Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlaito namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Conangym“, uždarosios akcinės bendrovės „AVSC Supply & Trading“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno komprojektas“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą bei atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlaito namai“ prašymas pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Conangym“, uždarosios akcinės bendrovės „AVSC Supply & Trading“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno komprojektas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šlaito namai“ ir S. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovų prašymas išduoti vykdomąjį raštą priverstiniam taikos sutarties įvykdymui ir atmestas atsakovų prašymas pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Taip pat byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo

13. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

14. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 17 punktas).

15. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį reglamentuojamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas išduoda vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies arba atsisako jį išduoti, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Paminėtų nuostatų turinys lemia, kad CPK 646 straipsnio 3 dalis nustato sąlygas vykdomajam raštui pagal taikos sutartį išduoti: i) teismas, atlikęs bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, turi nustatyti, kad teismo patvirtinta ir vykdytina taikos sutartis yra nevykdoma; ii) teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, bet ne taikos sutarties (šalių sulygtų įsipareigojimų) sąlygų esmę.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartimi patenkino ieškovių prašymą – išdavė ieškovėms UAB „Conangym“, UAB „AVSC Supply & Trading“, UAB „Kauno komprojektas“ vykdomąjį raštą dėl 6 911,52 Eur nuomos mokesčio, 2 134,54 Eur kompensacijos už patirtas atstovavimo išlaidas, 362,50 Eur žyminio mokesčio, 12,5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 0,2 procento dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą mokėti dieną išieškojimo solidariai iš atsakovų UAB „Šlaito namai“ ir S. V., išdavė ieškovei UAB „Kauno komprojektas“ vykdomąjį raštą dėl 29 132,69 Eur skolos, 12,5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 0,2 procento dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą mokėti dieną išieškojimo solidariai iš atsakovų UAB „Šlaito namai“ ir S. V. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai tinkamai ir laiku nevykdo taikos sutarties joje nustatyta tvarka (neatliko visų mokėjimų ieškovėms pagal sutartą grafiką), todėl egzistuoja pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka, o apeliantė jų neginčija. Taip pat teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovės prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, kadangi vertino, kad taikos sutarties sąlygų dėl skolos įmokų mokėjimo dydžio ir terminų, palūkanų mokėjimo vykdymo tvarkos pakeitimas reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu.

17. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, kad atsakovai nevykdė taikos sutarties joje numatytomis sąlygomis ir tokios aplinkybės sudarė pagrindą ieškovėms išduoti vykdomąjį raštą CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pagal taikos sutarties 1, 2 ir 3 punktus atsakovai įsipareigojo iki 2024 m. birželio 12 d. sumokėti ieškovėms 8 348,52 Eur skolą (taikos sutarties 1 punktas), ieškovei UAB „Kauno komprojektas“ 9 699,75 Eur skolą (taikos sutarties 2 punktas), taip pat ieškovėms 2 758,80 Eur kompensaciją už patirtas atstovavimo išlaidas ir 362,50 Eur žyminį mokestį (taikos sutarties 3 punktas). Prie teismui pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą pridėti įrodymai patvirtina, kad atsakovai pagal taikos sutartį nustatytu terminu iki 2024 m. birželio 12 d. nesumokėjo: a) ieškovėms 6 911,52 Eur nuomos mokesčio, 2 134,54 Eur kompensacijos už patirtas atstovavimo išlaidas, 362,50 Eur žyminio mokesčio; b) ieškovei UAB „Kauno komprojektas“ 6 499,75 Eur skolos ir 22 632,94 Eur pagal taikos sutartyje numatytą grafiką likusių mokėti paskolos ir palūkanų įmokų. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovai nėra įvykdę savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį, taip pat, jog taikos sutarties sąlygos, įtvirtinančios mokėjimo tvarką, ar jų vykdymo tvarka atsakovams nebuvo aiškios.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką nustatant, jog atsakovai lygiomis dalimis moka po 500 Eur per mėnesį iki visiško atsiskaitymo, įmoką atsakovai privalo sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o jeigu atsakovai vėluoja mokėti įmokas, tuomet privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už laiku nesumokėtą sumą.

19. Teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo būdas reglamentuojamas minėtoje specialioje teisės normoje – CPK 646 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtintas ribojimas pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų esmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali keisti tik taikos sutarties sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015, 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

20. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, teismas, esant šalies prašymui, gali koreguoti (pakeisti) patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, tačiau negali pakeisti taikos sutarties sąlygų esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje šalių taikos sutartimi sulygtų atsakovų mokėtinų skolos ir palūkanų išdėstytų įmokų dydžio pakeitimas nelaikytinas taikos sutarties esminių sąlygų korekcija, priešingai, tai atitinka sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog skolos ir palūkanų įmokų mokėjimo dydžio pakeitimas nesudarė pagrindo pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė visų reikšmingų aplinkybių sprendžiant dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo pakeitimo. Kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovai nevykdo taikos sutarties, ar šios priežastys nepaneigia atsakovų galimybės įvykdyti taikos sutartį pakeitus jos sąlygų vykdymo tvarką, ar atsakovų finansinė padėtis realiai leidžia mokėti prašyme nurodytą 500 Eur sumą ieškovėms, taip pat nenustatė, per kokį terminą tokiomis periodinėmis įmokomis kas mėnesį galėtų būtį įvykdyta taikos sutartis ir ar toks vykdymas nepažeis ieškovių teisių ir interesų. Be to, akcentuotina, kad skundžiamos nutarties 7 punkte nurodyta, jog ieškovės savo pozicijos dėl nurodyto prašymo nepateikė, t. y. arba neprieštaravo, arba spręsti dėl atsakovės prašymo pagrįstumo paliko teismui. Todėl konstatuotina, kad tik pirmosios instancijos teismui nustačius ir įvertinus minėtas aplinkybes, gali būti teisingai išspręstas pirmiausia taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas, o po to – vykdomojo rašto išdavimo klausimas.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, netyrė ir nevertino atsakovės prašymo dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių dalies, neatskleidė klausimo esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Kadangi atskleisti klausimo esmės dėl pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų ir netirtų aplinkybių apeliacinio proceso metu nėra galimybės, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.