Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-372-372/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-27
Bylos Nr.: 2A-372-372/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07201-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas: A. K.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Būstkaita“

Kategorijos

1.3.2.11Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju

Civilinė byla Nr. 2A-372-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07201-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11.; 1.3.3.4.; 1.3.4.1.5.2.1.8.; 1.3.5.8.; 1.3.6.3.2.8.; 1.3.7.5.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-459-907/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būstkaita“ ieškinį atsakovui A. K. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būstkaita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., teismo prašė: 1) išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir pripažinti teisėtu ir pagrįstu ieškovės UAB „Būstkaita“ direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymu „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“ ir atsakovo A. K. sutikimu atliktą 296,77 Eur sumos ieškovės patirtai turtinei žalai atlyginti išskaičiavimą iš atsakovui priklausančių mokėjimų; 2) priteisti iš atsakovo 203,23 Eur ieškovės naudai likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti; 3) atmesti atsakovo prašymą priteisti darbo užmokestį už poilsio dienas, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, palūkanas ir kitas išmokas; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas dirbo pas ieškovę darbininko pareigose (darbo sutartyje buvo sutarta, kad atsakovui yra nustatoma 40 val. 5 darbo dienų savaitės trukmė, darbdavys įsipareigojo darbuotojui kas mėnesį mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlygį bei galimus priedus už darbo rezultatus). Darbo sutartis su atsakovu A. K. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).

3. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu, kuriame nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo pas ieškovę ir ieškovė, nutraukusi darbo sutartį, su juo galutinai neatsiskaitė, iš viso atsakovas prašė išieškoti iš ieškovės 3063,60 Eur nesumokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovė nurodė, jog su atsakovo prašymu kategoriškai nesutiko, kadangi atsakovas viršvalandžių, už kuriuos prašė sumokėti 1740 Eur; šeštadieniais, už kuriuos prašė priteisti 254,80 Eur, nedirbo; už nepanaudotas atostogas, už kurias prašė sumokėti 128 Eur, buvo atsiskaičiusi. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas buvo padaręs įmonei žalos (500 Eur), nes darbo vietoje buvo neblaivus ir ieškovė už atsakovą sumokėjo užsakovei UAB „Ergolain Projektai“ baudą.

4. Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė prašymą tenkinti iš dalies ir išieškoti iš ieškovės 378,67 Eur nesumokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų (sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo vykdyti skubiai), 378,67 Eur netesybų, reikalavimo dėl nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą netenkino. Darbo ginčų komisija sprendė priteisti atsakovo naudai 81,90 Eur darbo užmokestį už dirbtą laiką poilsio dienomis bei 296,77 Eur už esą neteisėtai atliktas išskaitas (kaip darbuotojo darbdaviui padarytą neturtinę žalą) iš atsakovo darbo užmokesčio.

5. Ieškovė pažymėjo, kad su minėtu Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka. Nurodė, jog 2018 m. vasario 7 d. buvo sudariusi baldų montavimo sutartį su UAB „Ergolain Projektai“, kurioje buvo numatyta, jog ieškovės darbuotojai darbo vietoje privalo būti blaivūs. 2018 m. kovo 2 d. dviem ieškovės UAB „Būstkaita“ darbuotojams (vienas iš jų – atsakovas) buvo nustatytas girtumas, dėl šios priežasties ieškovei teko sumokėti UAB „Ergolain Projektai“ 1000 Eur baudą. 2018 m. kovo 5 d. ieškovės direktorius, atsižvelgdamas į darbininkų girtumo nustatymo faktą komandiruotės metu dirbant UAB „Ergolain Projektai“ (dėl ko įmonė patyrė finansinių nuostolių – turėjo sumokėti 1000 Eur baudą), priėmė įsakymą „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“, kuriuo įsakyta atsakovui A. K. ir kitam įmonės darbuotojui lygiomis dalimis po 500 Eur padengti baudą, ją atskaitant iš gaunamų pajamų; darbuotojai su minėtu įsakymu buvo pasirašytinai supažindinti ir su juo sutiko; be to – atsakovas parašė pasiaiškinimą, kuriame pripažino, kad 2018 m. kovo 2 d. darbe buvo išgėręs ir buvo nušalintas nuo darbo. Ieškovės buhalterė, vadovaudamasi ieškovės direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymu „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“ ir atsakovo rašytiniu bei žodiniu sutikimu, 2018 m. kovo 9 d. padarė 100 Eur išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio atlyginti žalai; 2018 m. balandžio 9 d. padarė 62,05 Eur išskaitą bei 2018 m. rugsėjo 5 d. padarė 134,72 Eur išskaitą; 2018 m. rugsėjo 5 d. žalai padengti buvo užskaitytas visas atsakovui priklausantis išmokėti galutinis atsiskaitymas – kompensacija už nepanaudotas atostogas; atsakovo nepadengtos žalos dydis sudaro 203,23 Eur. Ieškovės manymu, akivaizdu, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir tarp neteisėtos veikos bei žalos yra priežastinis ryšys – kadangi atsakovas buvo neblaivus, ieškovė buvo nubausta pinigine bauda; akivaizdus priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų (pasirodymo darbo vietoje neblaiviam) ir darbdavio patirtos žalos (piniginės baudos sumokėjimo). Ieškovė nurodė, jog jai padaryti tiesioginiai nuostoliai yra realūs, pagrįsti rašytiniais įrodymais. Ieškovės vertinimu, Darbo ginčų komisijos išvada, kad ieškovė neįrodė visų materialinės atsakomybės sąlygų ir nepagrįstai iš atsakovui priskaitytų sumų išskaitė 296,77 Eur, taip pat atlikdama išskaitas pažeidė DK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas išskaitų iš darbo užmokesčio ribas, ir yra visiškai nepagrįsta.

