Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-914-1024/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui L. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 3 280,75 Eur VSDFV biudžetui iki 2016-04-08 padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad 2007-11-03 įvykusio eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo sunkiai sužalota S. M., kuri buvo laikinai nedarbinga, o vėliau neteko dalies darbingumo – nuo 2014-04-23 iki 2022-08-15 jai nustatytas 50 proc. netektas darbingumas. Plungės rajono apylinkės prokuratūra 2008-02-22 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Nutarime konstatuota, jog atsakovas 2007-11-03 Plungės r., Platelių mstl., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalota motorolerio vairuotoja S. M. VSDFV Plungės skyrius 2008-03-21 sprendimu Nr. SDR-41 2007-11-03 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudžiamuoju įvykiu. Ieškinyje pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014 jau buvo išsprendęs klausimą dėl L. G. padarytos žalos atlyginimo VSDFV Plungės skyriaus naudai, palikdamas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-10 nutartį, kuria buvo priteista 12 000 Lt žalos, kurią sudarė laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2011-08-31 S. M. išmokėtos išmokos, atlyginimo. Plungės rajono apylinkės teismas 2014-05-30 sprendimu analogiškoje byloje priteisė iš L. G. VSDFV Mažeikių skyriui 10 000 Lt žalos, kurią sudarė S. M. iki 2014-04-30 išmokėtos išmokos, atlyginimą.

Laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2016-04-08 VSDFV Mažeikių skyrius S. M. išmokėjo 1 153,09 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją bei 2 127,66 Eur netekto darbingumo pensiją, iš viso 3 280,75 Eur, išmokų mokėjimas S. M. tęsiamas. Atsakovo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu apdrausta nebuvo, žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas atsakovas L. G. Nurodė, kad S. M. nuo 2014-06-26 dirba ir turi draudžiamųjų pajamų.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad S. M. įsipareigojimą atlyginti žalą yra įvykdęs, yra atlyginęs už jos vaistus, Ligonių kasai už jos gydymą, pačiai nukentėjusiajai periodinėmis išmokomis sumokėjęs daugiau nei 23 tūkstančius litų. Mano, kad S. M. negautas pajamas yra kompensavęs. Pateikė dokumentus apie savo šeimos materialinę padėtį, prašė sumažinti priteistiną sumą, nes nuo ieškovo nesislapstė, rūpinosi nukentėjusiąja, be to, iš ieškinio turinio supranta, kad S. M. dirba ir gauna pajamas.

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-06-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš L. G. 1 970 Eur žalos atlyginimo VSDFV Mažeikių skyriui. Priteisė iš L. G. 59 Eur žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad tai, jog atsakovas buvo eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota S. M., kaltininkas ir ieškovas nukentėjusiajai nuolat moka netekto darbingumo pensiją bei netekto darbingumo periodinę kompensaciją, konstatuota įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimu, Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-10 nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartimi. Darė išvadą, kad nagrinėjant šią civilinę bylą atskirai atsakovo kaltės dėl eismo įvykio ir pareigos atlyginti ieškovui patirtą žalą įrodinėti nereikia ir nagrinėjant bylą remiamasi prejudiciniu faktu.

Atsakovo kaltės klausimas neginčijamas, atsakovas nesutinka dėl žalos, kuri susidarė dėl socialinio draudimo išmokų dėl eismo įvykio dalies darbingumo netekusiai S. M. mokėjimo laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2016-04-08, atlyginimo. Nustatė, kad ieškovas S. M. laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2016-04-08 išmokėjo 2 127,66 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją bei 1 153,09 Eur dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją, iš viso 3 280,75 Eur. Ją išmokėjęs ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą.

