Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ieškovui yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, 2012 m. liepos 9 d. gautas ieškovo prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, atsakovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastys teismui nėra žinomos. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovui prašant, nagrinėjamoje byloje priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenys (b. l. 4-9) patvirtina, jog šalys 2007 m. spalio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2700-2007-28689 (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 13000,00 Lt vartojimo kreditą, o atsakovas, be kita ko, įsipareigojo grąžinti ieškovui kreditą, mokėti 8,36 procento dydžio palūkanas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Bylos duomenimis (b. l. 10-11) nustatyta, jog atsakovas tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo ieškovui kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų, todėl ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 35.1 punktu, vienašališkai 2011 m. birželio 1 d. nutraukė Sutartį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog negrąžinto kredito suma - 8762,42 Lt, nesumokėtų palūkanų suma - 991,28 Lt.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sąlygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilės sąlygos. Neabejotina, kad vartotojas visą dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sąlygas, labai dažnai į kitas sąlygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina šalių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Teismas, įvertinęs Sutarties dalyką, jos prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.

Sutarties bendrosios dalies 27 punkte nustatyta, jog už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, įmokas, atsakovas už kiekvieną pradelstą dieną moka ieškovui 0,08 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Nurodyti delspinigiai, mokėtini kas dieną, sudaro net 29,20 procento per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.

Minėta, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 27 punktą už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, įmokas, atsakovas už kiekvieną pradelstą dieną moka ieškovui 0,08 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Viena vertus, šalys Sutartį sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, ieškovo komercinė veikla, be kita ko, – vartojimo kreditų teikimas, todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.

Ieškinyje išdėstytas delspinigių paskaičiavimas patvirtina, kad pagal Sutartį atsakovui priskaičiuoti 0,08 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 1420,16 Lt sumą. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai vertine išraiška sudaro 887,60 Lt sumą. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šalys Sutartimi sulygo dėl 8,36 procento dydžio metinės palūkanų normos (Sutarties specialiosios dalies 5 punktas), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl 8,36 procento dydžio metinių palūkanų už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų reikalavimų dalis yra 95,23 procento. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1701,76 Lt bylinėjimosi išlaidos, tai yra 319,02 Lt žyminio mokesčio ir 1382,74 Lt išlaidų už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Be to, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 ir 96 straipsniai)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 92, 93, 96, 230 str. str., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu AB DNB banko (buvęs pavadinimas – DnB NORD bankas) ir A. S. 2007 m. spalio 17 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 2700-2007-28689 bendrosios dalies 27 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas bankui palūkanas, įmokas, kredito gavėjas įsipareigoja už kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,08 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.

Priteisti iš A. S. 8762,42 Lt skolą, 991,28 Lt palūkanas, 887,60 Lt delspinigius, 8,36 procento dydžio metines palūkanas už priteistą 8762,42 Lt skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012 m. balandžio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1701,76 Lt bylinėjimosi išlaidas AB DNB bankui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. S. 11,97 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.