- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-164-116-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00861-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- A. K., J. K., ir A
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir J. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-11-09 veikos) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie 2011 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
A. K. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-05-21 veikos) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
J. K. nuteista pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-05-21 veikos) laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-11-09 veikos) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams,
vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, J. K. įpareigota per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 8 (aštuonis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. R., o A. G., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. ir A. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 9 d., J. K. prie namo, (duomenys neskelbtini), iš A. R. įsigijus ir, turint tikslą realizuoti, neteisėtai gabenus iki savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 19,830 dm³ (litro), naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 43,6-45,1 proc., bei tęsdami savo nusikalstamą veiką, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 19,830 dm³ (litro) naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 43,6-45,1 proc., kurią A. K. 2012 m. lapkričio 9 d., apie 12.00 val., realizavo parduodamas A. G..
Be to, J. K. nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 21 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) miesto centrinėje turgavietėje, (duomenys neskelbtini), įgijo iš nenustatyto asmens ir, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), gabeno nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,690 dm³ (litro) naminės degtinės, kurios tūrinės etilo alkoholio koncentracija 35,0 proc., neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurią 2012 m. gegužės 21 d., apie 18.30 val., realizavo, parduodama R. R. 0,7 dm³ plastikiniame butelyje, paduodama jį per buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde apeliantas nurodo, kad jo kaltę teismas grindė A. G. parodymais, 2013 m. vasario 27 d. akistatos tarp A. G. ir J. K. protokole, A. R. parodymų patikrinimo vietoje protokole, 2013 m. kovo 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, 2012 m. rugpjūčio 20 d. slapto sekimo protokole, 2013 m. kovo 26 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole, 2013 m. vasario 26 d. daiktų apžiūros protokole, 2012 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apskrities VPK Kriminalinių tyrimų biuro specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis.
Nuteistojo A. K. manymu, apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados prieštarauja bylos aplinkybėms, be to, teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, apkaltinamasis nuosprendis jam grindžiamas išskirtinai A. G. parodymais, kurie papildomai užfiksuoti akistatos tarp jos ir J. K. protokole. A. K. įsitikinimu, teismo nurodyti rašytiniai įrodymai jo kaltės nepatvirtina. Teigia, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog A. G. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, jais abejoti nėra pagrindo. Apelianto vertinimu, A. G. ikiteisminio metu duoti parodymai nėra nuoseklūs, jie keitėsi su kiekviena apklausa, buvo derinami prie ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių: 2012 m. lapkričio 9 d. apklausiama kaip įtariamoji A. G. parodė, kad: „J. man buvo nurodžiusi, kad man reikia atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) kalnelio <...> ir jos laukti. Ten nuvykau <...> nuvykus mus pasitiko J., pakvietė į namus, ten A. ir padaviau 150 Lt už naminę degtinę bei 506 Lt už cigaretes, visą tai – naminę degtinę bei cigaretes man į rankas padavė A. J. tuo metu jau buvo iškvietusi taksi automobilį ir išėjusi į lauką. Tašė su namine degtine buvo man duota kartu, toje pat tašėje buvo sudėtos ir cigaretės“. 2012 m. lapkričio 9 d. parodymo atpažinti metu A. G. dar kartą pakartojo, kad „...minėtas vyriškis man padavė daiktus, paimdamas pinigus už prekes ir jas paduodamas man į rankas“.
Apelianto teigimu, kai kurios A. G. nurodytos aplinkybės nesutapo su 2012 m. lapkričio 9 d. tyrėjo S. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, kur nurodyta, kad A. G. su dukra iš karto atvyko prie jų namų, kur ją pasitiko J. K., kad A. G. iš jų namo laiptinės išėjo kartu su J. K., kad išsinešė didelę sunkią kelioninę rankinę, kad tik joms išėjus atvyko taksi automobilis. Taip pat nurodyta, kad su A. G. buvo jos dukra G. G., kuri nefigūruoja A. G. parodymuose, mergaitė byloje tuoj po įvykio kaip galima liudytoja nebuvo apklausta. Todėl, anot A. K., visiškai suprantama, kodėl 2013 m. vasario 22 d. apklausoje A. G. jau visai kitaip nurodė esmines aplinkybes, susijusias su tariamai jo padarytu nusikaltimu. Tąkart A. G. paaiškino, kad: „ėjau iki J. namų“, „įėjusi stovėjau prie laukinių durų ir visai čia pat buvo padėta rankinė, kurioje buvo naminė degtinė ir cigaretės“, „pinigus už naminę degtinę ir cigaretes padaviau A. K. į rankas, šalimais stovėjo ir J. K., aš bendravau su jais abiem ir A. tikrai žinojo, kas yra rankinėje, todėl, kad naminę degtinę ir cigaretes, padedant A. ir J., persidėjau į su savimi atsineštą rankinę“. Tuos pačius parodymus ji pakartojo 2013 m. vasario 27 d. akistatos su J. K. metu, tačiau J. K. su šiais parodymais kategoriškai nesutiko ir juos paneigė.