6. Ieškovė nurodė, jog nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu dalyje dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis (2017 metų gruodžio mėn. 8 d. ir 9 d.) išieškojimo ir netesybų už uždelstą atsiskaitymo laiką priteisimo. Pažymėjo, jog 2017 m. gruodžio 8 d. ir 9 d. nebuvo dirbama, t. y. nei vienas įmonės darbuotojas nurodytomis dienomis nedirbo – 2017 m. gruodžio 8 d. nebuvo poilsio diena, o dėl tuo laikotarpiu įmonėje vykusios buhalterių kaitos 2017 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo padaryta techninė klaida – neteisingai pažymėta, kad gruodžio 9, 10 dienomis buvo dirbta po 9 val., nors realiai nurodytomis dienomis niekas iš įmonės darbuotojų nedirbo.

7. Ieškovė taip pat nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 378,67 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Kadangi atsakovo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir kitas išmokas pripažintinas nepagrįstu, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė vėlavo atsiskaityti su atsakovu, todėl nėra pagrindo ir netesybų reikalavimui.

8. A. A. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra visų būtinų atsakovo atsakomybės sąlygų, o jeigu būtų nustatyta, kad atsakovo atsakomybės sąlygos egzistuoja, jo atsakomybės dydis turėtų būti mažintinas, kadangi negali prilygti ieškovės atsakomybei prieš UAB „Ergolain Projektai“. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ patvirtinto Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), darytina išvada, kad atsakovo blaivumas turėjo būti tikrinamas metrologiškai patikrinta specialia technine priemone; neblaivumo faktas turėjo būti užregistruotas specialiai tam skirtame žurnale; ieškovė turėjo būti įgaliojusi tam tikrą asmenį tikrinti ieškovės darbuotojų neblaivumą – visa tai nebuvo padaryta. Pažymėjo, jog byloje nesant šių duomenų, negalima tiksliai pasakyti, kad atsakovas 2018 m. kovo 2 d. buvo neblaivus; jog savo paaiškinime jis neprisipažino, kad buvo neblaivus; kad neįrodžius, jog atsakovas buvo neblaivus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Atsiliepimas

9. Atsakovas nurodė, kad tarp ieškovės ir UAB „Ergolain Projektai“ sudaryta baldų montavimo sutartis 2018 m. kovo 2 d. nebegaliojo, todėl 1000 Eur dydžio bauda (tokia suma UAB „Ergolain Projektai“ išrašė ieškovei mažesnę sąskaitą) buvo sumokėta nepagrįstai. Taip pat akcentavo, jog ieškovė atlygintinos žalos dydį išskaitė ne iš darbo užmokesčio, be to – viršijo leistinus išskaitų dydžius.

