Alytaus apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litesko“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2117-292/2018. Nurodė, kad byloje nagrinėtas, klausimas, dėl buto nuosavybės teisės priklausymo atsakovei, kadangi: atsakovė sudarė su banku paskolos sutartį, pagal kurią buvo suteikta paskola daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), ir jame esančių butų, įskaitant ir ginčo buto, statybai. Atsakovė, kaip turto savininkė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 2 dalis 2 punktu, buvo įkeitusi bankui namą, bei jame esantį butą minėtos paskolos grąžinimo užtikrinimui. Buto nuosavybės teisė niekada nebuvo ir nėra perleista jokiam fiziniam asmeniui. Taigi, remiantis CK 4.47 straipsnio 4 punktu, atsakovė įgijo namo bei jame esančio buto nuosavybę, sukurdama naują daiktą ir yra buto savininkė. Tačiau, nepaisant šių faktų, tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nėra buto savininkė. Teismai, priimdami sprendimus argumentavo/vadovavosi atsakovės pateiktais 2015 m. lapkričio 4 d. jos įstatais. Pagal šiuos įstatus teismai sprendė, kad atsakovė įsteigta tik narių atstovavimui, bendrųjų bendraturčių pareigų įgyvendinimui. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad šie įstatai, niekuo nesiskiria nuo ankstesnių redakcijų atsakovės įstatų. Tačiau po sprendimo įsiteisėjimo, 2019 m. vasario 20 d. paaiškėjo, kad ankstesnės redakcijos atsakovės 1994 m. gegužės 9 d. įstatai yra iš esmės kitokie, nei atsakovės pateikti byloje. Pagal 1994 m. gegužės 9 d. įstatus, atsakovės steigimo tikslas yra kitoks nei nurodytas atsakovės pateiktuose 2015 m. lapkričio 4 d. redakcijos įstatuose, ir kitoks, nei nustatė bylą nagrinėję teismai. Dėl šių paaiškėjusių aplinkybių teismo sprendimas šioje byloje galimai būtų buvęs kitoks, t. y. ieškovės ieškinys galimai būtų buvęs patenkintas. Taigi, teismų priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti, kadangi, įsiteisėjus teismų priimtiems sprendimams, paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, turinčios neabejotiną reikšmę išnagrinėtos bylos baigčiai bei teismo procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumui dėl faktinių aplinkybių bei teisės normų aiškinimo ir taikymo. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Po sprendimo įsiteisėjimo, 2019 m. vasario 20 d. paaiškėjo, kad atsakovės steigimo įstatai, kurie Juridinių asmenų registre užregistruoti 1994 m. gegužės 9 d., yra iš esmės kitokie, nei atsakovė yra pateikusi byloje. Manytina, jog atsakovė galimai sąmoningai nepateikė 1994 m. gegužės 9 d. įstatų, reikšmingai besiskiriančių nuo byloje pateiktų, o atsakovės atstovė galimai sąmoningai pateikė klaidingus paaiškinimus apie atsakovės įstatus, kadangi, remiantis 1994 m. gegužės 9 d. atsakovės įstatais, tikėtina, teismo sprendimai būtų nepalankūs atsakovei.