Pasak nuteistojo, tai, kad savo parodymus A. G. patvirtino akistatų su juo (A. K.) ir jo sutuoktine metu bei atpažino jį kaip asmenį, kuriam 2010 m. lapkričio 9 d., apie 12.00 val., jo bute padavė pinigus už perkamą naminę degtinę, nėra jokie nauji įrodymai – tai tie patys A. G. parodymai. Pastebi, kad A. G. 2012 m. lapkričio 9 d. vykusioje jos apklausoje, t. y. 20 minučių iki parodymo atpažinti pagal nuotrauką procesinio veiksmo, jį vadino vardu ir nurodė kaip asmenį, kurį gerai pažįsta. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, parodymo atpažinti procesinis veiksmas buvo atliktas tik tam, kad būtų daugiau procesinių veiksmų, šio atpažinimo protokole užfiksuoti duomenys jokios įrodomosios reikšmės neturi.
Skunde taip pat pažymima, kad apklausiama teismo posėdyje A. G. nurodė, jog naminę degtinę ir cigaretes į jos rankinę padėjo perkrauti tik A. K., o J. stovėjo šalia (ikiteisminiame tyrime ji kelis kartus tvirtino, kad perkrauti jie padėjo abu). A. G. teisme negalėjo paaiškinti, kodėl ji keičia parodymus, kodėl kiekvieną kartą ji skirtingai nurodo esmines įvykio aplinkybes.
Be to, nuteistojo teigimu, A. G. 2013 m. vasario 27 d. akistatos su J. K. metu duotus parodymus J. K. kategoriškai paneigė ir visas aplinkybes nurodė taip, kaip apklausose aiškino jis (A. K.). Nurodo, kad A. G. procesinė padėtis nėra išskirtinė, ji, kaip įtariamoji, parodymus davė nebūdama įspėta už melagingų parodymų davimą, be to, ji parodymus davė siekdama pagerinti savo padėtį, t. y. siekdama išvengti teistumo ir t. t. Teigia, kad esant paminėtoms aplinkybėms, akivaizdu, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo abejoti A. G. parodymų teisingumu.
Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamosios A. G. parodymus patvirtina bei jo kaltę įrodo ir ta aplinkybė, jog ant cigarečių, kurios buvo įsigytos iš A. ir J. K. kartu su namine degtine, buvo rasti jo rankų pirštų pėdsakai, ir tai paneigia jo (A. K.) versiją, kad naminę degtinę ir cigaretes A. G. perdavė tik J. K.. A. K. nurodo, kad ant naminės degtinės butelių, dėl kurių padavimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir jis, yra nuteistas, jo rankų pėdsakų nėra, o tai, kad jų yra ant cigarečių, neleidžia daryti išvados, kad jis cigaretes lietė perdėdamas į A. G. rankinę, o ne anksčiau savo bute.
Be to, nuteistojo vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad jo (A. K.) kaltę įrodo A. G. 2013 m. kovo 8 d. akistatos su juo metu duoti parodymai, jog jis ir jo sutuoktinė buvo atvykę pas ją į namus bei prašė pakeisti parodymus ir jis neneigia atvykimo pas A. G. fakto. Pažymi, kad šią aplinkybę vėl nurodė tik viena A. G. Teigia, kad jokių kitų įrodymų, patvirtinančių A. G. parodymus, byloje nėra. Teigia, kad pas A. G. jis važiavo išsiaiškinti, kodėl ji sako netiesą, jį apkalba. A. G. jam pasakė, kad jai policijoje daromas spaudimas. Pažymi, kad jo parodymai visą laiką buvo nuoseklūs, jis savo parodymus patvirtino akistatos su A. G. metu.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog įvertinus kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, darytina išvada, kad J. K. ir jis (A. K.), veikdami bendrai, neteisėtai gabeno stiprius naminius gėrimus, juos laikė ir realizavo. A. K. nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis įgijo naminę degtinę ir ją gabeno, arba, kad ją laikė, arba, kad ją realizavo. Pasak nuteistojo, byloje surinkti įrodymai patvirtina jo ir J. K. parodymus, kad ji viena tarėsi su A. G. dėl naminės degtinės, A. G. atvyko pas J. K., kad J. K. nupirko tą naminę degtinę, kurią realizavo A. G., J. K. naminę degtinę laikė jų namuose. A. K. įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad jis yra J. K. sutuoktinis ir gyvena su pastarąja viename bute, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad jis ir J. K. buvo pasiskirstę vaidmenimis darant nusikalstamą veiką. Pažymi, kad kiekviena iš BK 201 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veikų – gabenimas, laikymas arba realizavimas, atskirai paėmus, sudaro atskiro nusikaltimo sudėtį, todėl teismas nepagrįstai J. K. ir jo (neįrodytus) veiksmus įvertino kaip tęstinius bendrus veiksmus, juos abu pripažino vykdytojais ir įvertino kaip bendrininkų atliktus veiksmus.
A. K. nurodo kategoriškai neigiantis, kad jis padarė nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas. Pažymi negalintis atsakyti už savo žmonos veiksmus, už jos padarytas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad tuo metu, kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jis dirbo, į namus grįždavo vėlai, grįžęs dėmesį skirdavo vaikams. Žinojo, kad jam bausmės vykdymas yra atidėtas, kad jis gali būti pasiųstas atlikti bausmę. Mano, kad policijos darbuotojai, nutarę jį A. G. pagalba izoliuoti, nepagalvojo, kaip jo žmona, likusi viena, rūpinsis didžiule jų šeima.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji J. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeičiant jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę viešaisiais darbais.
Skunde apeliantė nurodo, kad teismas paskyrė jai per griežtą bausmę. Teigia, kad ji yra bausta administracine tvarka ir baudų nemoka todėl, kad neturi lėšų šioms baudoms sumokėti. Pažymi, kad šeimoje auga aštuoni nepilnamečiai vaikai, kuriuos ji prižiūri, jais rūpinasi. Ir ankstesnius pažeidimus, ir šiuos nusikaltimus, už kuriuos yra nuteista, padarė nepagalvojusi apie pasekmes, dėl sunkios šeimos materialinės padėties. Teigia, kad nors teismas ir pažymėjo, kad atsižvelgia, jog ji augina aštuonis vaikus ir yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, tačiau skirdamas bausmę neatsižvelgė į tokios padėties ypatumus. Nuteistosios teigimu, jai, auginančiai aštuonis nepilnamečius vaikus ir vieną vaiką iki trejų metų amžiaus, labai sunku vykdyti laisvės apribojimo bausmę dėl to, kad vaikai labai dažnai serga, tenka kartu su jais gulėti ligoninėse. Tai atsitinka dažniausiai staiga, būna ir savaitgaliais, ir nakties metu, todėl ji gali sulaukti įvairių nemalonumų iš institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą.
Be to, pasak apeliantės, teismas, skirdamas jai bausmę, neatsižvelgė į tai, kad du iš aštuonių jos vaikų yra neįgalūs: J. K. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, mergaitė serga židinine epilepsija, kartojasi priepuoliai, todėl dažnai tenka gydytis Kaune, daug laiko praleisti ligoninėje ir atliekant įvairius tyrimus; sūnus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), turi nustatytą lengvą negalią. Jam nustatytas kalbos, raidos sutrikimas, todėl reikia lankytis pas įvairius specialistus, skiriamos įvairios procedūros, tarp jų – ir reabilitacinės. Sanatorinis gydymas skiriamas abiem vaikams, turintiems negalią, todėl ji arba negalės vykdyti jai paskirtų įpareigojimų, arba tinkamai užsiimti šių vaikų gydymu, o tai gali labai įtakoti jų sveikatos būklę bei pasekmes ateityje. Pažymi, kad būdama atsakinga ir rūpestinga mama ji privalo rūpintis, kad jos vaikai gautų visapusišką jiems reikalingą gydymą bei visas procedūras, kurios jiems būtinos ir kurios gali palengvinti jų ligas. Be to, be minėtų negalią turinčių vaikų, visi kiti vaikai yra nepilnamečiai: D. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , K. K., gim. (duomenys neskelbtini). J. K. dar kartą pažymi, kad tokio amžiaus vaikai labiausiai serga, užsikrečia vieni nuo kitų, todėl staiga tenka dažnai vykti į gydymo įstaigas, daug laiko praleisti ligoninėse.
Skunde taip pat nurodoma, kad BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu: bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas. Apeliantės teigimu, jai teismo paskirta bausmė – laisvės apribojimas – yra gana griežta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Mano, kad įvertinus tai, jog jos padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, taip pat įvertinus šių nusikalstamų veikų pasekmes, jai galėjo būti paskirti viešieji darbai, kuriuos ji tikrai iš karto atliktų. Kartu pažymi, kad ji savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi jas padariusi, todėl teismas šias aplinkybes įvertino kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teigia, kad pakeisti bausmę į viešuosius darbus ji iš esmės prašo dėl to, kad teismo paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kertasi su jos, kaip aštuonių vaikų mamos, gyvenimo būdu ir būtent dėl vaikų jai tenka dažnai išvykti į įvairias gydymo įstaigas, sanatorijas. Nurodo būtent dėl savo, kaip daugiavaikės mamos, padėties ir mažamečių vaikų interesų, teismo prašanti rasti galimybę pakeisti kai paskirtą bausmę – laisvės apribojimą – viešaisiais darbais. Pažymi, kad jos atžvilgiu daugiau baudžiamųjų bylų nėra pradėta, jau septynis mėnesius ji nėra padariusi jokių administracinių teisės pažeidimų, gyvena su šeima, yra susituokusi, augina aštuonis vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų A. K. ir J. K. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl A. K. kaltės padarius BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, o ne grindė nuosprendį išskirtinai A. G. parodymais, kaip skunde teigia nuteistasis A. K..
Spręsdamas A. K. kaltės klausimą teismas pagrįstai rėmėsi nuteistosios A. G. parodymais, nuteistųjų A. R., J. K. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.
BK 201 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.
Visi minėti veiksmai, apibūdinantys neteisėtą disponavimą namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, kitais alkoholio produktais bei aparatais jiems gaminti, yra alternatyvūs ir kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 201 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad jis padarė bent vieną iš minėtų veiksmų. Jeigu asmuo padaro kelis alternatyvius veiksmus, gali kilti klausimas dėl tokių veiksmų vertinimo kaip pavienės tęstinės nusikalstamos veikos ar kaip veiksmų, padarytų esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Galimos ir tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas padaro kelis BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus su skirtingais šio nusikaltimo dalykais. Šiuo atveju tokie asmens veiksmai paprastai pripažįstami pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), t. y. BK 201 straipsnio 1 dalį, jeigu jie yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543/2012).
BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.
Kaip matyti iš nuteistosios A. G. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, pastaroji nurodė, kad jai paklausus, ar J. K. gali gauti naminės degtinės, o pastarajai atsakius, kad gali, jos susitarė, kad ji (A. G.) 2012 m. lapkričio 9 d., apie 12 val., atvyks į (duomenys neskelbtini) J. K. jai pasakė, kad ji leistųsi pro (duomenys neskelbtini) kalnelį į apačią, sakė, kad lauks jos prie namų. J. K. jos laukė kieme, nusivedė ją į butą, kuriame buvo A. K.. Bute, krepšyje, buvo sudėta naminė degtinė ir cigaretės. Kadangi ji (A. G.) turėjo savo rankinę, A. K. padėjo jai viską į šią rankinę sudėti. Ji A. K. už naminę degtinę padavė 150 Lt, o už cigaretes – 506 Lt. Tuomet jai buvo iškviestas taksi ir ji išvažiavo. Atsakydama į teisėjos klausimus, A. G. dar kartą patvirtino, kad sukrauti degtinę į jos rankinę jai padėjo A. K., jam ji padavė pinigus. Tuo metu J. K. stovėjo prie durų. Įsigijo 20 litrų naminės degtinės ir 12 blokų cigarečių. Degtinė buvo supilstyta į 2 litrų ir 2,5 litro talpos plastikinius butelius (3 t. 180-181 b. l.). Šiuos nuteistosios A. G. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti A. G. parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad tai, jog A. G. jos prašė gauti naminės degtinės, kad A. G. pas ją atvažiavo 2012 m. lapkričio 9 d., apie 12 val., ji A. G. pasitiko lauke, A. K. tuo metu taip pat buvo namuose, teisiamajame posėdyje nurodė ir nuteistoji J. K.. Ji taip pat patvirtino, kad naminė degtinė buvo perdėta į A. G. atsineštą rankinę, ji A. G. iškvietė taksi. Paaiškino, kad 20 litrų naminės degtinės ji paprašė A. R., nes tokio kiekio reikėjo A. G.. Degtinę ji įsigijo 2012 m. lapkričio 8 d. vakare, rankinę su namine degtine padėjo namuose po baro kėdėmis. A. R. rankinę su 20 litrų naminės degtinės atvežė prie namo laiptinės (3 t. 181-184 b. l.). Nuteistasis A. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis 20 litrų naminės degtinės atvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pardavė J. K. (3 t. 184 b. l.). Minėtų asmenų parodymus patvirtina 2012 m. lapkričio 9 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad A. G. pateikė rankinę su 8 vnt. 2,5 litro talpos plastikiniais buteliais su skaidriu bespalviu skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą bei 120 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“ (1 t. 102 b. l.), taip pat 2012 m. lapkričio 9 d. daiktų apžiūros protokole (1 t. 103-106 b. l.) užfiksuoti duomenys bei 2012 m. lapkričio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 132-133 b. l.), kurioje konstatuota, kad tirti pateikti skysčiai, esantys aštuoniuose buteliuose, paimtuose iš A. G., yra naminė degtinė, bendras tyrimui pateiktos naminės degtinės kiekis yra 19,830 dm³ (litrai). Aplinkybę, kad jis tuomet, kai jo žmona kartu su A. G. atėjo į jų namus, taip pat buvo bute adresu: (duomenys neskelbtini), teisiamajame posėdyje nurodė ir nuteistasis A. K. (4 t. 37-38 b. l).
Nors, kaip teisingai skunde pastebėjo nuteistasis A. K., A. G. skirtingai nurodė susitikimo su J. K. vietą, 2012 m. lapkričio 9 d. apklausoje paminėjo, kad buvo atvykusi su dukra G., taip pat vieną kartą nurodė, kad jai naminė degtinė buvo paduota kartu su rankine, po kitą kartą – kad jai butelius su namine degtine persidėti į jos rankinę padėjo ir A. K., taipogi, kad vieną kartą nurodė, jog A. K. buvo iškvietusi taksi automobilį ir išėjusi į lauką, o kitą kartą – kad J. K. buvo kartu, A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia. Akivaizdu, kad apklausų metu A. G. duoti parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa – ji analogiškai nurodė, jog 2012 m. lapkričio 9 d. jai atvykus pas J. K., namuose buvo ir A. K., ir būtent A. K. į rankas ji padavė pinigus už naminę degtinę. Minėti A. G. parodymų nesutapimai, kolegijos vertinimu, nėra esminiai ir reikšmės nagrinėjamu atveju sprendžiant apelianto kaltės ir jo veikos juridinio kvalifikavimo klausimą neturi. Byloje nustatyta aplinkybė, kad A. K. ir J. K. buvo atvykę pas A. G. į namus prašyti, kad ši pakeistų parodymus, t. y. sakytų, jog pinigus iš jos paėmė ir naminę degtinę į jos rankinę padėjo sudėti J. K., o ne A. K., yra viena iš aplinkybių, patvirtinančių, kad A. K. visgi atliko neteisėtus veiksmus. Be to, A. G. parodymus patvirtina ir akistatų tarp A. G. bei A. K., taip pat tarp A. G. bei J. K. užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad A. G. analogiškai nurodė, jog 2012 m. lapkričio 9 d. jai atvykus pas J. K., A. K. jai padėjo perkrauti į jos rankinę naminę degtinę bei cigaretes ir ji pastarajam pinigus už viską padavė į rankas, šalia visą laiką buvo ir J. K. (2 t. 42, 58-59 b. l.). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. K. skunde nurodytos aplinkybės, kad J. K. 2013 m. vasario 27 d. akistatos metu su A. G. parodymais nesutiko, be to, A. G. parodymus davė nebūdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pastarojo kaltės taip pat nepaneigia. Iš byloje esančio 2012 m. lapkričio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. G. iš bendrų veido bruožų atpažino A. K. kaip A., kuriam 2012 m. lapkričio 9 d., apie 12 val., jo bute padavė 150 Lt už naminę degtinę ir 506 Lt už 12 blokų cigarečių. Akivaizdu, kad šis procesinis veiksmas atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl nesuprantamas apelianto teiginys, kad atpažinimo protokole užfiksuoti duomenys jokios įrodomosios reikšmės neturi. Logiška, kad apklausos metu A. G. A. K. vadino vardu – ji asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu paaiškino, kad pastarąjį žino būtent kaip A., jį mato ne pirmą kartą. A. K. skundo argumentus, kad jis pas A. G. važiavo išsiaiškinti, kodėl pastaroji jį apkalba, kad A. G. jam sakė, jog policijoje jai daromas spaudimas, paneigia A. K. sutuoktinės J. K. teisme duoti parodymai, kad piktumų su A. G. nėra, nuvažiavus pas pastarąją ir paklausus, ar jai policijoje darė spaudimą dėl parodymų, A. G. atsakė, jog nedarė (3 t. 181-184 b. l.).
Kaip jau minėta, bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad 2012 m. lapkričio 9 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, A. K. ir J. K. padarė veikdami bendrininkų grupe: J. K. įgijo, gabeno naminę degtinę, J. K. ir A. K. ne mažiau kaip 19,830 dm³ (litro) naminės degtinės neteisėtai laikė savo namuose ir A. K. šią naminę degtinę realizavo A. G.. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. K. ir J. K. buvo nusikalstamos veikos vykdytojai ir jiems atsakomybė kyla už visus kaip bendrininkų atliktus veiksmus. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl A. K. kaltės bendrininkų grupe padarius BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ant naminės degtinės butelių jo rankų pėdsakai nebuvo rasti, taip pat nėra pagrindas priimti pastarajam išteisinamąjį nuosprendį.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas A. K. bausmę, teismas įvertino visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, įskaitant tai, kad pastarajam jau du kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl padarė tyčinį nusikaltimą, ir aplinkybės, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat augino aštuonis nepilnamečius vaikus, dirbo, nusikalsti jam nesutrukdė. Naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas keisti A. K. paskirtą bausmę, pastarasis apeliacinės instancijos teismui nenurodė, tik deklaratyviai pažymėjo manantis, jog policijos darbuotojai, nutarę jį A. G. pagalba izoliuoti, nepagalvojo, kaip jo žmona, likusi viena, rūpinsis didžiule jų šeima.
Dėl nuteistajai J. K. paskirtos bausmės
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. K. bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. K. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 201 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdama neteista (bylos duomenys liudija, kad teistumas jai buvo išnykęs, 3 t. 19 b. l.), yra daug kartų bausta administracine tvarka (3 t. 25-33 b. l.). Akivaizdu, kad teismas atsižvelgė ir į apeliantės skunde nurodytas aplinkybes, kad ji augina 8 vaikus (4 t. 20-27 b. l.), nuosprendžio priėmimo dieną ji buvo asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų (3 t. 34 b. l.), todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu švelninti J. K. paskirtą bausmę nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino jos prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad ji nusikalstamą veiką epizode dėl neteisėto naminių stiprių gėrimų gabenimo, laikymo ir realizavimo A. G. padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs minėtas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad J. K. nedirba, paskirtų administracinių baudų nemoka, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus pastarajai laisvės apribojimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už padarytus nusikaltimus apeliantei paskirtos laisvės apribojimo bausmės yra mažesnės negu šios bausmės vidurkis, taigi, nėra per griežtos. Už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.
Atsakant į apeliantės skundo argumentą, kad jai bus labai sunku vykdyti laisvės apribojimo bausmę, nes ji turi aštuonis nepilnamečius vaikus, iš kurių du yra neįgalūs, vaikai dažnai serga ir kartu su jais tenka gulėti ligoninėse, vykti į sanatorijas bei pas įvairius specialistus, atkreipiamas dėmesys, kad nurodytas aplinkybes, susijusias su vaikų sveikatos problemomis ir dažnu poreikiu juos hospitalizuoti, gydyti sanatorijose bei vykti pas specialistus, patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kartu pastebėtina, kad, jeigu J. K. būtų pakankamai atsakinga, kaip ji pabrėžia savo skunde, ji, žinodama apie jai gresiančią atsakomybę, dėl kurios gali žymiai pablogėti ne tik jos, bet ir nepilnamečių vaikų padėtis, nedarytų nei nusikaltimų, nei administracinių teisės pažeidimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendžio vykdymo metu su laisvės apribojimo bausmės vykdymu susijusius klausimus nuteistasis turi spręsti su šią bausmę vykdančios institucijos pareigūnais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai J. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tenkinti apeliantės prašymą ir keisti jai paskirtą bausmę viešaisiais darbais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Atmesti nuteistųjų A. K. ir J. K. apeliacinius skundus.