10. Atsakovas pažymėjo, kad jeigu teismas spręstų, jog atsakovas yra atsakingas už ieškovei padarytą 500 Eur žalą, yra pagrindas šį žalos dydį mažinti, kadangi pati ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję išvengti žalos atsiradimo. Ieškovė neinformavo atsakovo apie baldų montavimo sutartyje numatytas sankcijas – nesiėmė itin svarbių veiksmų užkirsti kelią tokios žalos atsiradimui.

11. Atsakovas nurodė, kad ieškovė dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų neteisingumo pasisakė tik ieškinyje, t. y. Darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą; pažymėjo, jog jeigu darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys tikrai būtų buvę neteisingi, tai ieškovė tokios pozicijos būtų pradėjusi laikytis dar ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka. Atsakovo vertinimu, Darbo ginčų komisijos sprendimas iš ieškovės išieškoti 91,90 Eur darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis (2017 m. gruodžio 8–9 d.) yra visiškai pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) pripažinti teisėtu ir pagrįstu ieškovės UAB „Būstkaita” direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymą „Dėl patirtų nuostolių padengimo“ ir atsakovo A. K. sutikimu atliktą 296,77 Eur sumos ieškovės patirtai turtinei žalai atlyginti išskaičiavimą iš atsakovui priklausančių mokėjimų; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 203,23 Eur likusios neatlygintos turtinės žalos atlyginimą ir 1267 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti atsakovui A. K. iš ieškovės UAB „Būstkaita“ 81,90 Eur darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis ir 81,90 Eur netesybas; 3) kitoje dalyje atsakovo prašymą, pareikštą 2018 m. rugpjūčio 31 d. Darbo ginčų komisijai, ieškovei UAB „Būstkaita“ dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų priteisimo atmesti; 4) priteisti valstybei iš atsakovo 10,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas nurodė, kad atsakovo bei liudytojo parodymai apie galimai dirbtus viršvalandžius, nenurodant konkrečių objektų, datų, kur ir kada atsakovas galimai dirbo viršvalandžius, kiek valandų ilgiau dirbo, negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovas pas ieškovę dirbo viršvalandžius ir negavo už tai jam priklausančio darbo užmokesčio dalies, todėl atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandžius negali būti tenkinamas.

14. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog atsakovas 2017 m. gruodžio 8–10 dienomis buvo komandiruotėje ir 9–10 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį) dirbo po 9 val., duomenų, patvirtinančių, kad už darbą nurodytomis poilsio dienomis darbdavys būtų priskaičiavęs darbo užmokestį, į bylą nepateikta. Teismas pažymėjo, jog nurodyti duomenys nėra paneigti ar ištaisyti, teismui netikėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiais nėra jokio pagrindo, todėl sprendė, jog atsakovui priteistinas darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką poilsio dienomis.

15. Teismas nurodė, kad atsakovas buvo supažindintas su darbo UAB „Ergolain Projektai“ objekte sutarties sąlygomis; jam buvo žinoma, kad kiekvienas neblaivumo atvejis apmokestinamas bauda; atsakovui privalėjo būti suprantama, kad darbuotojas darbo metu privalo būti blaivus, tačiau jis pasirodė darbo vietoje neblaivus, dėl ko buvo nušalintas nuo darbo, ir taip savo tokiais neteisėtais veiksmais padarė darbdaviui (ieškovei) žalą, t. y. 500 Eur nuostolių. Teismas vertino, kad toks atsakovo elgesys neabejotinai yra traktuojamas kaip žalos padarymas tyčia, ir sprendė, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir tarp neteisėtos veikos bei ieškovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei jos patirtą žalą.

16. Vertindamas išskaitų iš darbo užmokesčio pagrįstumą, teismas nurodė, jog ieškovė UAB „Būstkaita“ nepažeidė įstatymuose įtvirtintų išskaitų iš darbo užmokesčio ribų, todėl ieškovės 2018 m. kovo 9 d., 2018 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktos išskaitos laikytinos teisėtomis.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė priteisti 822,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismo posėdyje jo atstovė nurodė, jog atsiliepimas buvo rašomas ne jos, o kito asmens, jo neįvardino; kad atsiliepimas buvo rašomas ne iš atsakovo žodžių, jame nėra nurodyta atsakovo pozicija. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertino atsakovo atsiliepime išdėstytų aplinkybių ir nurodytų argumentų. Teismas akcentavo, jog jam nepateikta duomenų, jog atsiliepimą rengęs asmuo turi tinkamą išsilavinimą, yra advokatas ar advokato padėjėjas ir gali atsakovą atstovauti teisme. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui ruoštas atsiliepimas yra nežinomo asmens, jis neatitinka atsakovo pozicijos, sprendė, kad atsakovo patirtos išlaidos už atsiliepimo paruošimą byloje nėra laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis ir prašymą jas priteisti atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

18. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą, atsakovas (apeliantas) A. K. prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Pagrindinis ginčas byloje kilo dėl tariamai atsakovo darbdaviui padarytos žalos ir jos dengimui išskaitytų bei ieškovės priteisti prašytų sumų. Teismas konstatavo, kad atsakovas darbe buvo neblaivus, todėl darbdaviui kilo žala, atsakovas pažeidimą pripažino, sutiko atlyginti žalą, todėl ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas. Atsakovo (apelianto) įsitikinimu, aplinkybes byloje teismas nustatė ir sprendimą priėmė tendencingai vertindamas byloje surinktus įrodymus, netaikė teisės normų, kurios nagrinėjamoje situacijoje buvo aktualios, o kai kurias aiškino ir taikė netinkamai. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino Taisyklių, teigė, kad joks teisės aktas neblaivumo nustatymo tvarkos nereglamentuoja, tad pirmosios instancijos teismas netaikė teisės normų, kurios byloje turėjo būti taikomos, kas neabejotinai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą. Atsakovas (apeliantas) pažymėjo, jog jo neblaivumas nebuvo tinkamai patikrintas ir įformintas, o duomenys, kurie į bylą pateikti kaip jo neblaivumo įrodymas, negali būti laikomi patikimais ir pakankamais.

18.2. Tai, ar darbdaviui buvo padaryta žala, teismas vertino formaliai – sprendė, jog žala laikytina ieškovės pagal sutartį su UAB „Ergolain Projektai“ sumokėta (išskaičiuota) 1000 Eur bauda, nors atsakovas (apeliantas) kėlė byloje klausimą dėl šios sutarties galiojimo, baudos taikymo pagrįstumo, tačiau šių argumentų teismas nevertino, t. y. tinkamai neatliko įrodymų vertinimo pareigos. Ieškovei neįrodžius, kad minėta sutartis 2018 m. kovo 2 d. dar galiojo, teismas turėjo spręsti, kad vien baudos išskaičiavimas, nesant tam tinkamo teisinio pagrindo, nelaikytina ieškovės žala. Net ir tuo atveju, jei sutartis galiojo, teismas turėjo atlikti sutarties punkto, kurio pagrindu buvo patirta žala, analizę. Minėtas punktas numato, kad vykdytojas darbo vietoje privalo būti blaivus nuo alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas (apeliantas) darbo laiko ir darbo vietoje būtų buvęs neblaivus. Tad žala, kaip darbuotojo atsakomybės sąlyga, nebuvo tinkamai įrodyta, kas, kaip ir neteisėtų veiksmų nebuvimas, taip pat lemia atsakomybės atsakovo (apelianto) atžvilgiu nebuvimą. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio egzistavimą.

Žemesnės instancijos teismas

18.3. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, juos aiškino ieškovės naudai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi prielaidomis.

18.4. Teismas ignoravo tai, kad būtent darbdavys prisiėmė atsakomybę pagal sutartį, su kuria darbuotojai pasirašytinai buvo nesupažindinti, kad būtent darbdavys turi pareigą organizuoti darbuotojų darbą, juos prižiūrėti, tačiau to nepadarė. Tad byloje nesant duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti visų darbuotojo materialinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų buvimą, darytina išvada, kad 296,77 Eur darbdavys iš darbuotojo išskaičiavo nepagrįstai. Be to – teismas nepagrįstai sprendė ir tai, kad darbdavys, tuo atveju, jei apskritai būtų pagrindas taikyti atsakomybę, tinkamai išskaičiavo padarytą žalą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi teisiniu reglamentavimu, kuris išskaitų atlikimo metu negaliojo. Netinkamas laiku darbuotojui neišmokėtos sumos dydžio nustatymas lėmė ir nepagrįstą netesybų mažinimą.

18.5. Tiek atstovavimo, tiek procesinių dokumentų rengimo paslaugas atsakovui teikė advokatų profesinė bendrija per joje praktikuojančius teisininkus, patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti į bylą, tad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turėjo būti vertinamos ir atsakovo (apelianto) išlaidos procesinių dokumentų parengimui.