Teismas nustatė, jog atsakovo šeima turi butą, kuriame šeima gyvena, kito nekilnojamojo turto neturi, šeimos pajamas sudaro atsakovo vidutinis darbo užmokestis – 289,55 Eur ir atsakovo sutuoktinės gaunamas vidutinis darbo užmokestis – 347,23 Eur, iš kurių šeima pragyvena, išlaiko studentą sūnų, todėl, įvertinęs turtinę padėtį, teismas darė išvadą, kad atsakovas neturi objektyvių galimybių visiškai atlyginti padarytą žalą.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, aplinkybę, jog didelę žalos dalį atsakovas atlygino tiesiogiai pačiai nukentėjusiajai ir sumokėjo Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymo išlaidas, nukentėjusiajai S. M. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, tačiau S. M. dirba (duomenys neskelbtini) ir turi draudžiamųjų pajamų, t. y. gauna darbo užmokestį, taip pat įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, sumažino iš atsakovo priteistiną žalos atlyginimą ir ieškovui priteisė 1 970 Eur žalos atlyginimą.

Apeliaciniu skundu atsakovas L. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo L. G. ieškovui VSDFV Mažeikių skyriui 300 Eur, sprendimo įvykdymą išdėstant per dvejų metų laikotarpį.

Mano, kad teismas nepakankamai įvertino atsakovo L. G. materialinės padėties sunkumą. Pagal susitarimą su ieškovu atsakovas L. G. kas mėnesį anksčiau priteistos tuo pačiu pagrindu susidariusios skolos mokėjimui skiria po 150 eurų. Pragyvenimui jam lieka 140 eurų, iš kurių tektų mokėti šiuo teismo sprendimo priteistą skolą – 1 970 Eur. Iš likusios sumos pragyventi atsakovui nėra įmanoma.

Nurodo, kad nukentėjusioji S. M., kuriai yra mokamos išmokos, gauna tiek draudžiamąsias pajamas, tiek pašalpą iš ieškovo, todėl jos pragyvenimo lygis gerokai viršija ne tik atsakovo, bet ir jo sutuoktinės pragyvenimo lygį.

Atsiliepimu į atsakovo L. G. apeliacinį skundą VSDFV Mažeikių skyrius prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliantas, prašydamas teismo sumažinti priteistą žalos atlyginimą iki 300 eurų, nepateikia jokių motyvų. Plungės rajono apylinkės teismas faktinę aplinkybę apie S. M. darbo veiklą įvertino ir sumažino iš atsakovo priteistiną žalos atlyginimą beveik 40 procentų. VSDFV Mažeikių skyrius sutiko su teismo pateiktais sprendimo motyvais, nes apeliantas moka žalos atlyginimą, priteistą už ankstesnius išmokų, išmokėtų S. M., laikotarpius, tačiau apelianto nevengimas mokėti jau priteistas sumas negali būti pagrindu atleisti jį nuo tolesnės civilinės atsakomybės.

Byloje minimi apelianto įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteisto žalos atlyginimo mokėjimai neriboja VSDFV Mažeikių skyriaus teisių regreso tvarka išieškoti iš apelianto S. M. išmokėtas socialinio draudimo išmokas – netekto darbingumo pensiją ir netekto darbingumo kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš L. G. priteista 1 970 Eur žalos atlyginimo VSDFV Mažeikių skyriui, vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Nustatyta, kad atsakovas L. G. 2007-11-03 Plungės r., Platelių mstl., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų asmenims bei jų turtui, t. y. važiuodamas pagrindine gatve, sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu priešprieša atvažiuojančio motorolerio, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota motorolerio vairuotoja S. M. (Plungės rajono apylinkės prokuratūra 2008-02-22 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 78-1-655-07 kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius). VSDFV Plungės skyrius (nuo 2012-01-01 VSDFV Mažeikių skyrius) 2008-03-21 sprendimu Nr. SDR-41 S. M. 2007-11-03 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudžiamuoju įvykiu. 2007-11-03 dėl patirtų sužalojimų S. M. buvo laikinai nedarbinga, o vėliau, t. y. laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2009-02-27, S. M. nustatytas 70 proc. netektas darbingumas, laikotarpiu nuo 2009-02-28 iki 2010-03-03 – 60 proc. netektas darbingumas, laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2022-08-15 – 50 proc. netektas darbingumas.

