Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. U., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, atsakovui V. V., išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui V. V., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti visiškai. Ieškovė V. U. nurodė, jog šeimoje auga trys vaikai, šeima gyvena nuomojamame bute, jos pajamas sudaro 600 Eur atlyginimas ir po 70 Eur mokami už vaiką, bei dviejų vaikų alimentai iš vaikų fondo. Atsakovas nesutinka jai padėti prižiūrėti sūnaus kai ji dirba, todėl reikia samdyti auklę. Jos paskaičiavimu būtiniesiems sūnaus A. V. poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 350 Eur: 120 Eur maistui, 50 Eur darželiui, 30 Eur sveikatos palaikymo reikmėms, 50 Eur higienos reikmėms, 50 Eur drabužiams, 30 Eur ugdymo ir lavinimo priemonėms, 20 Eur vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis.

Išvadą duodančios institucijos atstovas 2019 m. liepos 30 d. teismo posėdyje paaiškino, kad atsižvelgiant į vaiko poreikius ieškinį reikėtų tenkinti pagal ieškovės paskaičiavimus. Jo manymu išlaikymo dydis yra realus, atitinkantis vaiko amžių ir sąlygas būtinas vaikui normaliai vystytis. (garso įrašo 1:11:17 min.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. V.. Ieškovė su atsakovu nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio atsakovas vaiko išlaikymui skirdavo po 100 Eur, nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio po 120 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove V. U., kadangi vaikas nuolat gyvena su ja, tai geriausiai atitiks vaiko interesus, be to, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Remiantis bylos duomenimis, nustatytina, jog atsakovas ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.); bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (vaikui tinkamu metu, būdamas blaivus, nesikeikdamas ir pan.), o motina tokiam bendravimui netrukdo; dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tam netrukdo; pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save (drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 str.).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiria po 100 Eur per mėnesį, atsakovas po 120 Eur, tačiau akivaizdu, jog vaikui ši pinigų suma patenkinti jo būtinuosius poreikius yra per maža.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovė viena pati negali išlaikyti sūnaus, kadangi be A. V., turi dar du nepilnamečius vaikus, todėl teismo nuomone atsakovas turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo 205 Eur suma, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo nuomone ši suma nėra per didelė, atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, nėra duomenų, kad jis būtų nedarbingas, todėl jis turi stengtis dirbti ir uždirbti, kad galėtų išlaikyti savo vaiką, teismo posėdžio metu atsakovas nepateikė svarių argumentų, pagrindžiančių jo siūlomą 180 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymo sumą, reikalingą sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Šalių sūnui jokių specialių poreikių nenustatyta, jis lanko darželį, ieškovei, kadangi jos darbo vieta Plungėje ir ji dirba pamaininį darbą, reikalinga auklė, kuri ieškovei dirbant nuvestų ir parvestų sūnų iš darželio, ateityje išlaidos vaikui tik didės, tačiau šiuo metu teismo nuomone 205 Eur dydis yra optimalus ir pakankamas oriam vaiko vystymuisi. Ši suma nėra neprotingai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas), o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpinantis savo sūnumi, jį prižiūrint, o ne tik formaliai mokant išlaikymą.

Esant tokioms aplinkybėms ir šalių teisiniams argumentams, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo V. V. nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui po 205 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.).

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tarp šalių paskirstymo, sprendžiama dėl kiekvieno pareikšto ir patenkinto arba nepatenkinto reikalavimo atskirai.

Atsakovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turi sumokėti 55 Eur žyminį mokestį valstybei (205 x 12 mėn. = 2460 Eur), kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

Ieškovė šioje byloje patyrė 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina byloje esantys dokumentai, todėl patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, ieškovei priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 287 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas V. V. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas, todėl išlaidų priteisimo jo naudai klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) po 205 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra jo motina V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jų motina V. U..

Nustatyti, jog V. V. ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.); bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (vaikui tinkamu metu, būdamas blaivus, nesikeikdamas ir pan.), o motina tokiam bendravimui netrukdo; dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tam netrukdo; pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save (drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.).

Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovei V. U. 287 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išieškoti iš atsakovo V. V. 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.