Šalies argumentai

19. Ieškovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovo (apelianto) padaryta žala ieškovei yra 500 Eur. Pažymėjo, jog egzistuoja visos žalos atlyginimo sąlygos, tad ji turi teisę regresu išieškoti visą patirtą žalą. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, padarė argumentuotas išvadas bei teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas (apeliantas) A. K. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo pas ieškovę UAB „Būstkaita” darbininko pareigose pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Būstkaita“ direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymą „Dėl A. K. priėmimo į darbą Nr. 2017/22 (b. l. 61–62). Darbo sutartyje buvo numatyta, kad atsakovui (apeliantui) yra nustatoma 40 val. 5 darbo dienų savaitės (per dieną po 8 val.) trukmė, darbdavys įsipareigojo darbuotojui kas mėnesį mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlygį bei galimus priedus už darbo rezultatus. Darbo sutartis su atsakovu (apeliantu) A. K. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) UAB „Būstkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl A. K. atleidimo iš darbo“ Nr. 2018 pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (b. l. 51, 63).

22. Atsakovas (apeliantas) A. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu jam iš ieškovės priteisti 1740,00 Eur už viršvalandžius (už 250 darbo dienų po 2 valandas kas dieną), 254,80 Eur už poilsio dienas (už 13 šeštadienių), 128,00 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 940,80 Eur netesybas, iš viso – 3063,60 Eur. Darbo ginčų komisija 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė prašymą tenkinti iš dalies: išieškoti iš ieškovės UAB „Būstkaita“ atsakovui 378,67 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, 378,67 Eur netesybas, taip pat nusprendė sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (t. y. 400 Eur) vykdyti skubiai, likusioje dalyje prašymą atmetė (b. l. 25–33).

23. Ieškovė UAB „Būstkaita“ ieškiniu prašė pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti iš atsakovo (apelianto) darbdaviui padarytą žalos atlyginimą dėl jo neteisėtų veiksmų – 2018 m. kovo 2 d. pasirodymo darbe neblaiviam, dėl ko darbdavys turėjo sumokėti už darbuotoją baudą užsakovei.

24. 2018 m. vasario 7 d. tarp ieškovės (vykdytojos) ir užsakovės UAB „Ergolain Projektai“ (pirkėjos) buvo sudaryta baldų montavimo sutartis Nr. T/2018/006 (V-6498) (toliau – Sutartis), kuria vykdytoja įsipareigojo pagal pirkėjos užsakymą sumontuoti baldus, o pirkėja įsipareigojo paslaugą priimti ir sumokėti sutartyje numatytą kainą (b. l. 34–35). Sutarties 2.2. punkte buvo numatytas paslaugos atlikimo adresas – (duomenys neskelbtini); 3.7. punkte susitarta, jog vykdytojas darbo vietoje privalo būti blaivus nuo alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų; nesilaikant šios taisyklės – bauda 1000 Eur už kiekvieną tokį atvejį; sutarties 4.1. punkte buvo nustatyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško šalių tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo. Užsakovės UAB „Ergolain Projektai“ pranešimu ieškovė buvo informuota, jog 2018 m. kovo 2 d. dviem asmenims (baldų montuotojams), norėjusiems patekti į pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas girtumas (vienas iš asmenų – atsakovas (apeliantas) A. K.) (b. l. 36).

25. 2018 m. kovo 2 d. ieškovės direktoriaus įsakymu nuspręsta nemokėti atsakovui (apeliantui) atlyginimo už 2018 m. kovo 2 d., tabelyje žymėti PB, kaip pravaikštą; su įsakymu atsakovas (apeliantas) supažindintas (b. l. 40). 2018 m. kovo 5 d. ieškovės direktoriaus įsakymu atsakovas (apeliantas) įpareigotas parašyti pasiaiškinimą dėl 2018 m. kovo 2 d. girtumo bei nuspręsta padegti 500 Eur dydžio baudą, atskaitant iš atsakovo (apelianto) gaunamų pajamų; su įsakymu atsakovas (apeliantas) supažindintas (b. l. 41). Pasiaiškinime atsakovas (apeliantas) nurodė, jog 2018 m. kovo 2 d. darbe buvo išgėręs bei buvo nušalintas nuo darbo (b. l. 42). Ieškovė UAB „Būstkaita“ sumokėjo užsakovei UAB „Ergolain Projektai“ 1000 Eur dydžio baudą pagal Sutartį; ši suma buvo išskaičiuota pagal 2018 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą BK Nr. 00001100, apmokant už ieškovės atliktus krovos/montavimo darbus užsakovei UAB „Ergolain Projektai“ (b. l. 37–39). Bauda (500 Eur) iš atsakovo (apelianto) darbo užmokesčio buvo išskaičiuojama dalimis: 2018 m. kovo 9 d. – 100 Eur; 2018 m. balandžio 9 d. – 62,05 Eur; 2018 m. rugsėjo 5 d. – 134,72 Eur (b. l. 47).