VSDFV Mažeikių skyrius S. M. laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-04-08 išmokėjo 3 280,75 Eur netekto darbingumo pensiją ir netekto darbingumo kompensaciją. Abiejų išmokų mokėjimas tęsiamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-03-03 civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014 išsprendė klausimą dėl padarytos žalos atlyginimo, palikdamas galioti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-10 nutartį, kuria buvo priteista 12 000 Lt žalos, kurią sudarė išmokos, išmokėtos S. M. už laikotarpį nuo 2008-02-29 iki 2011-08-31, atlyginimo. Plungės rajono apylinkės teismas 2014-05-30 sprendimu analogiškoje byloje priteisė VSDFV Mažeikių skyriui iš atsakovo L. G. 10 000 Lt žalos, kurią sudarė išmokos, išmokėtos S. M. iki 2014-04-30, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė ieškovui 1 970 Eur žalos atlyginimo. Apeliantas (atsakovas) su teismo sprendimo dalimi nesutinka ir prašo priteisti iš atsakovo L. G. ieškovui VSDFV Mažeikių skyriui 300 Eur, sprendimo įvykdymą išdėstant per dvejų metų laikotarpį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. M. paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija, nustačius visas jos skyrimo sąlygas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, įskaitant atitinkamo laipsnio darbingumo netekimą, kurio priežastis – eismo įvykio, už kurį atsakingas apeliantas, metu patirtas sveikatos sužalojimas. Kitų nukentėjusiosios nedarbingumo priežasčių nenustatyta, todėl jai išmokėta netekto darbingumo pensija CK 6.290 straipsnio prasme laikytina socialinio draudimo išmoka, mokama sveikatos sužalojimo atveju, o ją išmokėjęs ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą. Byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiosios nedarbingumo priežasčių, jai mokamos netekto darbingumo pensijos paskyrimo ir dydžio pagrįstumo, apeliantas taip pat neginčija fakto, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto žalos atlyginimo dydžiu.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatomi vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013).

Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-916/2015).

Nustatyta, kad po nelaimingo atsitikimo iki įvykio buvusi visiškai darbinga S. M. neteko 70 proc. darbingumo (2008-02-29 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DNL- 913 26.1 p.). Dėl šios priežasties S. M. netekus galimybės toliau vykdyti savo darbo funkcijų, S. M. darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) nuo 2008-04-07 nutrūko. Nuo 2014-04-23 iki 2022-08-15 nukentėjusiajai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. S. M. nuo 2014-06-26 pradėjo dirbti pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) ir gauna draudžiamųjų pajamų. Nukentėjusiajai įstatyme nustatyta tvarka dėl netekto darbingumo mokama nustatyto dydžio netekto darbingumo pensija ir periodinė kompensacija.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiosios S. M. realiai patirtą žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreipdamasis su ieškiniu į teismą ieškovas tinkamai nurodė patirtų nuostolių dydį, t. y. pateikė įrodymus, kad už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2016-04-08 išmokėjo S. M. 3 280,75 Eur netekto darbingumo pensiją ir netekto darbingumo periodinės kompensaciją.

Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinė žala, atsakovas nepasinaudojo teise leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti ieškovo socialinio draudimo išmokų nukentėjusiajai ir jai padarytos žalos atitiktį.

Apeliantas apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį iš esmės motyvuodamas tik savo sunkia turtine padėtimi ir, jo manymu, gerokai geresne nukentėjusiosios padėtimi. CK 6.280 straipsnio l dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Todėl apelianto apeliacinio skundo reikalavimų tenkinimas apribotų ieškovo įstatyme numatytą teisę atgauti nukentėjusiajai išmokėtas sumas. Be to, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sumažino priteisto ieškovui žalos atlyginimo dydį 40 procentų, atsižvelgdamas į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo ir didelę žalos dalį atsakovas atlygino tiesiogiai pačiai nukentėjusiajai, sumokėjo Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymo išlaidas, S. M., kuriai nustatytas 50 proc. darbingumas, dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, taip pat įvertinęs atsakovo turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog apeliantas nevengia mokėti ieškovui ankstesniais teismo sprendimais priteistas sumas, kompensuojančias ieškovui patirtą žalą, negali būti pagrindu visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, kilusios laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2016-04-08.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1 970 Eur sumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.