Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje – antstolis R. V., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LEGERTAS“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis R. V. 2024 m. gegužės 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, pareiškėjo nurodoma UAB „Vilniaus gelmės“ šiuo metu yra bankrutavusi ir išregistruota, tačiau UAB „LEGERTAS“ yra įgijusi reikalavimo teises į skolininką V. Š. BUAB „Vilniaus gelmės“ bankroto proceso metu pagal 2023 m. lapkričio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1, kurios pagrindu BUAB „Vilniaus gelmės“ savo kreditoriaus reikalavimo teises perleido į skolininką V. Š., pagal (duomenys neskelbtini) apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti įskaitymą, nes nesutampa reikalavimų šalys ir neegzistuoja abipusė šalių pareiga mokėti skolą, t. y. UAB „LEGERTAS“ nėra skolinga V. Š.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundas dėl antstolio veiksmų turi būti atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. liepos 30 d. 10.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. gegužės 30 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

Suinteresuotas asmuo UAB „LEGERTAS“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš civilinėje ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esančių duomenų nustatyta, kad antstolio R. V. kontoroje vykdomas 77 816,60 Eur skolos ir 26 800,35 Eur palūkanų išieškojimas pagal (duomenys neskelbtini)notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1200 Eur skolos išieškojimas pagal (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko V. Š. išieškotojos UAB „LEGERTAS“ naudai. Pagal (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 1200 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. pradinė išieškotoja buvo UAB „Vilniaus gelmės“, tačiau ši 2023 m. lapkričio 14 d. reikalavimo teisių sutarties Nr. 1. pagrindu perleido UAB „LEGERTAS“ reikalavimo teises į skolininką V. Š. pagal (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); byloje nėra duomenų, jog minėta reikalavimo teisės perleidimo sutartis būtų negaliojanti, todėl pareiškėjo argumentas, jog antstolis siekia išieškoti neegzistuojančią skolą iš pareiškėjo UAB „Vilniaus gelmės“ naudai, laikytinas nepagrįstu.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti 2023 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kiti antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. 2023 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas skundą motyvavo, jog UAB „Vilniaus gelmės“ yra skolinga 78 092,33 Eur pareiškėjo valdomai UAB (duomenys neskelbtini) ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „Vilniaus gelmės“ pripažino 78 092,33 Eur skolą bei 5 proc. palūkanas, todėl atskaičius UAB (duomenys neskelbtini) skolinius 20 854,03 Eur įsipareigojimus, skolininkui kaip UAB (duomenys neskelbtini) savininkui priklauso 48 238,30 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti UAB „Vilniaus gelmės“, todėl atlikus pastarosios skolos užskaitymą UAB „LEGERTAS“, skolininko skola sudarytų 55 145,05 Eur. 2024 kovo 18 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini)antstolis netenkino pareiškėjo prašymo dėl prievolių įskaitymo. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 8 d. pateikė antstoliui skundą, prašydamas panaikinti patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinus pareiškėjo teiktų antstoliui prašymų/ skundų turinius, teismas sprendžia, kad byloje kilęs ginčas dėl antstolio procesinių veiksmų, kuriais antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl skolos įskaitymo.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką, spręstina, kad įskaitymą galima atlikti tik teisės normose nustatyta tvarka,

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodė, jog atskaičius UAB (duomenys neskelbtini)skolinius įsipareigojimus 20 854,03 Eur skolininkui kaip UAB (duomenys neskelbtini) savininkui priklauso 48 238,30 EUR, kuriuos įsipareigojo grąžinti UAB „Vilniaus gelmės“, ir atlikus pastarosios skolos užskaitymą UAB „LEGERTAS“, skolininko skola sudarytų 55 145,05 Eur. Tačiau teismas negali sutikti su pareiškėju; nagrinejamu atveju pareiškėjas yra UAB „LEGERTAS“ skolininkas, tačiau UAB „LEGERTAS“ neturi skolinių įsipareigojimų pareiškėjui; taigi priešpriešiniai reikalavimai negali būti vykdytini vienas kito atžvilgiu ir antstolis pagrįstai atsisakė atlikti priešpriešinį prievolių įskaitymą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs vykdomosios ir civilinės bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis priėmęs 2023 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2024 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti pareiškėjo skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. Š. skundo dėl antstolio R. V. veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.