- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-2432-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28563-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Bio substratas“
- Atsakovas
- R. M., D. M., R. U.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bio substratas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Bio substratas“ ieškinį atsakovams R. M., D. M. ir R. U. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Bio substratas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. M., D. M. ir R. U. 32 058,96 EUR žalos, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovų kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis reikalavimo ribose. Nurodė, kad ieškinyje išdėstyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškinys yra pagrįstas. Be to, pasak ieškovo, atsakovų elgesys rodo, kad jie praeityje siekė kaip galima labiau ir nepagrįstai suvaržyti ieškovo teisėtą veiklą, niekada nebuvo išreiškę noro bendradarbiauti, todėl mano, kad atsakovai savo elgesiu gali apsunkinti ir teismo sprendimo vykdymą, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat, atsižvelgęs į tai, jog atsakovai yra fiziniai asmenys, laiko, jog prašoma priteisti suma yra itin didelė atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo. Nurodė, jog ieškovas ieškinį grindžia tiesioginėmis išlaidomis, kurios yra būtinos juridinio asmens UAB „Bio substratas“ veiklai vykdyti, o duomenys, pagrindžiantys juridinio asmens tiesioginius ar netiesioginius nuostolius pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nėra pateikti. 23 058,96 EUR sumos už Detaliojo plano atrankos išvadų rengimą ir 9 000,00 EUR paramos Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, teismas nelaikė patirta žala, kadangi ieškovas realiai šių pinigų neprarado, o investavo atlikdamas juridinio asmens nuostatuose apibrėžtą veiklą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Bio substratas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas ne preliminariai, bet ir iš esmės įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir tuo pačiu ieškinio pagrįstumą. Teigia, kad pareikštas konkretus piniginis reikalavimas, kuris pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais prievolę sumokėti ieškinio sumą tretiesiems asmenims, šios prievolės neginčijamos, kadangi paslaugos ar darbai yra suteikti, t.y. buvo patirta 32 058,96 Eur žalos. Pažymi, kad prašoma priteisti suma yra itin didelė atsakovams. Mano, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apelianto įsitikinimu, sumokėtos 32 058,96 Eur sumos negalima laikyti investicija, kadangi ji neturi esminių bruožų, kurie nustatyti investicijų sąvokoje; dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas prarado galimybę tvirtinti detalųjį planą ir žemės sklype vykdyti planuotą pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. atsiliepime prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pažymėjo, jog 2015-04-01 Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimu patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino ginčijamas atrankos išvadas. Šiuo metu administracinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka data dar nėra paskirta. Be to, 2015-05-27 nutartimi reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo taikytos atrankos išvadų, o ne detaliojo plano atžvilgiu. Atsakovė nesutinka, kad ieškovo gauta nauda gali būti laikoma žala (nuostoliais). Atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad detaliojo plano medžiaga yra nebenaudotina, ar kad jos ieškovas atsisako dėl tariamų atsakovų pažeidimų. Pažymi, kad ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijai suteikta parama pagal sutartį yra savanoriškas ieškovo veiksmas, be to, nepateikta duomenų, ar parama ieškovui buvo grąžinta. Taip pat atkreipė dėmesį, jog motyvų, pagrindžiančių, kodėl šioje byloje vien didelė ieškinio suma turėtų būtų vertinama kaip sukelianti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas nenurodė. Atsakovai yra gretimo planuojamam sklypui žemės sklypo ir pastatų, kurių vidutinė rinkos vertė yra 444 984 eurų, savininkai. Vien šio atsakovų valdomo turto vertė yra ženkliai didesnė nei ieškovo pateiktų reikalavimų vertė.
Šalies argumentai
Atsakovas R. U. su ieškovo atskiruoju skundu nesutiko, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad UAB „Geri projektai“ ir UAB „Ekokonsultacijos“ ieškovas sumokėjo vykdydamas įsipareigojimus pagal dar 2013 ir 2014 m. sudarytas sutartis, už realiai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, išleidusi 23058,96 Eur gavo naudos (darbus ir paslaugas), todėl šių išlaidų nelaiko nuostoliais, patirtais dėl administracinėje byloje pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pasak atsakovo, suteiktos paramos taip pat negalima laikyti ieškovės patirta žala (nuostoliais), juolab, nepatvirtinus Detaliojo plano paramos gavėjas įsipareigojo grąžinti 9000 Eur ieškovui. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad sumokėtų 32058,96 EUR negalima laikyti investicija, nes galimybės tvirtinti detalųjį planą ir žemės sklype vykdyti planuotą veiklą, jis neprarado. Vilniaus rajono savivaldybės taryba tik atidėjo Detalaus plano tvirtinimą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla. Be to, 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neuždraudė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai tvirtinti Detaliojo plano. Atsakovo manymu, ieškovės reikalavimas, preliminariai jį įvertinus, yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai ir teisėtai nebuvo pritaikytos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1289-330/2015).
Kaip minėta, skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, jog pirmosios instancijos teismas ne preliminariai, o iš esmės įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei ieškinio pagrįstumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
Pažymėtina, jog teisminėje praktikoje nuosekliai nurodoma, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)būtinumą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1019-178/2015). Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje, atlyginimo. Prie ieškinio pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria nutarta laikinai (iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje) sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. Atrankos išvados dėl pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtros žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)poveikio aplinkai vertinimo Nr. (15.8)-A4-4820 ir 2014 m. lapkričio 20 d. Galutinės atrankos išvados dėl pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtros žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo Nr. (15.8)-A4-7430 galiojimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2015-05-29 posėdžio metu nutarė atidėti Detaliojo plano tvirtinimą tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla. Pasak ieškovo, jis dėl sustabdytų Detaliojo plano tvirtinimo procedūrų patyrė 32 058,96 EUR turtinės žalos, kadangi atliko investicijas ir turėjo teisėtą lūkestį manyti, jog Detalusis planas bus patvirtintas laiku, o tai leistų pradėti vykdyti atitinkamą veiklą sklype. Taigi, ieškovas ieškinyje nenurodo, kad dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių apskritai atsisakyta tvirtinti Detalųjį planą, o nuostolių su jo tvirtinimo vėlavimu, nesieja. Ieškovas atskirajame skunde nenurodė argumentų, paneigiančių skundžiamoje nutartyje padarytas preliminarias išvadas, kad ieškovas realiai lėšų neprarado.
Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog 32 058,96 Eur negali būti laikoma investicija, kadangi dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas prarado galimybę tvirtinti detalųjį planą ir vykdyti planuotą įmonių statybos veiklą. Tačiau, kaip minėta, apeliantas nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kad tokia veikla ateityje apskritai nebus galima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ir tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje pritaikyta reikalavimų užtikrinimo priemonė, iš dalies patenkino pareiškėjų (šioje byloje atsakovų) skundą, o apeliacinės instancijos teisme byla dar neišnagrinėta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl ieškovo nurodomų išlaidų vertinimo (kvalifikavimo) ieškovo patirta žala, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai nenustatytas pagrindas taikyti laikinąsias pasaugos priemones. Kaip minėta, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t.y. išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, neturi prejudicinės galios, todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus bei ieškinio pagrįstumą iš esmės, atmestini kaip nepagrįsti.
Taigi, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimą, pagrįstai nustatė, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio, nėra pagrindo spręsti dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo. Ieškovui išaiškintina, jog prašymo atmetimas neužkerta kelio jam bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis vėl į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.).
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.