Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, parengdama teisme nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje R. H., a.k (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. H. kaltinamas tuo, kad 2011-04-24 apie 24.00 val. išdauždamas automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Kuršių g. 34 namo, Kaune, priklausančio nukentėjusiajam A. B., keleivio dešinės pusės durelių stiklą, įsibrovė į automobilį įlįsdamas per automobilio išdaužtą durelių stiklą ir iš ten pagrobė mobilaus ryšio telefoną LG, IMEI kodas 357090022651640, neturintį materialinės vertės, priklausantį nukentėjusiajam A. B., t.y. padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d..

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2011-04-25 apie 00.15 val. išdauždamas automobilio Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio netoli Kuršių g. 34 namo, Kaune, priklausiančio nukentėjusiajai D. Z., keleivio dešinės pusės durelių stiklą, atidarydamas keleivio dureles įsibrovė į automobilį siekdamas pagrobti galimai ten esančius vertingus daiktus, tačiau nieko nepagrobė, nes automobilyje vertingų daiktų nebuvo, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d..

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2011-04-25 apie 00.30 val. išdauždamas automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Kuršių g. 42, Kaune, priklausiančio nukentėjusiajam A. V. B., keleivio dešinės pusės durelių stiklą, įsibrovė į automobilį įlįsdamas per automobilio išdaužtą durelių stiklą ir pasikėsino pagrobti automagnetolą „Panasonic“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo pastebėtas nukentėjusiojo kaimynės A. R. Š., t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d..

Byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ yra nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 str. 3 p. pažeidimas), kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas), ir kt.(14 p.).

2011-05-30 kaltinamajame akte nurodyta, kad R. H. pagrobė nukentėjusiojo A. B. mobilųjį telefoną, neturintį materialinės vertės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 nurodyta, kad turtas pagal BK 178 ir 180 str. – tai turintys vertę bei fizinius parametrus daiktai (4p.). Neturintis vertės daiktas negali būti BK 178 str. numatyto nusikaltimo dalyku (LAT 2010-10-05 nutartis Nr. 2K-368/2010). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad R. H. veikoje, padarytoje 2011-04-24 apie 24.00 val. nėra visų jam inkriminuoto nusikaltimo sudėčiai būtinų požymių.

R. H. veiką, kai jis įsibrovė į automobilį, priklausantį nukentėjusiajai D. Z., išdauždamas keleivio dešinės pusės durelių stiklą ir atidarydamas keleivio dureles siekdamas pagrobti galimai ten esančius vertingus daiktus, tačiau nieko nepagrobė, nes automobilyje vertingų daiktų nebuvo, prokuroras kvalifikuoja pagal BK 178 str. 2 d. Tuo tarpu pagal išdėstytas faktines aplinkybes veika turėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti svetimo turto vagystę, tai yra pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., kadangi R. H. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent dėl to, kad automobilyje nieko vertingo nebuvo (LAT 2007-03-20 nutartis Nr. 2K-253/2007).

Be to, iš kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių matyti, kad R. H. įsibrovė į automobilius išdaužęs durelių stiklus, tačiau nenurodoma nukentėjusiesiems padaryta žala, veika nekvalifikuojama pagal BK 187 str. 3 d. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai braunantis į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją sugadinamas ar sunaikinamas svetimas turtas, kaltininko veika yra kvalifikuojama kaip BK 178 str.2 d. ir BK 187 str. atitinkamos dalies idealioji sutaptis (LAT nutartis Nr. 2K-324/2006).

Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras buvo kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tačiau byla buvo grąžinta prokurorui dėl neaiškių bylos aplinkybių, nurodant, kad byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiems padarytos žalos dydį. Teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka metu nustatyti trūkumai nebuvo ištaisyti, kaltinimas R. H. yra neaiškus ir nesuprantamas.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Nuo kaltinamojo akto surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų. BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminę stadiją. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla. Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme, nes toks kaltinamasis aktas iš esmės pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą, kliudo teismui per kuo trumpiausią laiką nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą, todėl byla perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 232 str. 1 d. 3 p., 234 str. 2 d., 3 d., 439 str., 440 str., teismas

nutarė:

Baudžiamąją bylą Nr.1-2026-651/2011 (teisminio proceso Nr.1-24-1-00510-2011-8), kurioje R. H. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 22 str. 178 str. 2 d., padarymu, perduoti Kauno miesto vyriausiajam prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.

Nurodytiems pažeidimams pašalinti nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apie priimtą nutartį informuoti kaltinamąjį, nukentėjusiuosius.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.