- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-30
- Bylos Nr.
- 2K-324/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Gintaras Goda (pran.), Valerijus Čiučiulka
- Nuteistasis
- S. M., ir A
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir galutinė bausmė paskirta vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimas. Iš S. M. ir A. Ž. priteista 320 Lt A. A. padarytai žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. Ž., tačiau jis kasacine tvarka nesiskundžia. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž., 2004 m. spalio 29 d., apie 3.40 val., išdaužus atsuktuvu automobilio „Pontiak Transport“, stovėjusio Kaune, Rietavo g., prie namo Nr. 5, ir priklausančio A. A., šoninį lango stiklą, pasikėsino iš automobilio pagrobti 700 Lt vertės magnetolą, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas nukentėjusiojo A. A., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
S. M. nuteistas ir už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž., 2004 m. spalio 29 d., apie 3.40 val., pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą metu sunaikino svetimą turtą – išdaužė automobilio „Pontiak Transport“, stovėjusio Kaune, Rietavo g., prie namo Nr. 5, ir priklausančio A. A., 320 Lt vertės šoninį lango stiklą, taip padarė nukentėjusiajam A. A. 320 Lt turtinės žalos, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį pakeisti, panaikinant S. M. nuteisimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirti švelnesnę bausmę, atitinkančią nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą.
Kasatorius skunde nurodo, kad teismai nenustatė jo kaltės dėl pasikėsinimo pagrobti magnetolą, buvusią A. A. priklausančiame automobilyje – byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kasatoriaus ketinimus. S. M. teigia, kad teisme jo duoti parodymai nepagrįstai buvo įvertinti kritiškai, o remtasi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose kasatorius nurodė, jog kartu su A. Ž. būtų pagrobę iš automobilio tai, ką būtų radę – S. M. skunde akcentuoja, kad į automobilį jis ir bendrininkas nebuvo patekę, jokios magnetolos nematė, tad neteisinga teigti, kad būtent ją kasatorius norėjo pasisavinti. Be to, teismas netinkamai taikė BK 187 straipsnio 3 dalį, nes tyčios sunaikinti svetimą turtą nebuvo.
Skunde taip pat nurodoma, kad S. M. negalėjo savarankiškai realizuoti savo teisės į gynybą teisme, nes tuo metu buvo stipriai apsinuodijęs alkoholiu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuotos vagystės objektyvieji požymiai reiškiasi svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba automobilio pagrobimu, arba svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimu. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – t. y. asmuo supranta, kad kėsinasi pagrobti svetimą turtą vienu iš pirmiau nurodytų būdų ir to nori. Tyčia pagrobti svetimą turtą gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta – asmuo gali kėsintis į konkretų arba neindividualizuotą svetimą turtą. Šioje byloje S. M., veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž., pasikėsino iš mechaninėmis ir garso apsaugos priemonėmis saugomos saugyklos – automobilio – pagrobti neindividualizuotą svetimą turtą. Tai, kad tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta magnetola, nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes magnetolos, kaip kvalifikuotos vagystės dalyko, nurodymas procesiniuose dokumentuose kasatoriaus teisės į gynybą bei kitų teisių nesuvaržė, neturėjo įtakos veikai kvalifikuoti. Kasatoriaus teisės proceso metu nebuvo suvaržytos ir kitais būdais. S. M. teiginys, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu jis buvo stipriai apsinuodijęs alkoholiu, nėra pakankamas pagrindas kasaciniam skundui tenkinti, nes teisiamojo posėdžio metu kasatorius pareiškė, kad gynėjas jam nereikalingas ir jis ginsis pats, be to, minėta S. M. pozicija buvo išdėstyta tik kasaciniame skunde.
Šioje byloje kasatoriaus nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nes S. M. nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijos metu – nuteistasis tiesiogiai pradėjo daryti nusikalstamą veiką – kartu su vykdymo bendrininku brovėsi į automobilį, ketindami pagrobti bet kokį svetimą jame esantį turtą (realizavo dalį BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas nukentėjusiojo. Tuo atveju, kai braunantis į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją sugadinamas ar sunaikinamas svetimas turtas, kaltininko veika yra kvalifikuojama kaip BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 187 straipsnio atitinkamos dalies idealioji sutaptis. S. M. kaltė dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo reiškėsi tuo, kad jis suprato, jog, A. Ž. nesunaikinus svetimo turto – neišdaužus automobilio šoninio lango stiklo, jis negalės pagrobti iš automobilio jame esančio svetimo turto; tiek S. M., tiek A. Ž., kaip vykdymo bendrininkų, veiksmai buvo nukreipti sunaikinant svetimą turtą įsibrauti į saugyklą ir pagrobti joje buvusį jiems nepriklausantį bet kokį turtą. Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, tinkamai įvertinę visus byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo S. M. veiką kaip BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo ir BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sutaptį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 63 straipsnyje yra nustatytos bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. 63 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis bausmių bendrinimo būdų sąrašas – visiškas ar dalinis bausmių sudėjimas ir apėmimas. Straipsnio nuostatose įtvirtinta teismo diskrecija taikyti dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, tačiau BK 63 straipsnio 5 dalyje imperatyviai numatyti visi galimi atvejai, kada teismas privalo taikyti bausmių apėmimo bendrinimo būdą: 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Šioje byloje S. M. nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip nusikaltimo (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamojo nusižengimo (BK 187 straipsnio 3 dalis) idealioji sutaptis, vadinasi, esant net dviem BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytiems pagrindams (yra idealioji nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutaptis; taip pat inkriminuotos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms – viena veika yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis nusikaltimas), teismas privalėjo S. M. skirti bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais; bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl S. M. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina apėmimo būdu su už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtu 60 parų areštu ir skirtina galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
BPK 376 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jei netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. Ž., tačiau jis kasacinio skundo nepadavė, todėl, konstatavus netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą S. M., tikrinama, ar teisėtas nuosprendis A. Ž. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėta vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, iki 2005 m. gruodžio 1 d. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2005 m. gruodžio 1 d. atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą. Taigi teismas, bendrindamas bausmes A. Ž., taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes užuot bendrinęs jam paskirtas bausmes apėmimo būdu, jas iš dalies sudėjo, todėl A. Ž. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtas 60 parų areštas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bendrintini apėmimo būdu ir skirtina subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2006 m. sausio 10 d. nutartimi tenkinęs Kauno regiono Kauno miesto ir rajono Pataisos inspekcijos teikimą Kauno miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 347 straipsniu, 362 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam A. Ž. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrino su 2005 m. birželio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2006 m. vasario 10 d. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Kauno miesto apylinkės teismo netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, priimant 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį, lemia galutinės subendrintos bausmės A. Ž. dydį, todėl galutinė subendrinta bausmė A. Ž. skirtina visiško sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas, ištaisius Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendyje padarytą teisės taikymo klaidą, bendrinant su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai ir penki mėnesiai laisvės atėmimo; paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, nustatytos 2006 m. sausio 10 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismui tenkinus Kauno regiono Kauno miesto ir rajono Pataisos inspekcijos teikimą, paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį pakeisti:
S. M. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtu 60 parų areštu ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. Ž. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtu 60 parų areštu ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartį, kuria A. Ž. 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, ir galutinę bausmę skirti vienerius metus ir penkis mėnesius laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartyje nurodytam terminui ir šioje nutartyje nurodytomis sąlygomis.
Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.