Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Dianai Oseckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšimą suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Diana Oseckienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Atstovė nurodė, kad prieš kreipiantis į teismą, buvo kreiptasi į A. K. ir antstolį, kad išieškotos lėšos būtų grąžintos gera valia, tačiau lėšos nebuvo grąžintos. Atstovės nuomone, suinteresuotas asmuo, įsiteisėjus teismo sprendimui, neturėjo teisės gauti darbo ginčo komisijos sprendimu priteistų sumų. Atstovė nurodė, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinoma apie tai, kad pareiškėja pateikė ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, tačiau jis vis tiek kreipėsi į antstolį dėl darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos sumos išieškojimo. Atstovės teigimu, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, realios ir neviršijančios advokato paslaugoms numatytų maksimalių įkainių, todėl visos turi būti priteistos iš suinteresuoto asmens.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki įvykdymo teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė), t. y. neteisėto sprendimo įvykdymo padariniai taip pat turi būti laikomi neteisėtais. Neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina šalis, įvykdžiusias neteisėtą teismo sprendimą, grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014).

5. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 233 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimui mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą.

6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 761 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos.

7. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Taigi skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-222/2014).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. DGKS-5147 iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui A. K. priteisė 378,67 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas ir 378,67 Eur netesybas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su tokiu sprendimu, kreipėsi į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-459-907/2019 iš dalies patenkintas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys ir pripažintas teisėtu ir pagrįstu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymas „Dėl patirtų nuostolių padengimo“ ir atsakovo A. K. sutikimu atliktas 296,77 Eur sumos ieškovės patirtai turtinei žalai atlyginti išskaičiavimas iš atsakovui priklausančių mokėjimų, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo A. K. priteista 203,23 Eur likusios neatlygintos turtinės žalos atlyginimas ir 1 267,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui A. K. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 81,90 Eur darbo užmokestis už darbą poilsio dienomis ir 81,90 Eur netesybos. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-372-372/2019 pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Todėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. DGKS-5147, kurio pagrindu 2018 m. gruodžio 14 d. antstolis Andrius Liaškovas vykdomojoje byloje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. naudai išieškojo 754,34 Eur skolą ir 233,76 Eur vykdymo išlaidas antstoliui, neteko galios 2019 m. gegužės 27 d. Tai reiškia, kad pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos paimti neteisėtai ir turi būti grąžinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes, minėta, iš neteisės negali atsirasti teisė. Suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja skolinga jam, svarbi tik tuo aspektu, kad šalys galės atlikti viena kitai mokėtinų sumų įskaitymą.

9. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 4 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o to paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Kaip minėta, darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 762 straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, tai, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, nagrinėjamu atveju šiame straipsnyje nustatytos sprendimo įvykdymo atgręžimo taisyklės netaikytinos.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 760 straipsnio 2 dalį atsakovas taip pat turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu. Nagrinėjamu atveju darbo ginčo komisijos sprendimas nebuvo vykdomas skubiai. Todėl nėra šioje teisės normoje nurodytų sąlygų pareiškėjai reikalauti atlyginti nuostolius.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Pareiškėja prašo priteisti procesines palūkanas, pareiškimas teisme priimtas 2019 m. rugpjūčio 7 d., todėl nuo šios dienos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 991,10 Eur sumą iki teismo nutarties visiško įvykdymo dienos.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

13. Pareiškėja patyrė 400,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. liepos 26 d. atstovavimo sutartis Nr. 18/19, 2019 m. liepos 21 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas DOTP Nr. 6/19 ir 2019 m. rugsėjo 16 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas DOTP Nr. 13/19, 2019 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 07261033 ir 2019 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistinos 400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 593, 761 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkinti.

Atgręžti netekusio galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. DGKS-5147 įvykdymą ir iš suinteresuoto asmens A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 991,10 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt vieno euro 10 ct) sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 991,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d., iki teismo nutarties visiško įvykdymo ir 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.