostolių, įvertinant tai, kad atsakovas turto neturi, turi kitų įsipareigojimų, ir skolos išieškojimas priverstine tvarka būtų apsunkintas, kad tokios trukmės priteistos sumos išdėstymas dalimis atitinka ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. D. 434,43 Eur negrąžinto kredito, 31,03 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 77,51 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 542,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „4finance“ naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-07 sprendimo vykdymą 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą E. D. mokėti ieškovei UAB „4finance“ kas mėnesį po 110,00 Eur, paskutinį mėnesį – 115,07 Eur, ir 5 procentų metines palūkanas nuo 542,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-23) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.