Dėl ginčo esmės

26. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl tariamai atsakovo darbdaviui padarytos žalos ir jos dengimui išskaitytų bei ieškovės priteisti prašytų sumų. Atsakovas (apeliantas) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Taisyklėmis, kurių 1 punkte numatyta, jog jos nustato pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarką. Atsakovas (apeliantas) pažymėjo, jog Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad darbuotojų, išskyrus darbuotojus, nurodytus Taisyklių 22 punkto antrojoje pastraipoje, neblaivumą nustato darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, atlikdamas jų tikrinimą. Darbuotojų tikrinimo atvejai, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore yra didesnė už leidžiamą, registruojami tam skirtuose žurnaluose. Žurnale nurodomi šie duomenys: metrologiškai patikrintos specialiosios techninės priemonės, kuria tikrinama, markė, modelis, numeris, metrologinės patikros data ir jos galiojimo data, tikrinimo data ir tikslus laikas (valanda ir minutės); asmens, kuris atliko tikrinimą, vardas, pavardė, pareigos ir parašas; tikrinto darbuotojo vardas, pavardė, gimimo data, parašas, patvirtinantis, kad jis susipažino su tikrinimo rezultatais, ir tikrinimo rezultatai (skaičiais ir žodžiais).

27. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovės vadovas darbuotojų neblaivumo nustatyme nedalyvavo; nebuvo įgaliojęs prižiūrėti įmonės darbuotojų ar tikrinti jų neblaivumą, t. y. atsakovo (apelianto) neblaivumo patikrinimas nebuvo atliktas darbdavio ar jo įgalioto asmens; atsakovo (apelianto) neblaivumo patikrinimą faktiškai atliko apsaugos darbuotojas, kuriam nebuvo suteikti jokie įgaliojimai tokį patikrinimą atlikti; asmens, kuris atliko patikrinimą, vardas, pavardė, pareigos, įgaliojimų apimtis ir kt. apskritai nėra žinomi; nėra galimybės neabejotinai konstatuoti, kokia techninė priemonė buvo naudota atsakovo (apelianto) neblaivumo tikrinimui, ar ji buvo metrologiškai patikrinta; teismui nepateiktas žurnalas, kuriame būtų užfiksuoti visi reikiami duomenys apie atsakovo (apelianto) neblaivumą; atsakovo (apelianto) vertinimu, jo tariamas neblaivumas nebuvo tinkamai patikrintas ir įformintas.

28. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiškai taikyti kitų sričių teisės aktus. Pagal DK įtvirtintas principines darbo santykių reglamentavimo nuostatas, darbo santykiams prioritetiškai turi būti taikomos DK normos, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai darbo santykiams gali būti taikomi tik pagal DK nustatytas ribas ir nepažeidžiant darbo teisės principų.

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu NR. 452 pavirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės skirtos įgyvendinti nutarime nurodytiems viešosios teisės aktams (alkoholio kontrolės įstatymui, administracinių nusižengimų kodeksui ir kt.), bet nereglamentuoja darbo santykių, todėl šiame teisės akte įtvirtinta neblaivumo sąvoka ir nustatymo tvarka tiesiogiai netaikytina nustatinėjant DK normų taikymui reikšmingą darbuotojo neblaivumo būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011).

30. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktą darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011).

31. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, 2018 m. kovo 2 d. patikrinus ieškovės UAB „Būstkaita“ darbuotojų blaivumą, atsakovui (apeliantui) A. K. buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas (b. l. 36). Neblaivumo tikrinimo rezultatai buvo fiksuoti 2018 m. kovo 2 d. UAB „YIT Lietuva“ statybų vadovo V. R., apie tai elektroniniu paštu buvo informuotas darbdavys, Swedbank, AB ir UAB „Ergolain Projektai“ (b. l. 36). Atsakovo (apelianto) neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu LION alcometer 500 Nr. 62189, patikros sertifikatas Nr. 0717220 (b. l. 89–90). Atsakovas (apeliantas) pasiaiškinime, rašytame darbdaviui, taip pat nurodė, kad 2018 m. kovo 2 d. darbe buvo išgėręs bei buvo nušalintas nuo darbo (b. l. 42). Su ieškovės 2018 m. kovo 2 d. įsakymu „Dėl pravaikštos“ ir 2018 m. kovo 5 d. įsakymu „Dėl patirtų nuostolių padengimo“ sutiko (b. l. 40–41). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs minėtus rašytinius įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, konstatavo, jog atsakovas jo blaivumą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, į gydymo įstaigą dėl kraujo ištyrimo ir blaivumo nustatymo nesikreipė, minėtų rezultatų, nušalinimo nuo darbo, darbdavio įsakymo neskundė, neginčijo, dėl to į jokią instituciją su jokiu skundu ar prašymu nesikreipė, todėl sprendė, kad atsakovo teiginiais, kad jis 2018 m. kovo 2 d. buvo blaivus, tikėti nėra jokio pagrindo.

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pateiktų įrodymų visuma (jos rašytiniai duomenys, šalių paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai), kurią pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus principus ištyrė ir įvertino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, buvo pakankama teismui konstatuoti, kad atsakovas (apeliantas) 2018 m. kovo 2 d. buvo neblaivus ir buvo pagrindas jį nušalinti nuo darbo. Tai, kad teismas, iš bylos duomenų, į kuriuos, tvirtinant apie proceso teisės normų pažeidimus dėl šių nepatikimumo ir nepakankamumo, nurodoma apeliaciniame skunde, pagrindu padarė kitokias, nei teigia atsakovas (apeliantas), išvadas dėl jo buvimo darbe neblaiviu fakto įrodytumo, neteikia pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą pažeidus atsakovo (apelianto) įvardijamas proceso teisės normas ir nesilaikiusio įrodymų vertinimo klausimu formuojamos teismų praktikos.

33. Nustatyta, jog apie baldų montavimo sutartį (kuri galiojo iki visiško šalių tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo) ir sutarties punktą dėl baudos žinojo visi darbuotojai, dirbantys komandiruotėje. Tai patvirtino teismo posėdžio metu ieškovės atstovas (jog jis prieš pat darbą supažindino darbuotojus su minėta sutartimi, įspėjo dėl baudos, aprangos ir fotografavimo, kadangi sutartis buvo griežta, nes baldai buvo montuojami Swedbank, AB patalpose). Šį faktą patvirtino ir atsakovas (apeliantas) bei apklausti liudytojai. Kadangi atsakovas (apeliantas) pasirodė darbe neblaivus, vadovaujantis 2018 m. vasario 7 d. sutarties nuostatomis, ieškovė sumokėjo UAB „Ergolain Projektai“ 1000 Eur dydžio baudą. Ieškovei buvo padaryta 1000 Eur žala, ši suma buvo išskaičiuota pagal 2018 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą BK Nr. 00001100, apmokant už ieškovės atliktus darbus užsakovei UAB „Ergolain Projektai“.

34. DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Šiuo atveju civilinės atsakomybės taikymui būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: nukentėjusios šalies patirtą žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 straipsnis), kaltė, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis) ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys (CK 6.247 straipsnis).

35. Nustatyta, jog atsakovas (apeliantas) 2018 m. kovo 2 d. pasirodė darbo vietoje neblaivus, dėl ko buvo nušalintas nuo darbo, ir taip savo tokiais neteisėtais veiksmais padarė darbdaviui (ieškovei) žalą; žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo (apelianto) veiksmų ir tarp neteisėtos veikos bei žalos yra priežastinis ryšys – kadangi atsakovas (apeliantas) buvo neblaivus, ieškovė buvo nubaustas pinigine bauda. Tad nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo padaryta žala; žala padaryta neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė (tyčia); pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; žalos atsiradimas buvo susijęs su darbo veikla; ieškovė pateikė įrodymus, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovo (kaip darbuotojo) turtinei atsakomybei atsirasti, todėl atsakovui (apeliantui) kyla pareiga atlyginti ieškovei jos patirtą žalą.

36. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, tuo atveju, jeigu apskritai būtų pagrindas taikyti atsakomybę, tinkamai išskaičiavo padarytą žalą, o pasisakydamas dėl išskaitų iš jo darbo užmokesčio, rėmėsi teisiniu reglamentavimu, kuris išskaitų atlikimo metu negaliojo. DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punkte (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) numatyta, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. DK 156 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintos specialios taisyklės dėl šio tipo išskaitų iš darbo užmokesčio. DK 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka (DK 156 straipsnio 2 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą (aktualiu laikotarpiu galiojusį) teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino minėtas teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog ieškovės direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymu „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“ ir atsakovo rašytiniu bei žodiniu sutikimu teisėtai ir pagrįstai buvo padarytos išskaitos: 2018 m. kovo 9 d. dėl 100 Eur; 2018 m. balandžio 9 d. dėl 62,05 Eur. Spręsdamas dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. išskaitos dėl 134,72 Eur, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti draudžiama, tarp minėtų sumų nėra paminėtos nei darbdavio mokamos ligos išmokos, nei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, todėl teismo išvada, jog iš minėtų sumų vykdyti išieškojimą (daryti išskaitas) galima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįsta ir teisėta, todėl laikytina, jog ieškovė iš atsakovo (apelianto) 2018 m. rugsėjo 5 d. atliko 134,72 Eur išskaitą pagrįstai.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo (apelianto) patirtų išlaidų procesinių dokumentų parengimui. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, teismo posėdyje atsakovo (apelianto) atstovė advokatė nurodė, kad atsakovo (apelianto) atsiliepime yra neteisingai nurodyta apie atsakovo neblaivumą, kadangi atsiliepimą rašė ne ji, o kitas asmuo (G. R., kuris rašė ne iš atsakovo žodžių, o ką pats sugalvojo, nors po atsiliepimu pasirašė atsakovo (apelianto) advokatė). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad remtis tokiais atsakovo atsikirtimais negali. Kadangi atsiliepimą ruošė nežinomas asmuo, atsiliepimas neatitiko atsakovo (apelianto) pozicijos, teismas sprendė, jog patirtos išlaidos už atsiliepimo paruošimą byloje nėra laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis.

39. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2018 m. gruodžio 10 d. atsakovas (apeliantas) ir advokatų profesinė bendrija „Ius plus ultra“ sudarė teisinių paslaugų sutartį, kurios 2.6. punkte buvo numatyta, kad bendrijos teisinės paslaugos teikiamos per Bendrijos advokatus, kitus advokatus ir advokatų padėjėjus, su kuriais Bendrija yra sudariusi atitinkamas sutartis. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, G. R. yra įtrauktas į praktikuojančių advokato padėjėjų sąrašą, praktikuojantis advokatų profesinėje bendrijoje „Ius plus ultra“. Į bylą pateikti atsakovo (apelianto) bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (b. l. 102–108); iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog už atsiliepimo ruošimą advokatų profesinei bendrijai buvo sumokėta 363 Eur suma.

40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei minėtas CPK normas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti atsakovo (apelianto) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo ruošimą priteisimą, yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje keistinas nurodant, jog atsakovo A. K. patirtos 3 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 24,68 Eur (822,80 Eur x 3 proc. = 24,68 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus priešpriešinį šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo (apelianto) priteistinos 1236,32 Eur (1300 Eur x 97 proc. = 1261 Eur; 1261 Eur – 24,68 Eur = 1236,32 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog atsakovo (apelianto) A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, spręstinas klausimas dėl atsakovo (apelianto) turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

43. Teismui pateikta 2019 m. kovo 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurios suma 242 Eur, bei 2019 m. kovo 26 d. pinigų priėmimo kvitas, liudijantis apie 242 Eur dydžio sumos sumokėjimą už advokato teisines paslaugas.

44. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, tenkinus vieną apeliacinio skundo reikalavimų (priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas), atsakovui (apeliantui) priteistina 121 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei UAB „Būstkaita“, juridinio asmens kodas 303195213, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 203,23 Eur (dviejų šimtų trijų eurų, 23 ct) likusios neatlygintos turtinės žalos atlyginimą ir 1236,32 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų, 23 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės UAB „Būstkaita“ (juridinio asmens kodas 303195213) priteisti 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė