Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovei D. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį pareiga įrodyti yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Aplinkybę, kad apeliantė įdūrė ieškovei į akį, privalėjo įrodyti ieškovė. Specialisto išvada tik patvirtina sužalojimo faktą, tačiau nepatvirtina sužalojimą padariusio asmens.Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apeliantės argumentu. Sutiktina, jog vadovaujantis CPK 178 straipsniu pareiga įrodyti yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė, įrodinėdama apeliantės kaltę dėl ieškovei sužalotos akies, pateikė rašytinius įrodymus: 1) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-06-06 specialisto išvadą (e. b. l. 4), joje nurodoma, jog G. Č. (ieškovei) nustatytas dešinės akies obuolio sumušimas ir ragenos erozija. Sužalojimas atitinka pareiškėjos (ieškovės) nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, atsirado sužalojus dešiniąją akį buku daiktu, galbūt rankos pirštu ar nagu. G. Č. padarytas paviršinis dešinės akies sužalojimas su ragenos pažeidimu vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą; 2) Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Lirema“ 2016-06-17 medicinos dokumentų išrašą. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl oficialiųjų rašytinių įrodymų. Pagal jas ir kasacinio teismo praktiką, rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; kt.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-06-06 specialisto išvada atitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytus bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus, keliamus oficialiems dokumentams, todėl ji laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu.CPK 197 straipsnio 2 dalis nustato, jog aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apeliantė nepateikia jokių įrodymų aplinkybėms, nurodytoms Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-06-06 specialisto išvadoje paneigti, konstatuoja, jog minėtoje specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės yra visiškai įrodytos, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovę sužalojo būtent apeliantė, o apeliantės argumentai, jog specialisto išvada tik patvirtina sužalojimo faktą, tačiau nepatvirtina sužalojimą padariusio asmens, atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai garso įrašą laikė leistina įrodinėjimo priemone, nes garso įrašas padarytas kirpykloje, kurioje dirba apeliantė, apeliantės apie daromą garso įrašą neįspėjus, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintą apeliantės teisę į privatumą.Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog garso įrašas nagrinėjamu atveju laikytinas leistinu įrodymu, rėmėsi kasacinio teismo suformuluotais kriterijais, kuriuos atitinkantis garso įrašas laikytinas leistinu įrodymu. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.Kasacinis teismas, nagrinėdamas pokalbio įrašo, kaip (ne)leistino įrodymo, teismo posėdyje klausimą, savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tai, ar konkrečioje situacijoje toks informacijos rinkimas laikytinas asmens privatumo pažeidimu, ar pateisintinas ir privatumas negintinas, priklauso taip pat nuo panaudotų fiksavimo būdo, priemonių, užfiksuotos informacijos panaudojimo tikslo. Buitinių neprasiskverbiančio pobūdžio priemonių naudojimas informacijai fiksuoti, kuri pagal skolininko elgesį – laisvą dalyvavimą pokalbyje viešoje vietoje – yra prieinama įrašyti buitiniu lygmeniu, nerodo ketinimo pažeisti asmens privatumą tokiose srityse, kurias asmuo ketintų slėpti nuo kitų, <...>. Pasirinktas fiksavimo būdas ir apimtis nevertintini kaip nukreipti specialiai asmens privatumui pakenkti. Jeigu įrašą siekiama panaudoti viešame teismo posėdyje pažeidžiamoms teisėms ginti kaip įrodymą ir tik tokiu tikslu jis padaromas ir naudojamas, tai išvardytų aplinkybių visuma leistų daryti išvadą, kad fiksuojančio pokalbį asmens veiksmai buvo grindžiami jo siekimu ginti pažeistą teisę, o garso įrašo darymas aiškinamas tik būtinumu geriau įrodyti jam palankias bylai reikšmingas aplinkybes, bet ne pažeisti kito asmens privatumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002).Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimą Nr. 51 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje (Teismų praktika, Nr. 22), taip pat galima išskirti įrodinėjimo priemonių leistinumo nustatymo principus. Kalbant apie vaizdo ir garso įrašus, kaip leistinus įrodymus, iš apžvalgoje pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004 išaiškinimų išskiriami kriterijai, pagal kuriuos be įrašomojo asmens žinios ir sutikimo padarytas pokalbio garso įrašas, kaip leidžiamas įrodymas: 1) turi būti padarytas su neprasiskverbiančio pobūdžio (nespecializuotos sekimo) priemonės pagalba, 2) turi būti padarytas ne įrašomojo asmens privačioje teritorijoje, t. y. viešoje vietoje, 3) turi būti padarytas ne turint tikslą pažeisti kito asmens privatumą, o viešame teismo posėdyje apginti įrašiusio pokalbį asmens teises ir geriau įrodyti jam palankias bylai reikšmingas aplinkybes, 4) pokalbio turinys turi būti susijęs su šalis tarpusavy siejančiais teisiniais santykiais. Vadovaudamasi CPK 177 straipsniu bei nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovės į bylą pateiktą pokalbio garso įrašą leistinu įrodymu, o apeliantės argumentai apie apeliantės teisės į privatumą pažeidimą atmestini kaip nepagrįsti.Dėl suteiktos paslaugos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp bylos šalių sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 straipsnis), kuriai taip pat taikomos vartojimo paslaugas reglamentuojančios teisės normos, nes apeliantė – verslininkė, teikianti paslaugas, ieškovė – asmeniniais tikslais paslaugas įsigijusi vartotoja (CK 6.228¹ straipsnis).Pagal CK 6.718 straipsnio 3 dalį, paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Pagal CK 6.718 straipsnio 5 dalį, jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.CK 6.719 straipsnio 1 dalis nustato, jog prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vartojimo santykiuose paslaugų teikėjo pareiga tinkamai informuoti klientą yra dar reikšmingesnė. Byloje ginčas kilo dėl to, ar paslaugų teikėja veikė sąžiningai ir tinkamai vykdė savo pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti klientei (vartotojai) būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinamą informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis (nagrinėjamu atveju – galimu, apeliantės teigimu, ieškovės galvoje esančių riebių pleiskanų poveikiu siekiamam rezultatui).Apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovei atvykus dažytis plaukų, apeliantė pastebėjo, kad klientės galvos oda pleiskanota, dėl to apeliantė ketino išvis atsisakyti teikti paslaugas ieškovei. Nors apeliantė į bylą pateikė įrodymus apie jos funkcijoms atlikti įsigytą kosmetiką, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nėra duomenų, jog būtent šios kosmetikos priemonės apeliantės buvo naudojamos teikiant paslaugas ieškovei, jog apeliantė ieškovę supažindino su naudojamomis kosmetikos priemonėmis, šių priemonių aprašymais, galimu jų šalutiniu poveikiu. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog kiekvienas žmogus yra individualus ir plaukų dažų bei kitų plaukų priežiūros produktų sudedamosios dalys gali sukelti alergines reakcijas, nemalonius pojūčius (odos dirginimą, niežulį ir kt.) dažant plaukus ir pan.Pažymėtina, kad vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją ir ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui. Teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime. Tik turėdamas pakankamai informacijos vartotojas turi galimybę priimti sąmoningą sprendimą dėl prekių ar paslaugų įsigijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-687/2016).Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo paslaugų teikėjo pareiga suteikti išsamią informaciją klientui (vartotojui) įtvirtinta CK 6.719 straipsnio 1 dalyje nustatant, kad, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.Pareiga įrodyti, kad prieš sudarant sutartį informacija buvo suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.228⁶ straipsnio 4 dalis).Kaip jau minėta, nors apeliantė ir nurodė, jog informavo ieškovę apie riebias pleiskanas galvoje, tačiau byloje nėra įrodymų, jog apeliantė būtų supažindinusi ieškovę su naudojamomis plaukų dažymo, pleiskanų šalinimo priemonėmis, jų instrukcijomis, galimais šalutiniais poveikiais ar poveikiu siekiamam rezultatui.CK 6.228⁶ straipsnio 5 dalis nustato, jog verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.Vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdama į tai, jog ieškovė neturėjo pakankamai informacijos, turinčios įtakos jos apsisprendimui sudaryti sutartį dėl plaukų dažymo paslaugų suteikimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovei nesuteikus visapusiškos bei išsamios informacijos apie jai suteikiamas grožio paslaugas, suteiktos paslaugos rezultatui nepateisinus ieškovės teisėtų lūkesčių, laikoma, kad ieškovė nežinojo galimos rizikos ir negalėjo jos išvengti atsisakydama paslaugos, atininkamai atsakomybė už pasirinkimo galimybės suvaržymą tenka paslaugos teikėjai (CK 6.228⁶,6.246, 6.719 straipsniai).Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentą, jog apeliantė ieškovei suteikė tinkamos kokybės paslaugą, tai įrodo fotonuotraukos interneto tinklapyje „Facebook“, t. y. 2016-06-21, 2016-06-25, 2016-07-01, 2016-07-17 įkeltose fotonuotraukose matyti, kad dažymas atliktas profesionaliai, plaukai neišretėję, nesugadinti. Pažymėtina, jog byloje nėra informacijos, kada minėtos nuotraukos yra darytos, todėl jos niekaip nepatvirtina apeliantės nurodytų faktų.Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Apeliantė nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, jog ieškovė neįrodė didelio skausmo, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, reputacijos pablogėjimo ir sutrikusio bendravimo su žmonėmis. Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 ir kt.).Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, ir negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje sveikata pripažįstama svarbiausia neturtine vertybe ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistino neturinės žalos atlyginimo dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovei buvo sutrikdyta sveikata, tačiau pakenkimas sveikatai nebuvo didelis, ieškovė dėl sveikatos sutrikdymo patyrė skausmą, taip pat sveikatos sutrikdymas sukėlė ieškovei nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, emocinę įtampą, tačiau jie buvo laikini, tinkamai neturtinės žalos dydį sumažino ir iš ieškovės prašomų priteisti 700 Eur priteisė 200 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog ieškovė neįrodė didelio skausmo, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, reputacijos pablogėjimo ir sutrikusio bendravimo su žmonėmis. Iš byloje esančių rašytinių duomenų yra nustatyta, jog ieškovė įrodė apeliantės jai padarytą sveikatos sutrikdymo faktą (nutarties 22–24 punktai), įrodžius sveikatos sutrikdymo faktą, atmestinas apeliantės motyvas, jog ieškovė neįrodė fizinio skausmo, natūralu, jog sužalojus akį, yra jaučiamas fizinis skausmas. Įvertinus ieškovei gydytojų dėl akies sužalojimo pateiktas rekomendacijas gydymo laikotarpiu (pvz., nešioti tamsius akinius, naudoti dirbtines ašaras, 3–4 mėnesius nesilenkti, sunkiai nekelti), konstatuotina, jog ieškovės gyvenimas dėl patirto nors ir nežymaus sužalojimo, tačiau buvo apsunkintas, ieškovė dėl to patyrė nepatogumų, taip pat galbūt ir dvasinius išgyvenimus. Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį, todėl apeliantės argumentas apie netinkamai nustatytą neturtinės žalos dydį atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 100 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 124). CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą nustatyto dydžio, todėl priteistinas iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-29 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), iš apeliantės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 100 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.